Gyvūnų vežimas į Vokietiją mikroautobusu: Visiškas gidas, reikalavimai ir eksperto patarimai

Įvadas

Per beveik dvidešimt metų, kuriuos praleidau tarptautinių pervežimų srityje, mačiau viską – nuo pasigyvenusių verslininkų, pervežančių savo ofisus ant ratų, iki jaunavedžių, kurie visus savo išteklius ir daiktus krauna į sunkvežimius, kad pradėtų gyventi svajonių šalyje. Tačiau viena dažniausiai pasitaikančių ir vienu metu jaudinančių situacijų yra susijusi su mūsų mažesniais draugais – gyvūnais. Klientai dažnai klausia: „Ar įmanoma vežti šunį ar katę į Vokietiją mikroautobusu?“, „Ar tai sudėtinga?“ ir „Ką daryti, kad nekiltų problemų pasienyje?“.

Atsakymas trumpas: taip, tai ne tik įmanoma, bet ir kasdien daroma. Tačiau, kaip ir viskas tarptautiniuose reisuose, tai reikalauja gero išankstinio pasiruošimo, žinių bei tikslaus laikymosi taisyklių. Vokietija yra viena iš disciplinuotiausių šalių Europoje, ir nors ji yra Europos Sąjungos narė, kas didelį dalyką palengvina, veterinarinių reikalavimų laikymasis čia tikrinamas itin atidžiai. Šiame straipsnyje aš dalinsiuosi savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip viskas vyksta praktiškai, kad jūsų kelionė su augintiniu būtų rami, saugi ir be jokių nemalonumų.

Svarbiausia yra suprasti, kad mikroautobusu kelionė turi savų niuansų palyginti su lengvuoju automobiliu. Erdvės daugiau, tačiau ir atsakomybė didesnė, ypač jei kalbame apie keleivių pervežimą ar komercinį transportą. Žemiau išsamiai aptarsime visus aspektus – nuo būtinų dokumentų iki techninių reikalavimų transporto priemonei.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Ar reikia specialių dokumentų gyvūnui, kai keliaujama į Vokietiją mikroautobusu?

Absoliučiai taip. Nors keliaujate ES viduje, dokumentacija yra pagrindas. Jei planuojate važiuoti mikroautobusu, turite su savimi turėti galiojantį gyvūno pasą (Pet Passport). Šis dokumentas yra privalomas šunims, katėms ir fretkoms (ferretams). Pase turi būti įrašytas gyvūno mikroschema (čipas) numeris, o šis numeris turi atitikti mikroschemą, esančią gyvūno kūne. Be to, pase turi būti įrašyti duomenys apie pasiutligės skiepymą. Pasas turi būti išduotas licencijuoto veterinarijos gydytojo. Jei keliaujate ne ES šalies piliečiu, gali tekti turėti ne pasą, o veterinarijos pažymą, tačiau dažniausiai Lietuvos gyventojai kelionėms į Vokietiją naudojasi būtent pasu. Be šio dokumento jums neleis įsileisti gyvūno į šalį, o jei vyksite pervežimo kompanijos mikroautobusu, vairuotojas gali atsisakyti vežti jūsų augintinį be jo.

2. Kokie skiepai yra būtini ir kada jie turi būti atlikti?

Svarbiausias ir neleidžiamas pamiršti yra skiepimas nuo pasiutligės (Rabies). Vokietijos reikalavimai griežti: skiepas turi būti atliktas ne anksčiau kaip prieš 21 dieną iki plano išvykti. Taip yra todėl, kad organizmui reikia laiko susiformuoti imunitetui. Be to, skiepas privalo būti galiojantis – atsižvelkite į veterinarijos gydytojo nurodytą galiojimo laikotarpį (paprastai tai 1-3 metai, priklausomai nuo preparato). Jei atvykstate į pasienio kontrolę ir skiepas buvo padarytas prieš 5 dienas, jums bus atsisakyta įvažiuoti. Taip pat verta paminėti, kad nors HCC skiepai (nuo hepatito, parvovirozės ir kt.) yra labai svarbūs gyvūno sveikatai, Vokietijos pasienio kontrolės darbuotojai techniškai reikalauja tik pasiutligės skiepo patvirtinimo. Tačiau kaip ekspertas, ką kartą primygtinai rekomenduoju pasirūpinti ir kitais skiepais, kad kelionė metu augintinis nesusirgtų.

3. Ar mikroschema (čipas) yra privaloma?

Taip, be išimties. Mikroschema turi būti ISO standarto (11784 arba 11785), kurią gali nuskaityti bet koks standartinis skaitytuvas. Jei jūsų gyvūnas turi ne ISO standarto čipą (kas pasitaiko senesniems gyvūnams, čipuotiems anksčiau Lietuvoje ar kitose šalyse), privalote turėti su saviais specialų skaitytuvą, kuris gali nuskaityti būtent šią mikroschemą. Be to, pačiuose dokumentuose turi būti aiškiai užrašyta, kad turite tokią skaitytuvo įrangą. Jei mikroautobusu vykstate pervežimo kompanija, apie tai būtina informuoti iš anksto. Geriausia yra, kai mikroschema ir paso numeriai sutampa, o čipas įdiegtas prieš pirmąjį pasiutligės skiepą. Jei čipas įdiegtas vėliau nei skiepas, gali tekti atlikti skiepymą iš naujo po čipinimo, kad būtų užfiksuotas ryšys tarp skiepo ir mikroschemos.

4. Kiek gyvūnų galima vežti viename mikroautobuse be specialaus leidimo?

Čia dažnai kyla painiavos. Jei keliaujate privačiu mikroautobusu (pvz., 9 vietų) ir tai yra jūsų asmeninė kelionė, galite vežti tiek gyvūnų, kiek sugebate saugiai įtilpinti, tačiau yra svarbi nuostata dėl „nekomercinio pobūdžio“. ES reglamentuose nurodyta, kad asmeninis pervežimas laikomas nekomerciniu, jei gyvūnų skaičius neviršija 5, ir jie keliauja su savininku ar atsakingu asmeniu, dalyvaujant parodose, sporto varžybose ar tiesiog keliaujant. Jei vežate daugiau nei 5 gyvūnus (pavyzdžiui, veisėjas perveža šuniukus), tai jau laikoma komerciniu pervežimu. Tuo atveju reikalingi ypatingi dokumentai (CHED-A), o transporto priemonė turi atitikti komercinių pervežimų reikalavimus (pvz., speciali veterinarinė patvirtinimas). Paprastam klientui, kuris perkelia savo šunį ir katę, 5 gyvūnų limitas nėra problema.

5. Kokios taisyklės taikomos „pavojingoms“ šunų veislėms Vokietijoje?

Tai yra vienas svarbiausių klausimų, apie kurį dažnai pamirštama. Vokietija turi griežtus įstatymus, susijusius su taip vadinamomis „kovinėmis“ ar pavojingomis veislėmis (Kampfhunde). Sąrašas gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo federalinės žemės (Bundesland), į kurią keliaujate, tačiau dažniausiai ribojimai taikomi Amerikos Pit Bul Terjerų, Amerikos Staffordo Terjerų, Bull Terjerų ir Tosa veislėms. Kai kuriose žemėse šios veislės gali būti visiškai uždraustos, kitose – leidžiamos tik su specialiu leidimu, mokamu mokesčiu ir būtinai su antkakiu ir pavadėliu viešumoje. Jei planuojate vežti tokią veislę mikroautobusu, būtinai iš anksto sužinokite tikslias taisykles konkretaus miesto (pvz., Berlyno, Miuncheno) ar žemės. Neteisingai suprastus įstatymus gali baigtis ne tik bauda, bet ir gyvūno konfiskavimu.

6. Kaip turi būti įrengta vieta gyvūnui mikroautobuse?

Mikroautobuse erdvė yra didesnė nei paprastame automobilyje, tačiau tai neduoda teisės leisti gyvūnui laisvai bėgioti po salono važiuojant. Saugumas yra pirmasis prioritetas. Gyvūnas turi būti užfiksuotas taip, kad nekelstų pavojaus vairuotojui ir keleiviams. Geriausia yra naudoti specialias transporto būdeles (kriauklės) arba saugos juostas / tinklelius, kurie atskiria gyvūno skyrių. Jei keliaujate su šunimi, būdelė turi būti pakankamai didelė, kad šuo galėtų stovėti, atsistoti ir apsisukti. Ji turi būti gerai pritvirtinta, kad staigus stabdymas nesu jaudintų kaip sviedinio. Mikroautobusuose, kurie yra pritaikyti keleiviams, dažnai galima užfiksuoti būdelę sėdynės saugos diržais. Katėms visada rekomenduojama būdelė – ji suteikia jausmą saugumo ir neleidžia pabėgti atidarius duris.

7. Ar reikia rūpintis ventiliacija ar temperatūra mikroautobuse?

Žinoma, ir tai yra labai svarbu. Pervežimo metu mikroautobuse temperatūra neturi viršyti 25–30 laipsnių Celsijaus. Vasarą, kai oras lauką kaitina, mikroautobusas įkaista greičiau nei lengvasis automobilis. Jei jūsų mikroautobusas neturi veikiančios kondicionavimo sistemos gale, kur guli gyvūnas, tai gali būti kritiška. Gyvūnai nekvėpuoja per odą kaip žmonės, jiems daug sunkiau atvėsti. Mano patirtis rodo, kad reisuose į Vokietiją vasarą būtina stebėti termometrą ir reguliariai ventiliuoti patalpą. Žiemos metu reikia užtikrinti, kad neterštų – tiesioginiai oro srautai ant gyvūno taip pat kenkia. Jei samdote pervežimo kompaniją, klauskite apie jų automobilių įrangą – ar turi „klimatiką“ visame salone.

8. Kaip vyksta pasienio kontrolė ir ar ji tikrinama?

Nors Lietuva ir Vokietija yra Schengeno erdvėje, ir fizinės kontrolės dažnai nėra, tai nereiškia, kad taisyklių nereikia laikytis. Vokietijos policija ir veterinarinės kontrolės tarnybos dažnai atlieka „stichinius“ patikrinimus tiesiogiai Vokietijos teritorijoje, arba netoli sienos, sustabdydami transporto priemones. Jei jums pavyksta važiuoti pro sieną be sustojimo, laimė. Tačiau jei jus sustabdo, ir paaiškėja, kad trūksta paso ar skiepas negalioja, baudos yra milžiniškos (gali siekti tūkstančius eurų), o blogiausiu atveju gyvūnas gali būti išsiųstas atgal arba uždarytas karantine savininko sąskaita. Profesionaliame pervežime niekas nevažiuoja „kaip kažkaip“ – dokumentai turi būti idealūs. Nemanau, kad norite pradėti gyvenimą Vokietijoje mokėdamas baudas dėl nusižengimų.

9. Ar galiu vežti ne tik šunis ir kates, bet ir kitus gyvūnus (paukščius, graužikus)?

Taip, galima, tačiau čia taisyklės dar griežtesnės ir priklauso nuo rūšies. Paukščiams, trošaliams, graužikams ir kitiems egzotiniams gyvūnams dažnai reikalingi CITES (Convention on International Trade in Endangered Species) dokumentai, jei rūšis yra saugoma. Paprasti naminių graužikai (žiurkės, sterblės) paprastai kelionėms ES viduje nereikalauja sudėtingų procedūrų, bet turi būti sveiki. Tačiau patariu vengti vežti labai jautrius gyvūnus (pvz., triušius) dideliu, triukšmingu mikroautobusu, jei jie nėra įpratę prie vibracijos ir garso. Stresas gali būti mirtinas. Jei planuojate tokią kelionę, konsultuokitės su veterinarijos gydytoju dėl raminančių priemonių (narkozė arba raminamieji vaistai – juos skiria tik gydytojas).

10. Ką daryti, jei gyvūnui kelionės metu pasidarosi blogai (vemia, yra nervinas)?

Paruošimas yra pusė sėkmės. Jei tai pirmas toks ilgas reisas su gyvūnu, būkite pasiruošę blogiausiam. Nerekomenduoju maitinti gyvūną iškart prieš kelionę – geriau paskersti mažą porciją vakare prieš išvykimą arba leisti pusryčius labai anksti. Vanduo turi būti prieinamas, bet neperpiltas (kad nebėgtų po būdelę). Jei gyvūnas linkęs į kinetozę (jūros ligą), pasikalbėkite su veterinaru, kad jis paruoštų specialių vaistų. Mikroautobuse judesys gali būti stipresnis nei įprastame automobilyje dėl aukštesnio centro svorio. Jei kelionė trunka ilgiau kaip 4–5 valandas, būtina sustoti kas 2–3 valandas, ne tik dėl vairuotojo poilsio, bet ir kad gyvūnas galėtų išliesti, pasižiūrėti aplinkui ir išgerti vandens. Nepamirškite paklotės (sauskelnių) būdelėje – jos praverčia nenumaldomų nelaimių atveju.

Išvada

Gyvūnų vežimas į Vokietiją mikroautobusu yra visiškai įgyvendinamas uždavinys, jei jums pasitarnauja žinios ir atsakomybė. Per savo ilgą karjerą tarptautiniuose pervežimuose esu pamatęs, kad dauguma problemų kyla ne iš blogos valios ar griežtų pareigūnų, o iš paprasto neatsargumo – pamiršto paso, vėluojančio skiepo arba netinkamos būdelės. Vokietija yra šalis, kurioje veikia tvarka, ir jei viskas atitinka reikalavimus, kelionė vyks sklandžiai.

Jei ruošiatės gyventi Vokietijoje ar tiesiog važiuojate ilgesnį atstvą, nebijokite klausti profesionalų. Geriau praleisti valandą pas veterinarą ar konsultuojantis su logistikos ekspertu, nei prarasti dienas pasienyje arba susidurti su nemalonumais užsienyje. Jūsų augintinis – tai šeimos narys, ir jo komfortas bei saugumas turi būti tokie pat svarbūs kaip ir kitų keleivių. Sėkmės kelyje, o Vokietijos keliai, tikiuosi, jums bus malonūs!