Grupinis pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą: Eksperto Vadovas Reguliems Siuntoms

Įvadas

Per daugiau kaip du dešimtmečius dirbu tarptautinių pervežimų srityje, ir galiu pasakyti viena tikrai: Vokietija yra, buvo ir, tikriausiai, dar ilgai liks Lietuvos pagrindinis ekonominis partneris. Kasdien tarp šalių keliauja tūkstančiai tonų krovinių – nuo mažų prekių porcijų iki didelių industrinių agregatų. Tačiau ne kiekvienas verslas ar asmuo turi krovinių, kurių užpildytų visą sunkvežimį. Čia į sceną žengia grupinis pervežimas, arba, kaip jį dažnai vadiname profesionaloje srityje, dalyvinės vežos (angliškai – groupage).

Kas yra grupinis pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą reguliariai? Paprastai tariant, tai krovinių konsolidavimo procesas, kai kelių siuntėjų prekės surinkiamos vienoje vietoje (paprastai Vokietijoje), sudedamos į vieną sunkvežimį ir gabenamos į Lietuvą, kur vėl išskirstomos pagal paskirties vietas. Mano patirtis rodo, kad tai ne tik ekonomiškiausias, bet ir vienas efektyviausių būdų užtikrinti prekių srautą, kai kalbame apie reguliarius, tačiau ne didelius apimtis pervežimus.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis, padėsiu suprasti mechanizmus, kurie suka šią sudėtingą, tačiau veikiančią sistemą. Mes aptarsime viską – nuo to, kaip susiformuoja kaina, iki dokumentacijos niuansų. Nors rinkoje pasiūla didelė, kokybiškas grupinis pervežimas reikalauja tikslumo, logistikos ir patirties. Jei planuojate siųsti prekes iš Miuncheno, Berlyno, Hamburgo ar mažesnių Vokietijos miestų, ši informacija bus jums neįkainojama.

Svarbiausia tai, kad reguliarus grupinis pervežimas leidžia planuoti savo verslo atsargas be baimės, kad trukdys tuščiažemiais važiuojantis sunkvežimis, arba, atvirkščiai, kad teks brangiai mokėti už vietą tuščiame konteineryje. Tai sisteminis procesas, kurį stengsimės išnagrinėti iš visų pusių.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje straipsnio dalyje suformulavau 10 klausimų, kuriuos dažniausiai girdėju iš savo klientų per 20 metų praktikos. Atsakymai į juos padės jums susidaryti pilną vaizdą apie tai, kas vyksta "už scenos", kai užsakote grupinį pervežimą.

1. Kas tiksliai yra grupinis pervežimas (groupage) ir kuo jis skiriasi nuo pilno krovininio pervežimo?

Grupinis pervežimas, dar vadinamas dalyvinėmis vežomis, tai logistikos metodas, kai viename transporto priemonėje (paprastai 13,6 m puspriekabėje arba 24 t sunkvežimyje) gabenami kelių skirtingų siuntėjų kroviniai. Skirtumas nuo pilno krovinio pervežimo (FTL – Full Truck Load) yra fundamentinis. FTL atveju, klientas užsakoma visą sunkvežimio talpą, todėl kroviniams kelionė vyksta tiesiogiai iš siuntėjo į gavėją be tarpinių sustojimų (išskyrus vairuotojo poilsį).

Grupinio pervežimo atveju, procesas yra sudėtingesnis. Tarkime, Vokietijoje yra penki siuntėjai, kurių kroviniai skirti penkiems skirtingiems gavėjams Lietuvoje. Logistikos kompanija surenka šiuos krovinius į vieną ar keletą sankryžų (hubų) Vokietijoje, juos užkrauna, o atvykus į Lietuvą, iškrauna ir distribuoda į galutinius adresatus. Mano patirtis rodo, kad šis metodas idealiai tinka tiems, kurių krovinys užima nuo 1 iki 15 europaletės vietų. Jei turite 20 paletų, grupinis pervežimas gali netikti – pigiau ir greičiau bus išsinuomoti visą sunkvežimį. Tačiau mažesnėms siuntoms tai vienintelis protingas pasirinkimas.

2. Kaip susiformuoja grupinio pervežimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kainodaros formulė grupiniuose pervežimuose nėra tokia paprasta kaip tiesioginis atstumas padaugintas iš kuro kainos. Esu matęs, kaip daugelis klientų nustemba, gaudys skirtingas kainas panašioms siuntoms. Kainą lemia keletas pagrindinių faktorių.

Pirmiausia, tai krovinio svoris ir tūris. Logistikoje egzistuoja sąvoka "voluminis svoris". Jeigu jūsų prekės yra lengvos, bet didelės (pvz., putŗs polistirolo plokštės), mokėsite už užimamą vietą (m³), o ne už faktinį kilogramų kiekį. Antra, vietovės Vokietijoje ir Lietuvoje. Krovinys atvežti iš centrinės Vokietijos (pvz., Frankfurto sritis) bus pigiau nei iš tolimo Bavarios kaimo arba paties šiaurės (Šlėzvigo-Holšteinas), nes ten reikės daugiau degalų ir laiko.

Trečia, rinkos paklausa. Jei yra "mėsos sezonas" (prieš šventes ar statybų sezono pradžią), kainos šokteli. Taip pat svarbu ir prekės pobūdis – ar ji reikalauja temperatūrinio režimo, ar yra lengvai sudūžtanti. Galiausiai, į kainą įeina ir "konsolidacijos mokestis" už darbą sandėliuose Vokietijoje bei Lietuvoje. Reguliarūs klientai dažnai gauna fiksuotas kainas, kurios nesikeičia net ir smarkiai svyruojant rinkai, nes ilgalaikės sutartys leidžia logistikos kompanijoms geriau planuoti užpildymą.

3. Kiek laiko trunka standartinis grupinis pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Jei kalbame apie idealų scenarijų, kai krovinys yra paimtas iš siuntėjo (paprastai vairuotojo padedamas krovinys, arba lizinguojamas sunkvežimis su kranu) ir parvežtas į mūsų konsolidacijos sandėlį, standartinis terminas yra nuo 3 iki 5 darbo dienų.

Tačiau reikia skirti "transito laiką" nuo "galutinio pristatymo termino". Grupinio pervežimo esmė yra tai, kad sunkvežimis turi susirinkti pilną krovinį. Jis negali važiuoti tuščias. Todėl, jei jūsų prekės atkeliauja į mūsų sandėlį pirmadienį, o sunkvežimis planuojamas išvykti trečiadienį, laukimas yra neišvengiamas. Be to, atvykus į Lietuvą, vyksta dekonsolidacija – kroviniai iškraunami, rūšiuojami ir tik tada perduodami vietiniam kurjeriui arba paskirstymo sunkvežimiui.

Taip pat reikia atsižvelgti į konkrečias Vokietijos vietas. Krovinys iš Miuncheno į Vilnių gali keliauti ilgiau nei iš Berlyno, dėl didesnio atstumo ir galimų užtrukimų rinkime. Savo 20 metų patirtį galiu pasakyti, kad jei Jums žadama 24-48 valandas grupiniam pervežimui iš Vokietijos gilumos – būkite atsargūs. Tai techniškai įmanoma tik retais atvejais ir dažniausiai kainuoja labai brangiai (kaip ekspresinis siuntimas).

4. Kokius krovinius galima vežti grupiniu būdu, o kokie yra draudžiami?

Grupiniai pervežimai yra universali priemonė, tačiau turi savo apribojimų. Dažniausiai taip vežamos: statybinės medžiagos (keramika, izoliacija), auto dalys, maisto papildai (neperceptuojami), baldai, tekstilė, įvairi įranga ir technika. Viskas, kas telpa ant paletės ir yra tinkamai supakuota, yra tinkamas kandidatas.

Tačiau yra ir draudžiamų arba ribotų krovinių kategorijų. Pirmiausia, tai pavojingi krovinių (ADR) – sprogmenys, degios medžiagos, nuodingos medžiagos. Nors kai kurios kompanijos (ir mūsų įmonė taip pat) gali pervežti tam tikrus ADR krovinius grupiniu būdu, tai reikalauja specialių sąlygų, atskirų sunkvežimių ir žymiai didesnės kainos. Antra, sunkvežimių pervežimas (savivarčiai arba defektuos sunkvežimiai) grupiniu būdu neįmanomas – tai jau individuali paslauga.

Taip pat reikia būti atsargiems su krovinių, kurie reikalauja specialių temperatūros režimų. Standartinis grupinis pervežimas vyksta "sauso" kontekste (be šaldymo). Jei reikia šaldyti, reikia ieškoti šaldytų grupinių pervežimų, kurie yra rečiau pasitaikantys ir brangesni. Ir, žinoma, draudžiami nelegalūs daiktai ir preparatai, be kurių negalima legaliai importuoti į ES erdvę.

5. Kaip vyksta krovinio konsolidacija ir dekonsolidacija?

Tai yra grupinio pervežimo širdis. Konsolidacija vyksta Vokietijoje. Tarkime, turime 10 klientų, kurie nori siųsi prekes į Lietuvą. Mūsų vokiški partneriai arba atstovai suvažiuoja pas siuntėjus, pasiima krovinius (arba klienti juos atveža į mūsų sandėlį). Sandėlyje kiekvienas krovinis yra žymimas brūkšniniu kodu arba etikete, kurioje nurodytas galutinis gavėjas Lietuvoje.

Toliau prasideda "puzzle" žaidimas. Kroviniai sudedami į sunkvežimį taip, kad būtų išnaudota kiek įmanoma daugiau vietos, tačiau taip, kad kroviniai neišsirinktų kelionės metu. Sunkesni kroviniai dedami apačioje, lengvesni viršuje. Taip pat svarbu išlaikyti tvarką pagal iškrovimo vietas Lietuvoje – pirmiausia reikėtų padėti tą krovinių, kurį reikia išduoti pirmąjį (pvz., Kaune), kad vėliau nereikėtų perkrauti viso sunkvežimio.

Atvykus į Lietuvą (dažniausiai į Vilniaus ar Kauno sandėlius), vyksta dekonsolidacija. Sunkvežimis iškraunamas, kiekvienas krovinis patikrinamas ar nenukentėjo krovinio priėmimo aktų (CMR) pagrindu. Po to kroviniai perduodami vietinės distribucijos tarnybai – tai gali būti mažesnis sunkvežis (7.5 t) arba kurjerinės paslaugos, jei krovinys yra mažas (pvz., 1–3 paketai). Šis etapas užtikrina, kad net ir toliau gyvenantis klientas gautų savo siuntą.

6. Ar mano krovinius bus apdrausti ir kas nutinka, jei jie sugenda?

Tai klausimas, dėl kurio dažnai kyla nesusipratimų. Pagal tarptautinius konvencijas (CMR konvencija), pervežėjas yra atsakingas už krovinį nuo momento, kai jis priimtas, iki momento, kai jis perduotas gavėjui. Tačiau atsakomybės limitai yra riboti. Esant grupiniams pervežimams, standartinė atsakomybė dažnai yra apribota (pavyzdžiui, 8,33 SDR už kilogramą arba fiksuota suma vienai paletai).

Mano patirtis rodo, kad šios sumos dažnai neužtenka padengti brangių prekių (pvz., elektronikos, brangios įrangos) vertei. Todėl visada rekomenduoju savo klientams pasidomėti papildomu draudimu. Profesionali logistikos įmonė gali pasiūlyti "Cargo Insurance" – krovinių draudimą, kuris apima visą krovinio vertę nuo "durų iki durų" (nuo sandėlio Vokietijoje iki sandėlio Lietuvoje).

Jei įvykė žala, procedūra tokia: reikia nedelsiant pranešti vairuotojui arba dispečeriui, užpildyti žalos protokolą (pranešimą apie žalą) ir, jei įmanoma, nufotografuoti padarytas žalas. Be šio dokumento, draudimo išmokos gavimas gali būti labai sudėtingas arba neįmanomas. Niekada neneškite pasirašyto CMR be patikrinimo, jei matote, kad pakuotė pažeista.

7. Kokius dokumentus reikia parengti grupiniam pervežimui?

Nors Vokietija ir Lietuva yra ES erdvėje ir tarp jų nėra muitinės kontrolės (tikrinimai vyksta retai, atsitiktiniu būdu), dokumentacija išlieka labai svarbi. Be jų neįmanoma nei užpildyti sunkvežimio, nei perduoti krovinio.

Pagrindinis dokumentas yra prekių sandėlio kvitas (Packing List) ir PVM sąskaita-faktūra (Invoice). Šie dokumentai turi būti pateikti lietuviškai arba angliškai/vokiškai (su vertimu), juose nurodytas tikslus prekių pavadinimas, svoris, brūkšninis kodas (EAN kodas), prekių kilmės šalis ir prekių vertė. Be šių duomenų, muitinė gali sulaikyti krovinį patikrinimui, kas sukels stabdymus.

Taip pat būtinas vežimo orderis (Shipping Order), kuriuo siuntėjas patvirtina pervežimo sąlygas. Atvykus į Lietuvą, gavėjas turi gauti CMR pavedimą – tai pagrindinis vežimo dokumentas, patvirtinantis, kad krovinys buvo priimtas. Jei prekės yra reglamentuojamos (pvz., alkoholis, tabakas, chemija, medicinos priemonės), gali prireikti specialių leidimų arba sertifikatų. Visada patikrinkite, ar dokumentuose nurodytas gavėjo kodas (PVM mokėtojo kodas) sutampa su jūsų įmonės duomenimis.

8. Kaip užtikrinamas krovinio sekimas (tracking) grupiniuose pervežimuose?

Anksčiau, prieš 15–20 metų, sekimas buvo labai paprastas: skambindavome vairuotojui į telefoną ir klausdavome, kur jis yra. Šiandien technologijos leidžia mums pasiekti 99% tikslumo. Profesionalios logistikos kompanijos naudoja GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia matyti sunkvežimio padėtį realiu laiku.

Tačiau grupiniuose pervežimuose yra vienas niuansas. GPS rodo, kur yra sunkvežimis, bet ne visada rodo, kur yra konkrečus jūsų krovinys. Jūsų krovinys gali būti jau sandėlyje Vokietijoje, laukiant išvykimo, arba jau iškrautas Lietuvos sandėlyje, laukiant vietinės pristatymo tarnybos. Todėl svarbu ne tik GPS, bet ir informacija apie krovinio statusą (pvz., "Priimtas", "Konsoliduojamas", "Vyksta maršrute", "Iškrautas", "Pristatymas").

Mūsų kompanija, pavyzdžiui, suteikia klientams prieigą prie portalų, kur jie gali matyti šiuos statusus. Jei matote, kad sunkvežis jau Lietuvoje, bet jūsų siuntos dar nėra – nesijaudinkite, tai normalu. Vyksta dekonsolidacija. Geras ekspertas visada sugebės paaiškinti klientui šį laiko tarpą, kad nesusidarytų įspūdis, kad krovinys "dingo".

9. Kodėl verta rinktis reguliarius grupinius pervežimus vietoje atsitiktinių?

Per savo ilgą karjerą esu matęs daug verslininkų, kurie bando sutaupyti ieškodami pigiausio pasiūlymo kiekvieną kartą atskirai. Tai didelė klaida. Reguliarumas (regular lines) turi milžinišką pranašumą. Jei įmonė turi fiksuotą tvarkaraštį (pavyzdžiui, išvykimas iš Vokietijos antradieniais ir penktadieniais), ji gali geriau planuoti savo sandėlių darbą, o klientas – savo atsargas.

Reguliarūs maršrutai leidžia užtikrinti stabilesnes kainas. Kai logistikos partneris žino, kad kiekvieną savaitę iš jūsų bus bent 2–3 paletės, jis gali pasiūlyti fiksuotą tarifą, kuris nebus priklausomas nuo momentinių rinkos šuolių. Be to, sumažėja rizika, kad krovinis liks sandėlyje ir lauks "užpildymo". Esant reguliariams srautams, sunkvežimiai dažniausiai būna užpildyti pagal grafiką.

Taip pat, ilgamečiai santykiai su pervežėju sukuria pasitikėjimą. Jūs žinote, ką tikėtis, žinote, kokioje būklėje atvyksta prekės, ir turite "pirmosios rankos" kontakto dispečeriu, kuris gels išspręsti problemą greičiau nei standartinis kliento aptarnavimo telefonas. Verslo pasaulyje pastovumas dažnai vertinamesnis už smulkias, vienkartines ekonomijas.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėjo grupiniams siuntoms iš Vokietijos?

Rinka pilna įvairių siuntų brokerių ir realių pervežėjų. Kaip ekspertas, patariu atsižvelgti ne tik į kainą. Pirmiausia, patikrinkite, ar įmonė turi savo (arba ilgalaikius partnerių) sandėlius Vokietijoje. Jei jie sako, kad "mes tiesiog pasiimsime", tai gali reikšti, kad jie neturi konsolidacijos galimybių ir tik perkraus jūsų krovinią kitam, didesniam pervežėjui (brokerio modelis). Tai dažnai sukelia komunikacijos problemų grandinę.

Antra, klauskite apie atsakomybės draudimą. Patikimas pervežėjas niekada nesislėps nuo šios temos ir galės pateikti draudimo poliso sąlygas. Trečia, skaitykite atsiliepimus.