Grįžimas iš Vokietijos Patogiai ir Greitai Namo: Eksperto Vadovas

Vokietija jau dešimtmečius yra viena pagrindinių lietuvių darbo, prekybos ir gyvenimo vietų užsienyje. Kasdien tarp šalių vyksta tūkstančiai kelionių – nuo trumpkasčių važiavimų apsipirkti iki ilgalaikių gyvenimo užsienyje etapų pabaigos. Per savo daugiau kaip dvidešimt metų tarptautinių pervežimų patirtį mačiau viską: pradedant nuo džiugiančių susitikimų oro uostuose ir baigiant sudėtingais situacijais, kai neplanuoti nesklandumai sugadina ilgas lauktas atostogas. Grįžimas namo turėtų būti ramios, teigiamos emocijos, o ne streso ir nerimo šaltinis.

Nepaisant to, kad atstumas tarp Vilniaus ir Berlyno ar Miuncheno nėra astronomiškas, organizuoti efektyvią ir patogią kelionę reikalauja žinių ir pasiruošimo. Logistika – ne tik tai, kaip veža didelės transporto kompanijos; tai taip pat ir smulkios, bet svarbios detalės, kurios lemia kiekvieno vairuotojo ar keleivio patogumą. Šiame straipsnyje pasidelsime ties tuo, kaip užtikrinti, kad kelionė iš Vokietijos į Lietuvą vyktų sklandžiai, saugiai ir, svarbiausia, patogiai. Mes aptarsime ne tik maršrutų pasirinkimą, bet ir dokumentus, krovinių gabenimo niuansus, taip pat atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, kuriuos per savo praktiką girdėju ne kartą.

Svarbu suprasti, kad „greitai“ ir „patogiai“ sąvokos dažnai eina greta, tačiau joms pasiekti reikia subalansuoti laiką, išlaidas ir asmeninį komfortą. Nors šiuolaikinės technologijos leidžia mums judėti greičiau nei bet kada anksčiau, senieji geri logistikos principai – planavimas, atsargumas ir numatymas – lieka nepakeičiami. Tegul šis vadovas tampa jūsų patikimu kompasu planuojant grįžtamąją kelionę.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, kuris padės išspręsti daugumą dilemų, susijusių su grįžimu iš Vokietijos. Rinkau šiuos klausimus remdamasis daugiau nei dvidešimt metų patirtimi, stebėjimas, ką labiausiai rūpina mūsų tautiečius užsienyje.

1. Koks geriausias būdas grįžti iš Vokietijos į Lietuvą: savo automobiliu, autobusu ar lėktuvu?

Pasirinkimas priklauso nuo trijų pagrindinių veiksnių: biudžeto, laiko ir kiekio ką reikia pasiimti su savimi. Savo automobiliu važiuojant yra didžiausia laisvė. Jūs nėrate priklausomi nuo tvarkaraščių, galite sustoti bet kur, pasiimti daugiau bagažo ar nupirkti didesnius prekes Vokietijos parduotuvėse. Tačiau tai reikalauja fizinio aktyvumo (vairavimo), kuriame gali išsigąsti 10–12 valandų kelionės per Lenkiją. Be to, kuro kainos ir galimas automobilio padidėjęs nusidėvėjimas taip pat turi būti įskaičiuoti.

Autobusai (pvz., Lux Express, Ecolines) yra puikus kompromisas tarp kainos ir komforto, jeigu keliaujate be didelių krovinių. Jūs galite užmigti kelyje, pailsėti, o vairuotojas rūpinsis eiga. Dabar dauguma autobusų turi Wi-Fi, elektros lizdus ir patogias sėdynes. Lėktuvas yra greičiausias, tačiau dažniausiai brangiausias variantas, atsižvelgiant į tai, kad reikia nuvykti į oro uostą (pavyzdžiui, iš Miuncheno ar Frankfurto), atlikti registraciją ir po nusileidimo Vilniuje dar kažkiek nuvykti iki galutinio tikslo. Jeigu skrendate su daug bagažo, oro uosto mokesčiai gali smarkiai padidinti išlaidas.

Eksperto patarimas: Jeigu grįžtate su šeima ir keliuate su daug daiktų (pavyzdžiui, po ilgesnio gyvenimo Vokietijoje), savo automobilis arba krovininės keleivinės transporto paslauga yra geriausias sprendimas. Jeigu keliaujate vienas ir trumpam – autobusu bus pigiau ir ramiau.

2. Kaip planuoti maršrutą, kad vengti didžiausių spūsčių, ypač per Lenkiją?

Maršrutas per Lenkiją dažnai tampa „butelio kakleliu“, net jeigu vokiečių autostrados yra idealios. Planuodami maršrutą, visada verta naudotis kelionių planavimo programėlėmis, kurios atnaujinamos realiu laiku (Google Maps, Waze, Coyote). Tačiau technologijos nėra viskas. Pagrindinė taisyklė – vengti važiuoti pro didžiuosius Lenkijos miestus (Varšuvą, Lodzę, Poznanę) aukščiausioje spūdžių metu (ryte ir vakare pietų metu).

Rekomenduoju rinktis maršrutus, kurie apeina miestus greitųjų keliais (obwodnica), net jei jie šiek tiek ilgesni. Pvz., kelyje A2, kuri veda link Berlyno ir toliau į Rytus, dažnai vyksta remonto darbai. Būtinai prieš išvykstant patikrinkite Lenkijos kelių ir transporto direktorato (GDDKiA) svetainę dėl planuojamų uždarymų ar eismo ribojimų. Taip pat verta atsiminti, kad Lenkijoje greičio kamerų yra vis daugiau, ir jų lokalizacija dažnai keičiasi, tad sausas vairavimas ne tik saugumo, bet ir piniginės klausimas.

3. Ar verta rinktis kelią per Daniją ir Švediją (jūra) ar tiesiog per Lenkiją?

Šis klausimas dažnai kyla vairuotojams, norintiems pakeisti peizažą ir išvengti Lenkijos kelių būklės ar monotoniškumo. Kelias per Daniją ir Švediją (per Kopenhagą ir Oresundo tiltą) yra estetiškai patogesnis, keliai yra idealūs, o eismo kultūra – aukšta. Tačiau šis maršrutas yra žymiai ilgesnis (apie 200–300 km daugiau) ir brangesnis dėl brangių kelių mokesčių Danijoje (Storebælto tiltas) ir tiltų mokesčių.

Be to, jeigu jūsų tikslas – Lietuva, šis maršratas prailgina kelionę maždaug 3–4 valandas. Jeigu jums svarbu greitis ir ekonomiškumas, kelias per Lenkiją (A2 autostrada) vis tiek lieka efektyviausias. Tačiau jeigu planuojate savaitgalio kelionę su poilsiu, norite pamatyti Skandinavijos pakraščius ir jums nerūpi kiekviena valanda, šiaurinis maršrutas gali būti puiki alternatyva.

4. Ką daryti, jeigu nupirkau automobilį Vokietijoje – kaip jį legaliai ir saugiai nuvežti į Lietuvą?

Tai viena populiariausių situacijų, su kuriomis susiduriu. Pirkimas Vokietijoje yra geras pasirinkimas dėl kainos ir kokybės, tačiau grįžtant namo reikia atsižvelgti į keletą teisinių ir techninių niuansų. Pirmiausia, įsitikinkite, kad automobilis turi galiojantį „Technische Überwachung“ (TÜV) patikrinimą. Be to, automobilis turi būti uždraustas.

Vokietijoje galima gauti trumpalaikius numerius (Kurzzeitkennzeichen), galiojančius 5 dienas, tačiau juos galima gauti tik tada, jeigu turite adresą Vokietijoje ir uždraudote automobilį Vokietijos draudimo kompanijoje. Lietuvai grįžtant, svarbu turėti vokiškus registracijos dokumentus (Brief ir Schein). Jeigu automobilis neregistruotas Lietuvoje, jį galima vežti raudonais numeriais (transportavimo numeriais), tačiau šie numeriai galioja tik ribotą laiką (paprastai kelias dienas) ir juos turi išduoti Lietuvos draudikas, įrodęs, kad automobilis yra transportuojamas į registracijos vietą.

Svarbu: važiuodami su transportavimo numeriais negalite vykti „pro šalį“ (pavyzdžiui, aplankyti draugų Varšuvoje). Maršrutas turi būti trumpiausias į registracijos vietą. Policija tai tikrina griežtai.

5. Kaip apskaičiuoti kelionės išlaidas (kuras, mokesčiai, maitinimas)?

Tikslus skaičiavimas gali jus nustebinti. Kuro kaina Vokietijoje ir Lenkijoje skiriasi, tačiau Lenkijoje ji dažnai šiek tiek mažesnė. Rekomenduoju užsipilti pilną baką Vokietijoje, o jeigu reikės, papildyti Lenkijoje (prieš pat sieną arba po jos, kur kuras pigesnis). Tačiau neskubėkite sustoti pirmoje degalinėje prie pat autostrados – jos dažnai brangios. Nukeliaukite keletą kilometrų gilyn į šalį.

Kelionės išlaidoms taip pat įtakos turi greitieji keliai. Vokietijoje automobiliams dauguma autostradų nemokamos (išskyrus sunkvežimius), tačiau Lenkijoje už A2 autostradą reikia mokėti. Mokesčiai gaunami arba brūkšnyje (vietose su „biletų“ sistema), arba elektroniniu būdu (jeigu turite vienetą arba abonementą). Svarbu turėti grynųjų arba kortelę, nes ne visos vietos priima mokėjimus telefonu.

Maitinimasi: Užsukimas į restoraną prie autostrados kainuos brangiau. Patartina pasiimti maisto ir vandens iš namų arba nusipirkti prieš išvykstant mažesnėse parduotuvėse. Taip sutaupysite ne tik pinigus, bet ir laiką – nereikės ieškoti vietos, kurios virtuvė dar dirba.

6. Kokius dokumentus būtina turėti su savimi kertamos sienos metu?

Nors Lietuva ir Vokietija yra Schengeno zonoje, ir fizinės sienos kontrolės dažnai nėra, dokumentus turėti privaloma. Teoriškai vidinėse sienose kontrolės atsitiktinės, tačiau Lenkijoje ir Vokietijoje pasitaiko pasienio policijos patrulių, kurie tikrina, ar nelegaliai nepervežami asmenys ar prekės.

Asmeninis dokumentas – tapatybės kortelė arba pasas. Būtinai patikrinkite galiojimo laiką prieš išvykstant. Jeigu vairuojate ne savo automobilį, būtina turėti vairuotojo įgaliojimą (raštiškas leidimas iš savininko), jeigu jūsų duomenys nėra įrašyti techniniame pasuje. Taip pat reikalingi vairuotojo pažymėjimas, automobilio techninis pasas ir draudimo „Žaliasis kortelė“ (Green Card). Nors „Žalioji kortelė“ Schengene nebūtina, ji yra patogus įrodymas, kad turite civilinę atsakomybės draudimą, galiojantį užsienyje. Be to, jeigu planuojate vykti per Ukrainą ar Baltarusiją (nors dabar situacija keičiasi), ji būtina.

7. Kaip saugiai transportuoti asmeninius daiktus ar didesnes siuntas namo?

Daugelis lietuvių Vokietijoje dirba statybose, namų ūkyje ar kituose sektoriuose ir dažnai parsiveža ne tik lagaminus, bet ir techniką, įrankius, baldus. Jeigu kiekis toks didelis, kad jis nebetelpa į keleivinį automobilį ar jo pervežimas tampa pavojingas (perkrova), verta pagalvoti apie krovininį pervežimą.

Jei vežate brangius daiktus (pvz., kompiuterius, telefonus, brangius įrankius), jūsų asmeninis civilinis draudimas automobiliui gali nedengti jų pavogimo ar sugadinimo avarijos metu. Verta pasidomėti siuntos draudimu. Be to, dėl didelio kiekio daiktų galite būti sulaikyti muitinėje (nors tikimybė maža, jeigu tai asmeniniai daiktai naudoti). Geriausia turėti sąrašą (inventorių) su apytikse verte, jeigu kyla abejonių, ar tai ne prekybinis krovinys. Jeigu daiktų tikrai daug – geriau kreiptis į pervežimo kompanijas, kurios užtikrina „duris į duris“ pristatymą ir imasi visų draudimo klausimų.

8. Ką daryti, jeigu kelyje pasitaiko techninė gedulo ar avarijos situacija?

Tai klausimas, į kurį atsakymas visada turi būti paruoštas iš anksto. Esant Vokietijoje, Lenkijoje ar Lietuvoje, pirmasis žingsnis – užtikrinti saugumą. Užsukite į šalutinę aikštelę, įjunkite variklio avarinę signalizaciją (keturkampius) ir užsidėkite šviesos atšvaitus (liemenę). Jeigu esate autostradoje, niekada neikite iš automobilio pro keleivio pusę – visada pro bagažinę, toliau nuo eismo juostos.

Būtinai turėkite su savimi pagalbininkų telefono numerį (dažniausiai jis nurodytas ant draudimo „Žaliosios kortelės“ arba jūsų banko kortelės paslaugų sąraše). Vokietijoje pagalba organizuojama per ADAC arba Allianz, Lenkijoje – PZM. Jeigu neturitės sutarties, pagalbą teikia vietos tarnybos, tačiau tai gali kainuoti brangiai. Nepamirškite pasiimti telefono pakrovėjo – šiandien tai beveip svarbiau nei rezervinis ratas. Jeigu avarija įvykta užsienyje, būtina susisiekti su savo draudiko pagalbos linija Lietuvoje – jie padės koordinuoti vilkiką ar remonto darbus vietos kalba.

9. Ar yra sezoniniai ypatumai, kuriuos reikia atsižvelgti (žiemos ratai, eismo sąlygos)?

Žinoma, ir tai viena svarbiausių saugumo sričių. Vokietijoje žiemos padangų įstatymai griežti: esant žiemos sąlygoms (sniegui, ledui, šlapdribai), privaloma važiuoti su žieminėmis padangomis (pažymėtomis M+S arba sniego pūgos simboliu). Už nevažiavimą su tinkamomis padangomis gresia didelė bauda (nuo 60 eurų), o jeigu dėl to trukdomas eismas – dar didesnė. Lenkijoje situacija panaši, tačiau baudos gali skirtis.

Be to, atsižvelkite į orų prognozes. Vokietijos autostrados dažnai būna sausos, tačiau kertus sieną su Lenkija, kelių dangos būklė gali staigiai pablogėti – daugiau ledo, mažiau valomi keliai. Žiemą visada turėkite automobilyje šiltų drabužių, vandens ir maisto, jeigu tektų laukti pagalbos. Vasarą atkreipkite dėmesį į perkūnijas – Vokietijoje ir Lenkijoje jos gali būti smarkios, o važiavimas audros metu po vandeniu lygiu keliu gali sugadinti automobilį (variklis užsigeria).

10. Kaip išvengti pavojingių situacijų poilsio aikštelėse (naktiniai sustojimai)?

Naktinis važiavimas yra pavojingas dėl nuovargio, tačiau ir sustojimas neaiškiose vietose gali būti rizikingas. Esu matęs daug atvejų, kai iš automobilių pavogiami daiktai arba patys automobiliai. Niekada nesustokite tiesiog kelių šalikelėje, jei jums mieguoti – tai ne tik neteisėta, bet ir labai pavojinga.

Rinkitės oficialias, apšviestas poilsio aikšteles (Rastplatz Vokietijoje, MOP Lenkijoje). Geriausios yra那些, kuriose yra kavinės ar degalinės, dirbančios 24/7 – ten yra daugiau žmonių ir dažniau būna vaizdo stebėjimo kamerų.