Grupinis pervežimas į Vokietiją – ar yra patogios sėdynės?

Vokietija jau dešimtmečiais yra viena populiariausių kryptų tarp lietuvių. Nesvarbu, ar tai verslo kelionė į Hanoverio mugę, darbo išvyka į Berlyną ar grupinis turas į Bavarijos Alpes – kiekvienas, kuris bent kartą yra važiavęs šia kryptimi, žino, kad kelionė trunka. Tai ne trumpa išvyka prie Baltijos jūros; tai daugiavalandžių, o kartais ir kelių dienų nuotykis. Štai todėl, kai susiduriama su grupinio pervežimo organizavimo klausimu, vienas iš pirmųjų ir svarbiausių dalykų, iškylančių kliento galvoje, yra ne kaina ir ne išvykos laikas, o fizinis komfortas. Ar šiuolaikiniai autobusai gali pasiūlyti tokias sėdynes, kurios leistų atvykti į paskirties vietą ne suluošintas, o pailsėjęs?

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt metų, esu girdėjęs viską – nuo ašarų dėl sunkiųjų kėdžių iki entuziastingų atsiliepimų apie "biuro kėdes" ant ratais. Šiame straipsnyje norėčiau nušviesti šią situaciją be marketingo uždažų, kaip profesionalas, kalbėdamas su žmogumi, kuriam svarbu jo ir jo grupės gerovė. Mes išnagrinėsime, kas turi įtakos sėdimosi vietai, kaip pasirinkti tinkamą transportą ir kodėl pigiausia pasiūlyma retai kada lydi geriausias sėdynės.

Svarbu suprasti, kad "grupinis pervežimas" yra labai platus sąvokos apibrėžimas. Tai gali būti 8 asmenų komanda, keliaujanti verslo klasės mikroautobusu, arba 50 keleivių turistų grupė, keliaujanti dviejų aukštų turistiniu autobusu. Sėdimosios vietos šiuose atvejuose skiriasi kaip diena ir naktis. Todėl, prieš atsakydamas į klausimą "ar yra patogios sėdynės", visada kaupiu papildomą informaciją apie kelionės specifiką. Tik tada, kai žinome nuotolį, maršrutą, keleivių amžių ir biudžetą, galime kalbėti apie tikrąjį komfortą.

Šiandieninėje rinkoje standartai pakilo. Anksčiau pervežėjai varžėsi, kuris perveš daugiau žmonių, sumontuodamos po 3-4 eiles viename autobuso sekcijos intervale. Dabar situacija pasikeitė – keleiviai tampa išrankesni, o gamintojai, tokie kaip Mercedes-Benz, Setra ar Neoplan, kuria technines naujoves, kurios anksčiau buvo įsivaizduojamos tik verslo klasės lėktuvuose. Tačiau ar šie inovacijos pasiekia įprastus Lietuvos pervežimo paslaugų vartotojus? Skaitykite toliau, ir mes išsiaiškinsime, kaip išsirinkti transportą, kad kelionė į Vokietiją būtų malonus pramogas, o ne bausmė nugarai.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų, kuriuos dažniausiai girdėju iš savo klientų per ilgus metus. Atsakymai į juus padės jums suprasti situaciją giliau ir padės priimti teisingą sprendimą planuojant kelionę.

1. Kuo skiriasi sėdynės paprastame turistiniame autobuse nuo verslo klasės mikroautobuso?

Tai esminis klausimas, nes dažnai klientai painioja šias sąvokas. Paprastame turistiniame autobuse (pvz., 40-60 vietų), kuris važiuoja reguliariais reisais arba didelėms grupės, sėdynės yra standartinio 2+2 išdėstymo. Jos yra gana erdvios, turi atlošus, bet yra sukurtos taip, kad autobuse tilptų kuo daugiau keleivių. Tuo tarpu verslo klasės mikroautobusuose (pvz., Mercedes-Benz Vito ar Sprinter su VIP įranga), skirtuose mažoms grupėms (iki 8-19 žmonių), sėdynės dažnai yra individualios, gaminamos iš odos, galinčios giliai atsilenkti, netgi gulėti (reclining seats), o tarp jų yra daugiau vietos kojoms. Jeigu jūsų grupei svarbiausia yra maksimalus komfortas ir nebiudžeto taupymas, mažesnis mikroautobusas gali siūlyti kur kas didesnį prabangos lygį nei didelis autobusas.

2. Ar įprastuose autobusuose į Vokietiją yra pakankamai vietos kojoms (legroom)?

"Legroom" – tai terminas, kurį verta išmokti. Standartinis tarptautinio klasės autobuso tarpas tarp sėdynių eilių svyruoja nuo 70 iki 80 cm. Esu matęs situacijų, kai kai kurie neatsakingi pervežėjai, norėdami padidinti pelną, stumia eiles arčiau, palikdami vos 60 cm. Tokioje vietoje ilgas žmogus jaučiasi kaip konservos dėžėje. Profesionalų nuomone, patogiam važiavimui į Vokietiją (kur kelionė trunka 12–18 valandų) reikalingas mažiausiai 75–80 cm tarpas. Geriausių klasės autobusuose (pavyzdžiui, Setra TopClass) šis tarpas gali siekti net 90 cm, o sėdynės turi porankius, kurie gali pakelti, kad galėtumėte praleisti kojas per gretimą sėdynę, jei tuščia. Visada klauskite pervežėjo apie "kojų vietos erdvę" – tai jūsų nugaros sveikatas.

3. Ar sėdynės turi įmontuotas saugos diržus, ir ar jie privalomi?

Absoliučiai taip. Dirbdamas srityje beveik dvidešimt metų, galiu pasakyti, kad saugumas yra pirmasis prioritetas, nepaisant nuo komforto. Visi šiuolaikiniai, tarptautiniams maršrutams skirti autobusai turi saugos diržus. Vokietijoje ir kitose ES šalyse eismo priemonių techninė apžiūra yra griežta, o netikėtų stabdymų ar avarijų rizika yra. Patogios sėdynės be diržų yra bevaismis prabangos simbolis, kuris gali tapti pavojingu. Be to, daugumoje šiuolaikinių autobusų yra diržų įspėjimo signalai, todėl vairuotojas negali pradėti važiuoti, kol visi keleiviai j�os neužsisis. Jei planuojate miegoti kelyje, diržas gali trukdyti, todėl verti dėmesio modeliai, kuriuose diržas yra integruotas į sėdynės konstrukciją taip, kad nebruzdėtų ir nepritemptų per daug.

4. Kokios papildomos patogumų funkcijos turi šiuolaikinės autobusų sėdynės?

Ilgą laiką sėdynė buvo tiesiog suolas su minkštu audiniu. Dabar situacija kitokia. Didžiausių Vokietijos ir kitų šalių gamintojų (kaip Scania, Volvo, MAN) autobusai siūlo "pilotų kabino" tipo sėdynes. Jos turi: * Kelių padėties reguliavimą: Galite pakelti kelius, kad pagerintumėte kraujotaką. * Nugara ir juosmuo: Ergonomiškas formavimas, mažinantis nugaros skausmus. * Stalo ir laikiklius: Kiekviena sėdynė paprastai turi folds tipo stalą bei laikiklius gėrimams. * USB jungtis ir 230V lizdai: Šiandien tai būtinas dalykas. Nėra nieko blogiau už ilgą kelionę be įkrovos telefono. * Individualų apšvietimą ir ventiliaciją: Galite reguliuoti mažą šviesą skaitymui ar oro srautą tiesiai ant savęs, nebudindami viso keleivių.

Jei pervežėjas siūlo autobusą be šių funkcijų, tai greičiausiai senas modelis, ir kelionė gali būti varginanti.

5. Ar grupiniame pervežime į Vokietiją galima pasirinkti savo vietą iš anksto?

Tai priklauso nuo konkretaus pervežimo kompanijos politikos. Esu matęs abiejų variantų. Kai kurie reguliaraus susisiekimo pervežėjai parduoda bilietus su konkrečiomis vietomis (kaip teatre). Kituose atvejuose, ypač kai nuominatė visą autobusą (charter), vietos paskirstomos pagal jūsų pageidavimus. Jei kelionė vyksta reguliariu reisu, dažnai veikia "pirmasis atvykęs – pirmasis pasirinkęs" principas. Mano patarimas: jeigu jums svarbi vieta prie langą ar prožektoriai (jei planuojate žiūrėti filmus), susisiekite su pervežėju likus kelios dienoms iki išvykos. Dažniausiai, jei nėra techninių kliūčių, pageidavimai tenkinami. Ilgose kelionėse vieta prie langas gali būti dviejų ašmenų kalvis: vieni mėgsta stebėti kraštovaizdžius, kitiems kankina saulė arba šaltis nuo stiklo.

6. Kaip ilgas kelionės laikas į Vokietiją veikia sėdynių pasirinkimą?

Vokietija yra didelė šalis. Kelionė iš Vilniaus į Berlyną trunka apie 12–13 valandų, o į Miuncheną ar Hamburgą – gali siekti ir 18–20 valandų (su sustojimais). Skirtumas tarp 4 ir 18 valandų kelionės yra milžiniškas. Trumpose kelionėse (pvz., į Šiaurės Vokietiją iš Klaipėdos regiono) pakanka paprastų, standartinių sėdynių. Tačiau kai kalbame apie 18 valandų maršrutą, sėdynė tampa tavo lova ir biuru vienu metu. Tokioms kelionėms rekomenduoju ieškoti autobusų su "sleeping" tipo sėdynėmis – jos gali atsilenkti iki 130-150 laipsnių ir turi išskleidžiamas kojų atramas (footrest). Be to, svarbu atsižvelgti į autobuso važiuoklę (suspension). Naujesni autobusai turi pneumatines pakabas, kurios slopina bumps, tad sėdėti juose yra žymiai maloniau netgi senose sėdynėse nei sename autobuse su kietomis spyruoklėmis.

7. Ar grupiniuose pervežimuose yra WC, ir kaip tai veikia su sėdynėmis?

Dideliuose turistiniuose autobusuose (virš 12 metrų ilgio), važiuojančiuose į Vokietiją, WC yra privalomas atributas. Jis paprastai yra įrengtas gale arba viduryje. Tai reiškia, kad sėdynės, esančios šalia WC, gali būti šiek tiek nepatogesnės dėl galimo triukšmo, kvapų ar eilių, jei keleiviai dažnai lanko tualetą. Mano praktika rodo, kad tokią vietą geriau palikti jauniems arba labiau tolerantiškiems keleiviams. Tačiau verta paminėti, kad mikroautobusuose (iki 9–19 vietų) WC dažniausiai nėra. Tokiu atveju sėdynių komfortas yra aukštesnis (daugiau vietos), bet reikia planuoti reguliarius sustojimus (kiekvienas 3–4 valandas). Profesionalus vairuotojas visada supras, kai reikia sustoti, todėl WC nebuvimas mažame autobuse nėra tragedija, jei maršratas suplanuotas protingai.

8. Ką daryti, jei aš esu didelio ūgio arba nutukęs asmuo – ar mane talpins?

Tai jautri, bet labai svarbi tema. Standartinės autobusų sėdynės yra sukuriamos vidutinio ūgio (170–180 cm) ir svorio žmonėms. Sėdynės plotis dažniausiai yra apie 45–50 cm. Jei jūsų ūgis viršija 190 cm arba svoris yra didesnis, standartinė vieta gali būti kančia. Patirtis rodo, kad tokiu atveju reikia ieškoti autobusų, kurie turi "platų" sėdynių išdėstymą (2+1 vietoje 2+2) – tai yra labai reta, bet egzistuoja prabangių autobusų versija, arba rezervuoti dvi vietas vienam žmogui. Taip pat rekomenduoju pasirinkti pirmąsias eiles, kur šiek tiek daugiau vietos kojoms, arba galines eiles (jei nėra WC), kur kartais sėdynės gali būti šiek tiek platesnės arba galima pakelti porankius. Nenuokanku ir pasakykite apie tai iš anksto – gera pervežimo kompanija visada ras sprendimą, pvz., padės specialų pagalvę arba priskirs patogesnę vietą.

9. Kaip suprasti, ar sėdynės bus švarios ir techniškai tvarkingos?

Tai vienas didžiausių baimių. Dirbdamas šioje srityje, esu matęs viską – nuo spinduliuojančios švaros, kaip penkių žvaigždučių viešbutyje, iki dėmėtų ir plėšytių audinių. Kaip klientas galite tai užtikrinti? Paprasčiausiai paprašykite autobuso nuotraukų. Jei tai reguliaraus susisiekimo autobusas, pažiūrėkite atsiliepimus internete – žmonės dažnai rašo apie švarą. Jei tai užsakomasis pervežimas (charter), turite teisę reikalauti, kad autobusas būtų išvalytas prieš įlipdami jūsų grupę. Taip pat atkreipkite dėmesį į techninę būklę: jei sėdynės dėžės (kuriomis reguliuojamas atlenkimas) sulūžusios arba lėtai veikia, tai rodo, kad autobusas nebuvo techniškai aptarnautas. Tokiomis sąlygomis kelionė į Vokietiją taps tiesiogine kankina.

10. Ar verta mokėti daugiau už "VIP" arba "Premium" klasę?

Apibendrinant visą mano patirtį – verta, jei kelionė trunka ilgiau nei 10 valandų arba jei grupės nariai yra vyresnio amžiaus, verslo atstovai arba renginių dalyviai. Papildomas investicijos dydis (dažniausiai tai 10–20 % brangiau) atsiperka per geresnę miego kokybę, geresnę kraujotaką ir, svarbiausia, geresnę nuotaiką atvykus. VIP klasės sėdynės dažnai turi masažuojančias funkcijas, odos apmušalus, individualius ekranus ir didesnę erdvę. Jei keliaujate su studentų grupe, kuriai svarbiau kaina ir linksmybės, standartinis variantas tikrai užteks. Bet jei reikia būti pilnai pasiruošusiam susitikimai Vokietijoje, pigi sėdynė gali kainuoti brangiau dėl prastos išvaizdos ir nuovargio.

Išvada

Grupinis pervežimas į Vokietiją gali būti tiep kančia, tiep malonus pramogas – viskas priklauso nuo to, kiek dėmesio skiriame sėdynių pasirinkimui. Kaip ekspertas, kuris pervežė tūkstančius žmonių ir nulėkė tūkstančius kilometrų, galiu tvirtai pasakyti: taupyti ant sėdimųjų vietų kokybės nėra verta. Kelionė nėra tik nuotolis tarp taško A ir taško B; tai laikas, kurį praleidžiate autobuse. Tą laiką galite praleisti skausdami nugarą, stumdami kojas arba galvodami apie tai, kada galėsite išlipti.

Rinkdamasis pervežėją, visada klauskite ne tik apie kainą, bet ir apie autobusą: kiek jo metų, kokios sėdynės (odos ar audeklinės, koks atlenkimo kampas), kiek vietos kojoms, ar yra USB ir WC. Nebijokite reikalauti nuotraukų ar specifikacijų. Šiuolaikinė rinka siūlo puikius sprendimus – nuo erdvių Setra autobusų iki prabangių Mercedes-Benz mikroautobusų.