Vežame 24 metus
+370 606 04300

+49 1575 3403 381

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Vokietiją ir iš Vokietijos keleivius ir siuntas

Ieškote Patikimo Krovinių Pervežimo Į Užsienį? Visas, Ką Reikia Žinoti

Vežame kiekvieną dieną

Ieškote Patikimo Krovinių Pervežimo Į Užsienį? Visas, Ką Reikia Žinoti,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Ieškote Patikimo Krovinių Pervežimo Į Užsienį? Visas, Ką Reikia Žinoti  vežam nuo durų iki durų

Keleiviui nemokamas bagažas

Ieškote Patikimo Krovinių Pervežimo Į Užsienį? Visas, Ką Reikia Žinoti nemokamas bagažas keleiviui

iki 30 kg.

Paimame iš visos Vokietijos

Ieškote Patikimo Krovinių Pervežimo Į Užsienį? Visas, Ką Reikia Žinoti, surenkam ir pristatom visoje Vokietijos

Pristatome visoje Vokietijoje

Paimame iš visos Lietuvos

Ieškote Patikimo Krovinių Pervežimo Į Užsienį? Visas, Ką Reikia Žinoti, surenkam ir pristatom visoje Lietuvoje

Pristatome visoje Lietuvoje


Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:

  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, šiandien
  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, rytoj
  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, poryt
  • • Lapkričio 23 dieną, pirmadienį, užporyt
iš Vokietijos:
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, šiandien
  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, rytoj
  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, poryt
  • • Lapkričio 23 dieną, pirmadienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Vokietijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija..
  • Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
    Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€

    Siuntas vežame į Vokietiją

    Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Krovinius vežame į Vokietiją

    Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Ieškote Patikimo Krovinių Pervežimo Į Užsienį? Visas, Ką Reikia Žinoti

    Įvadas

    Tarptautinė prekyba šiandien yra ne tik tiekėjų ir pirkėjų susitikimas virtualioje erdvėje arba sandėliuose – tai sudėtinga logistinių procesų grandinė, kurios sėkmė priklauso nuo kiekvieno detalumo tikslumo. Per pastaruosius dešimtmečius, dirbdamas šioje srityje, mačiau, kaip subtilus pasitikėjimas tarp verslo partnerių gali būti sugriautas viena nenusisekusia siunta. Krovinių pervežimas į užsienį nebegali būti laikomas paprasta prekių perkėlimo funkcija; tai yra strateginis sprendimas, lemiantis konkurencingumą, klientų pasitenkinimą ir galiausiai – pelningumą.

    Kai įmonė arba privatus asmuo susiduria su būtinybe išsiųsti krovinius į kitas šalis, dažniausiai kyla keli pagrindiniai klausimai: kaip tai padaryti saugiai? Kiek tai kainuos? Ir, svarbiausia, kaip rasti partnerį, kuris nepradings su prekėmis pusiaukelėje? Rinkoje siūlomų paslaugų gausa gali sukelti galvos svaigimą – nuo didelių, pasaulyje žinomų logistikos gigantų iki mažų, vietinių ekspeditorių. Tačiau brangus prekės ženklas ne visada garantuoja geriausią dėmesį jūsų siuntai, o mažiausia kaina dažnai slepia nematoma riziką.

    Šiame straipsnyje mes nenusprengsime, kurią firmą pasirinkti – tai yra jūsų sprendimas. Vietoj to, aš kaip ilgametis praktikas padėsiu jums suprasti mechanizmus, kurie valdo tarptautinius pervežimus. Mes išnagrinėsime, kaip susiformuoja kaina, kokie dokumentai yra būtini, kuo skiriasi įvairių rūšių pervežimai ir kaip išvengti dažniausių klaidų. Suprasdami procesą iš vidaus, jūsės galėsite ne tik tikimesi, kad krovinys atvyks laiku, bet ir užtikrinti, kad jis atvyks saugiai bei legaliai. Ši žinios yra jūsų įrankis, skirtas apsiginti nuo neprofesionalumo ir pasiekti aukštą logistikos efektyvumą.


    DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

    1. Kodėl krovinių pervežimo kaina svyruoja ir iš ko ji tiksliai susideda?

    Vienas dažniausiai pasitaikančių nesusipratimų tarp klientų ir logistikos kompanijų yra kainodara. Dažnai girdžiu nuogąstavimus: „Kodėl prieš mėnesį kaina buvo 30 proc. mažesnė?“ arba „Kodėl kaimynas sumokėjo mažiau už tą patį maršrutą?“ Tarptautiniame pervežime nėra fiksuotos kainos, kaip pavyzdžiui, prekės parduotuvėje. Kaina yra dinaminė ir priklauso nuo begalės veiksnių.

    Pirma, tai yra kuro kaina, kuri sudaro didžiąją transportavimo išlaidų dalį. Net nedidelės naftos kainos svyravimai pasaulio rinkose nedelsiant atsispindi logistikos tarifuose. Antra, svarbūs yra krovos ir iškrovos darbai bei vietos uostuose arba terminaluose. Jei uoste yra didelė eilė, laukimo laikas gali būti įtrauktas į sąskaitą. Trečia, tai yra rinkos pasiūla ir paklausa. Pavyzdžiui, prieš šventes arba sezono metu, kai visi nori pervežti prekes, kainos šuoliuoja aukštyn dėl vietos stokos automobiliuose.

    Taip pat įtakos turi ir krovinio pobūdis. Standartinis 85 kubinių metrų krovinys (pilna sunkvežimio mašina) bus pigesnis vienetui, negu dalinis krovinys, nes daliniame pervežime (kai viename automobilyje keliauja kelių klientų prekės) tenka išlaikyti papildomus manipuliavimo ir konsolidacijos sandėliuose išlaidas. Todėl, kai gaunate pasiūlymą, visada klauskite, ar jame įskaičiuotos visos papildomos paslaugos – muitinės brokerio darbas, draudimas, priežiūra perkeliant ribą.

    2. Kaip pasirinkti tinkamą transporto priemonę: sunkvežimis, jūra ar oras?

    Pasirinkimas tarp skirtingų transporto rūšių nėra klausimas „kas gražiau“, o oportuno tikslumo ir biudžeto klausimas. Kiekvienas atvejis yra unikalus, ir čia negalima vadovautis stereotipais.

    Automobilių transportas (keliai) yra populiariausias ir lankstiausias metodas pervežti prekes po Europą. Jo privalumas – „duris į duris“ principas. Krovinys pakraujamas jūsų sandėlyje ir iškraunomas priešininko sandėlyje be persikrovimų, kas sumažina pažeidimo riziką. Tai greičiausias būdas trumpiems ir vidutiniems atstumams (pvz., Lietuva – Vokietija). Tačiau jis turi ribojimų – tonažą ir tūrį, o taip pat brangiausias iš visų „žemiųjų“ transporto būdų ilgiems nuotoliams.

    Jūrų transportas yra nerungiantis lyderis, kalbant apie kainą ir apimtis, kai reikia pervežti tūkstančius kubinių metrų arba tonažą per vandenynus (pvz., iš Azijos į Europą). Tai lėčiausias metodas, kartais trunkantis mėnesį, bet jei laikas nėra kritinis, o biudžetas svarbus – tai geriausias pasirinkimas. Čia taip pat svarbu suprasti skirtumą tarp konteinerio (FCL) ir dalinio (LCL) siuntimo.

    Oro transportas yra „greitoji pagalba“. Jis naudojamas brangiems, lengviems arba skubantiems kroviniams (medikamentams, elektronikos komponentams). Tai brangiausias variantas, bet kartais vienintelis priimtinas, kai reikia išgelbėti gamybos procesą arba užtikrinti, kad šviežios prekės sugestų.

    3. Ką reikia žinoti apie sutartis (CMR) ir draudimą?

    Vienas didžiausių mitų – „Mane draudžia ekspeditorius“. Tai yra dalinai tiesa, tačiau labai pavojinga manyti, kad esate visiškai apsaugotas. Pagal tarptautines konvencijas (pvz., CMR konvencija kelių transporte), vežėjas atsakinga už krovinio praradimą ar sugadinimą, tačiau ši atsakomybė yra ribota. Paprastai tai svyruoja nuo 8,33 iki 8,5 SDR (Specialių traukimo teisių) vienui kilogramui. Jei vežiate brangią elektroniką, kurios vertė tūkstančius eurų, o svėris tik kelios dešimtys kilogramų, standartinis atsakomybės limitas nebus užtektinas kompensuoti žalos.

    Todėl būtina pasirūpinti krovinių draudimu. Tai yra papildoma, bet nepakeičiama apsauga. Be to, labai svarbu gerai užpildyti CMR važtaraštį. Jis ne tik kelionės dokumentas, bet ir įrodymas, kad krovinys buvo priimtas tinkamame būvyje. Jei užrašysite „be defektų“ prieš pakrovimą, o vėliau atsiras įbrėžimai, turėsite dokumentinį pagrindą reikalaujant kompensacijos. Visada tikrinkite, ar CMR dokumente yra nurodyta tikroji krovinio vertė – tai padeda spręsti draudimo išmokų klausimus.

    4. Kas yra Incoterms sąlygos ir kodėl jos svarbios verslui?

    „Incoterms“ (International Commercial Terms) yra tarptautiniai prekybos terminai, kurie nustato, kas kas už ką atsakinga prekių pirkimo-pardavimo procese. Dažnai klientai mažai dėmesio skiria šiai daliai, manydami, kad „tai tik sąlygos“. Tačiau neteisingai pasirinkta sąlyga gali kainuoti tūkstančius eurų neplanuotų išlaidų.

    Pavyzdžiui, sąlyga EXW (Ex Works) reiškia, kad pirkėjas (jūs) privalo atvykti pas pardavėją ir pasiimti prekes, taigi visos rizikos ir išlaidos nuo pardavėjo sandėlio durų tenka jums. Atvirkščiai, DDP (Delivered Duty Paid) reiškia, kad pardavėjas pristato prekes jums į sandėlį ir apmoka visus muito ir mokesčius. Nors DDP atrodo patogiau, ji dažnai yra brangesnė, nes pardavėjas įtraukia savo maržą į logistikos išlaidas.

    Suprasdami skirtumus tarp FOB, CIF, CIP ir kitų trumpinių, galite aiškiai susitarti dėl atsakomybės momento. Kas nutinka, jei prekės suges pervežimo metu? Jei sutartyje nurodyta FCA, rizika pereina pirkėjui, kai prekės perduotos vežėjai pirmosios šalies teritorijoje. Jei CIF – rizika pereina, kai prekės pakrautos į laivą. Šie niuansai lemia, kurios draudimo kompanijos teks spręsti problemą.

    5. Kaip reikia ruošti krovinį gabenimui, kad jis nenukentėtų?

    Geriausia logistika nieko nevertės, jei krovinys bus blogai supakuotas. Per 20 metų mačiau tūkstančius sugadintų krovinių, ir didžioji dalis jų nebuvo avarijų kaltė, o blogo pakavimo. Fizika yra nepriklausoma nuo logistikos kompanijos reputacijos – jei dėžė neprilaikoma stačiakampiame formate, ji sužlugs ant viršaus esančio krovinio svorio.

    Jei krovinys keliauja daliniu reisu (konsoliduojamas su kitais), jis privalo atlaikyti vibraciją, svyravimus ir, galbūt, kelis persikrovimus. Rekomenduojama naudoti paletes (EUR arba FIN tipo), kurios yra standartinio dydžio ir lengvai valdomos keltuvais. Prekės ant paletės turi būti užfiksuotos – naudokite raištis, o ne lipdukas juostas, kurios gali atplyšti nuo šalto arba drėgno.

    Taip pat svarbu svėrio pasiskirstymas. Niekada nedėkite viso sunkio į vieną paletės pusę – tai sukels disbalansą vairuojant ir gali lemti apvirtimą. Jei prekės yra trapios, reikia naudoti pūkų dėžes arba užpildus tarpus tarp dėžių, kad jos nesidaužytų vienos apie kitas. Nepamirškite pažymėti kiekvienos dėžės numeriais, kad išsikraunant būtų galima lengvai patikrinti, ar viskas atvyko.

    6. Kokius dokumentus reikia turėti sėkmingam pervežimui ir muitinės išbraukimui?

    Be dokumentų tarptautinis pervežimas neįsivaizduojamas. Pagrindinis trysraštis – tai Sąskaita-faktūra (Commercial Invoice), Pakavimo sąrašas (Packing List) ir važtaraštis (CMR arba jūrų – Bill of Lading). Šie dokumentai turi būti be klaidų, nes net nedidelė rašybos klaida pavardėje arba prekės kode gali sustabdyti visą siuntą pasienio punkte.

    Sąskaitoje-faktūroje turi būti nurodyta tikslia prekių vertė, valiuta, pardavėjo ir pirkėjo duomenys. Pakavimo sąraše detaliai išvardijamos prekės, jų svoriai ir bruto svoris. Muitinės pareigūnai labai atidžiai tikrina, ar svoriai sutampa, nes tai vienas iš kontrabandos paieškos būdų.

    Jei prekės yra reglamentuojamos (maisto produktai, gyvūnai, chemikalės, vaistai), reikės papildomų sertifikatų (sertifikatai atitikčiai, veterinarijos pažymos, FSC medienos sertifikatai). Be to, jei prekės keliauja ne ES erdvėje, reikės eksporto deklaracijos. Visada patikrinkite, ar šalies, į kurią vežate, nėra specifinių reikalavimų, pavyzdžiui, importo leidimų, kuriuos turi gauti gavėjas.

    7. Kaip vyksta muitinės išbraukimas (customs clearance) ir kas jį daro?

    Muitinės išbraukimas dažnai baimina pradedančiuosius eksportuotojus, tačiau tai yra standartinis biurokratinis procesas. Svarbiausia suprasti, kad muitinė ne tik renka mokesčius, bet ir kontroliuoja, kas keliauja per sieną (saugumas, apsauga, kvotos). Šis procesas gali vykti tiek išvykimo (Lietuvoje), tiek atvykimo (gavėjo šalyje).

    Lietuvoje, kaip ir visoje ES, išvykimo muitinės procedūra dažniausiai atliekama elektroniniu būdu per EMCS sistemą (jei tai akcizines prekės) arba NCTS (tranzitas). Paprastoms prekėms pakanka eksporto deklaracijos, kurią pateikia muitinės brokeris.

    Kas yra brokeris? Tai tarpininkas, turintis licenciją komuniksuoti su muitinėmis. Nerekomenduojama daryti to paties, jei neturite patirties, nes klaidos gali baigtis baudomis arba krovinio sulaikymu. Dažnai klientai klausia, ar gali patys išbraukti prekes. Teoriškai – taip, jei turite muitinės atstovo leidimą, bet praktiškai tai užima daug laiko ir reikalauja specialių žinių.

    8. Ką daryti, jei krovinys užstringa muitinėje arba atsiranda nesklandumų?

    Nusklandumai yra neišvengiama šios srities dalis. Pasienio punktuose gali kilti techninių problemų, muitinės sistemos gali „užstrigti“, o pareigūnams gali kilti įtarimų dėl prekių kilmės ar paskirties. Pirmasis dalykas – nepanikuoti. Panika padaro klaidas.

    Jei krovinys užsilaiko, nedelsiant susisiekite su savo ekspeditoriumi arba brokeriu. Profesionalus logistikos partneris turės kontaktus vietinėse agentūrose ir galės operatyviai sužinoti priežastį. Dažnai problema būna banali – trūksta vieno dokumento arba prekės kodas (HS kodas) buvo neteisingai nurodytas.

    Jei reikia papildomų dokumentų, juos reikia pateikti kuo greičiau. Jei problema susijusi su mokesčiais, reikia sužinoti tikslią sumą ir sumokėti. Svarbiausia yra komunikacija. Jei apie uždelstimą iš karto pranešate gavėjui, jis gali susitvarkyti su savo gamybos planais, tačiau jei tylite, rizikuojate prarasti kliento pasitikėjimą.

    9. Kaip sekti savo krovinį realiu laiku?

    Anksčiau, prieš 20 metų, stebėjimas buvo primityvus – skambinama vairuotojui į telefoną ir klausiama, kur jis yra. Šiandien technologijos leidžia sekti krovinius milimetrinio tikslumo. Dauguma šiuolaikinių sunkvežimių yra aprūpinti GPS stebėjimo sistemomis, kurios siunčia duomenis į serverį kas keletą minučių.

    Kai sudarote sutartį, klauskite, ar suteikiamas stebėjimo nuoroda (tracking link). Tačiau nereikia tikėtis, kad GPS rodys būtent jūsų dėžęs padėtį. GPS rodo mašinos vietą. Jei tai dalinis krovinis ir mašina sustoja sandėlyje konsoliduoti, stebėjimo duomenys gali rodyti, kad mašina „stovi“ keletą dienų – tai normalu.

    Didesnė vertė siuntoms, ypač jei jos keliauja jūra, gali būti naudojami ir pažangūs jutikliai, kurie rodo temperatūrą, drėgmę arba smūgius. Tai ypač aktualu, pervežant maisto produktus arba vaistus. Tokių duomenų analizė vėliau gali padėti nustatyti, kada ir kaip prekė buvo sugadinta, jei įvykus incidentui.

    10. Kokios yra pagrindinės klaidos, kurias daro klientai renkantis pervežėją?

    Paskutinis, bet ne mažiau svarbus klausimas. Per daugelį metų aš išskiriau tris pagrindines klaidas. Pirmoji – pasirinkimas pagal žemiausią kainą. Užkandžių principas „pigiau“ dažniausiai baigiasi brangiau. Pigi kaina dažnai slepia vėluojančius mokėjimus vežėjams, blogus krovinio užtikrinimus arba net sąmoningą apgaulę. Pasitikėkite patikimumu, o ne kainos lapu.

    Antroji klaida – vėlyvas planavimas. Rytoj išsiųsti toną prekių į Norvegiją neįmanoma be papildomų rūpesčių. Geras pervežimas reikalauja laiko planavimo, vietos rezervavimo ir dokumentų tvarkymo. Skubėjimas sukuria stresą, kuris lemia klaidas.

    Trečioji klaida – neįtraukti visų išlaidų į biudžetą. Dažnai klientai skaičiuoja tik transportavimą nuo A iki B, bet pamiršta apie prieškelio išlaidas (pakavimas, krova savo sandėlyje), muchinės mokesčius, vietinius mokesčius gavėjo šalyje arba galutinę pristatymą paskutiniame kilometre. Visada klauskite „All-in“ kainos, kad nebūtų nemalonios staigmenos.


    Išvada

    Patikimo krovinių pervežimo į užsienį paieška nėra vienkartinis veiksmas, o ilgas procesas, reikalaujantis žinių, kantrybės ir partnerių pasitikėjimo. Kaip matėme, sėkmingas logistikos procesas susideda ne tik iš to, kad prekės patenka į sunkvežimį.

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.