Greitos kelionės: išvykimo laikai į Vokietiją ir logistikos niuansai

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių, o kasdien tarp šalių vyksta tūkstančiai krovinių ir keleivių pervežimų. Esu dirbęs tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų ir per tą laiką matavau, kaip pasikeitė rinka, technologijos bei klientų lūkesčiai. Vienas dalykas visada išlieka nepakitęs – laiko vertė. Nesvarbu, ar tai svarbi verslo sutartis, kuri turi būti Berlyne rytoj, ar dalys, reikalingos gamybos linijos atkūrimi Miunchene, vėluojantis išvykimas gali kainuoti brangiai.

Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kaip veikia greitųjų kelionių į Vokietiją mechanizmas. Kalbėsime ne tik apie tai, kada sunkvežimiai ar autobusai išvyksta, bet ir apie tai, kas užtikrina šį procesą, nuo dokumentų tvarkymo iki vairuotojų darbo režimo. Suprasdami šias subtilybes, galėsite geriau planuoti savo veiksmus ir išvengti nereikalingo streso.

Įvadas

Planuojant greitą kelionę ar krovinių pervežimą į Vokietiją, pirmasis ir svarbiausias klausimas, kyla klientams, yra „kada mes galime išvykti?“. Atsakymas nėra toks paprastas kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Mano praktikoje dažnai susiduriu su situacija, kai klientas manytų, kad išvykimas gali įvykti akimirksniu, tačiau logistiniai, teisiniai ar techniniai apribojima lemia specifinius laikus.

Vokietija yra unikali rinka dėl savo geografinės padėties ir infrastruktūros. Ji yra ne tik tikslinis taškas, bet ir didžiulis tranzitinis mazgas. Kelių tinklas, ypač autobahnai, yra vieni geriausių pasaulyje, tačiau jie taip pat būna ir intensyviausiai apkrauti. Be to, Vokietijoje griežtai laikomasi darbo ir poilsio laiko normų, kas tiesiogiai įtakoja išvykimo planavimą.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime, kaip susiformuoja išvykimo grafikai, kuo skiriasi reguliarios reisai nuo ekspresinių pervežimų ir ko tikėtis, kai skubate. Mano tikslas – suteikti jums pilną vaizdą, kad kito kartą, kai reiks skubaus pervežimo, jausčiatės tikri ir informuoti.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt dažniausiai man užduodamų klausimų, susijusių su greitomis kelionėmis į Vokietiją. Rasiau juos remdamasis ilgamečia praktika, siekdamas padėti jums suprasti procesą giliau.

1. Kaip dažnai vyksta reguliarios greitųjų pervežimų kelionės į Vokietiją?

Per savo dvidešimt metų darbo stebėjau, kaip maršrutų tankis augo. Šiuo metu didelėse Lietuvos logistikos companijose, taip pat ir mūsų, reguliarios (linijinės) kelionės į pagrindinius Vokietijos miestus (Berlynas, Miunchenas, Hamburgas, Frankfurtas, Diuseldorfas) vyksta beveik kasdien. Esant dideliam paklausui, kai kuriais maršrutais išvykimas gali būti net du kartus per parą – ryte ir vakare.

Jei kalbame apie keleivių pervežimus (autobusus), tai didžiausių vežėjų grafikai taip pat labai intensyvūs, dažnai siūlant kelionių variantus kiekvieną dieną. Tačiau, jei jums reikalingas specifinis, mažesnis miestas arba pramoninis rajonas, kurio nėra standartiniame maršrute, tenka taikyti individualų požiūrį. Tada išvykimo laikas priklauso nuo to, kada surinksime pilną krovinių partiją arba susitarsime dėl individualaus ekspresso. Mano patirtis rodo, kad geriausia rezervuoti vietą arba sunkvežimį bent 2–3 dienas iki planuojamo išvykimo, tačiau ekstremaliose situacijose mes sugebiame organizuoti išvykimą ir per 4–6 valandas nuo užsakymo gavimo.

2. Koks yra tipinis išvykimo laikas ir ką jis reiškia klientui?

Klientai dažnai painioja „išvykimo laiką“ su „pristatymo laiku“. Tipinis išvykimas iš Lietuvos (Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos sandėlių) į Vokietiją įvyksta ankstyvą rytą, dažniausiai tarp 06:00 ir 08:00 valandos ryto. Kodėl būtent taip? Tai lemia kelių eismo ypatumai.

Išvykus ryte, vairuotojas turi didžiausią tikimybę nukeliauti per Lenkiją ir Vokietiją, išvengdamas didžiausių spūsčių, kurios susiformuoja didmiesčių apylinkėse priešpiečiančiai arba poilsio dienomis. Be to, ryto išvykimas leidžia pasiekti paskirties vietą Vokietijoje dar tą pačią dieną vakare arba ankstyvą kitą dienos rytą, atsižvelgiant į atstumą (pvz., iki Berlyno – ~8–9 valandų, iki Miuncheno – ~12–14 valandų).

Klientui tai reiškia, kad jei jis perduoda krovinius iki ankstyvosios popietės (pvz., iki 14:00) prieš išvykimo dieną, juos galima suspėti pakrauti ir išsiųsti. Jei krovinys pasiekia mus vėliau, greičiausiai jis keliaus kitą dieną. Viskas čia priklauso nuo operatyvumo sandėlyje.

3. Ar įmanoma išvykti bet kuriuo paros metu, ir kiek tai kainuoja?

Taip, tai įmanoma. Mano karjeroje daug kartų tekdavo organizuoti „naktinius“ išvykimus arba netgi savaitgalius, kai įmonės paprastai ilsisi. Tai vadiname „Ekspresiniu pervežimu“ arba „SOS reisu“.

Tačiau čia reikia atsižvelgti į kelias svarbias sąlygas. Pirmiausia, vairuotojas turi laikytis poilsio laiko normų. Jei jis vairavo visą dieną, jis negali tiesiog pasiimti krovinių vidurnaktį ir važiuoti toliau be pertraukos – tai yra nelegalu ir pavojinga. Todėl naktinis išvykimas dažnai reiškia, kad reikia skirti atsarginį vairuotoją arba pradėti reisą iš kitos vietos.

Antra, kaina. Tokios greitos kelionės kaina yra gerokai didesnė nei standartinė. Jums tenka mokėti ne tik už degalus, bet ir už vairuotojų viršvalandžius, galimą naktinį darbą bei tai, kad sunkvežimis grįžta tuščias (jei tai ne linijinis reisas). Esu matęs, kaip klientai, bijodami gamybos stabdymo, moka dukart ar triskart brangiau, tik kad detalės būtų pasiekusios gamyklą ryte. Tokiu atveju išvykimo laikas yra lankstus – mes pradedame nuo tada, kai jums reikia, ir atgal skaičiuojame, kada reikia pradėti reisą.

4. Kaip Lenkijos keliai ir eismas įtakoja išvykimo laiką į Vokietiją?

Tai vienas svarbiausių faktorių, kurį dažnai pamiršta. Nors Vokietija ir turi puikius kelius, norint ten patekti iš Lietuvos, reikia važiuoti per Lenkiją. Esu daugybę kartų važiavęs šiuo maršrutu, ir galiu pasakyti, kad Lenkijoje situacija gali būti neprognozuojama.

Dėl šios priežasties dauguma patyrusių logistikos vadovų (ir aš asmeniškai) nustato išvykimo laikus taip, kad vairuotojas išvengtų pravažiavimo netoli Varšuvos ar Poznanės per pikinius valandas. Jei išvyksime per vėlai, rysime ties spūstimis, kurios gali užtrukti valandas ar netgi visą naktį. Tai gali sumušti pristatymo terminą.

Todėl, jei matote, kad išvykimas suplanuotas 05:00 ryto, tai ne todėl, kad mums patinka anksti keltis. Tai daroma tam, kad pravažiuoti Lenkiją ramiau ir su vėlesniu atvykimu į Vokietiją būtų laisva nuo streso. Kartais netgi nusprendžiame šiek tiek pavėluoti su išvykimu, kad išvengtume eismo įvykių ar didelių remonto darbų, kuriuos stebime internetinėse žemėlapių sistemose realiu laiku.

5. Kuo skiriasi krovinių konsolidacija nuo pilno krovininio (FTL) išvykimo laiko?

Tai esminis dalykas, kurį klientai turi suprasti. Jei jums reikia pervežti tik keletą palečių (pvz., 2–4 EUR paletes), jūsų krovinys bus konsoliduojamas. Tai reiškia, kad jis bus pakrautas į sunkvežimį kartu su kitų klientų krovinais.

Konsoliduoto reiso išvykimo laikas yra fiksuotas – pvz., kiekvieną antradienį ir penktadienį. Mes laukiame, kol užpildomas sunkvežimis. Jei jūsų krovinys atvyksta diena prieš išvykimą, jis laukia sandėlyje. Jūs negalite reikalauti išvykti anksčiau, nebent mokate už visą sunkvežimį.

Kita vertus, pilnas krovinys (FTL – Full Truck Load) suteikia jums galimybę nustatyti išvykimo laiką. Jei užsakote visą sunkvežimį, mes galime išvykti tada, kai jums patogu, naturally, atsižvelgiant į vairuotojo poilsio laiką. Mano patirtis rodo, kad didelės įmonės, kurios perveža didžiules partijas, visada pasirenka FTL variantą dėl šio lankstumo. Jos žino, kad jų krovinių nereikės laukti kitų, o išvykimas bus tiksliai pagal jų gamybos grafiką.

6. Kaip vairuotojų darbo ir poilsio laikas (tachografai) veikia greitą kelionę?

Dauguma klientų mano, kad jei mokame už greitą kelionę, vairuotojas gali važiuoti 24 valandas iš eilės. Tai yra didžiausia klaida. ES reglamentai yra griežti: vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, o per parą – ne daugiau kaip 9 valandas (gali būti pratęsta iki 10 valandų ne daugiau kaip 2 kartus per savaitę).

Tai tiesiogiai įtakoja išvykimo laiką. Pavyzdžiui, jei krovinys turi būti Miunchene ryte, o važiuoti trunka 12 valandų, mes negalime išvykti 20:00 valandą vakare, nes vairuotojas tiesiog fiziškai nesugebės atvykti laiku be pažeidžiant įstatymų. Mes turime suplanuoti išvykimą taip, kad kelionėje būtų įtrauktos 45 minučių pertraukos ir 11 valandų kasdieninio poilsio.

Kartą turėjau klientą, kuris reikalavo išvykti sekmadienio vakarą, kad kątik pirmadienį ryte būtų atidaryta muitinė Vokietijoje. Nors fiziškai atstumas leidžia važiuoti naktį, teisiniai apribojimai neleido vairuotojui pradėti savaitės su viršvalandžiais be poilsio. Teko aiškinti, kad greitis neviršija saugumo ir įstatymų. Patikimas pervežėjas niekada nekelia savo vairuotojų į pavojų dėl greito uždarbio.

7. Kokios dokumentų tvarkymo procedūros gali atidėlioti išvykimą?

Net jei sunkvežimis paruoštas, o vairuotojas pailsėjęs, išvykimas gali užstrigti dėl dokumentų. Tai ypač aktualu, jei keliaujama su prekėmis, kurios reikalauja specialių leidimų (pvz., alkoholis, tabakas, chemikalėia) arba jei krovinys keliaują iš trečiųjų šalių (pvz., iš Baltarusijos per Lietuvą į Vokietiją, nors dabar tai sudėtingiau dėl sankcijų).

Būtent dėl to visada prašau klientų pateikti visus duomenis (sąskaitas-faktūras, eksporto deklaracijas, pakuočių sąrašus) kuo anksčiau. Jei muitinės dokumentai yra neteisingi arba trūksta kokių nors pridėtinių, sunkvežimis gali likti pasienio punkte arba sandėlyje.

Esu matęs atvejų, kai dėl vienos klaidos prekės kodame (HS kodas) krovinys buvo sulaikytas kelias dienas. Todėl, kalbant apie greitą kelionę, „išvykimo laikas“ prasideda ne tada, kai užsiveda variklis, o tada, kai sandėlyje patvirtinama, kad visi dokumentai tvarkingi. Mano patarimas: neleiskite biurokratijai tapti „buteliu kakleliu“.

8. Ar sezonas (pvz., Kalėdos ar vasara) veikia išvykimo laikus?

Absoliučiai taip. Tai yra klasikinė logistikos tiesa. Kalėdų ir Naujųjų Metų laikotarpiu, taip pat ir vasaros atostogų metu (ypač rugpjūčio mėn.), Vokietijoje vyksta gamybos stabdymai.

Prieš šventes matome didžiulį „piką“, kai visi nori suspėti išvežti prekes iki gamyklų uždarymo. Tada išvykimo laikai gali būti paslinkti, nes tenka dirbti papildomai, o laisvų sunkvežimių trūksta. Jei planuojate greitą kelionę šventiniu laikotarpiu, reikia rezervuoti vietą bent savaitę–dvi anksčiau.

Vasara situacija kitokia – dauguma vokiškų įmonių dirba sulėtintu režimu. Tai gali būti naudinga, nes kelyje mažiau sunkvežimių, tačiau jei reikia pristatyti krovinių į sandėlius, ten gali būti problemų dėl trumpesnės darbo dienos. Todėl vasarą mes dažnai siūlome išvykti ankstyvesniu laiku, kad spėtume aptarnauti prieš sandėlių uždarymą.

9. Kaip techninės problemos veikia išvykimo planus ir kaip su jomis kovojama?

Nors mes ir stengiamės viską užtikrinti, technika yra technika. Per 20 metų mačiau viską: nuo padangų plyšimo iki sunkvežimių variklių gedimų. Jei techninė problema įvyksta prieš pat išvykimą, tai natūraliai atidėlioja reisą.

Kaip ekspertas galiu pasakyti, kad geriausias būdas apsisaugoti nuo to yra ne tik techninė priežiūra, bet ir rezerviniai planai. Didelės kompanijos turi savo techninę pagalbą, tačiau jei gedimas įvyksta kelyje, reikia laukti mechaniko.

Jei jums kelionė yra kritiškai svarbi (pvz., taisoma gamybos linija), visada siūlau apsvarstyti galimybę padidinti krovinių skaičių. Jei viename sunkvežimyje keliauja 10 detalių, ir jis sugenda, viskas stovi. Jei dalis detalių keliauja kitu sunkvežimių (net jei ir vėliau), rizika mažesnė. Tačiau kalbant apie vieną greitą kelionę, mes visada tikriname transporto priemonę išsamiai prieš įvažiavimą į rampą, kad išvykimas būtų sklandus.

10. Kaip klientas gali realiai sekti savo krovinio ar keleivio kelionę?

Anksčiau, prieš 20 metų, klientas turėjo tik tikėti vairuotojo žodžiu, kai šis skambindavo iš telefonų taksofonų. Dabar situacija visiškai kitokia.

Naudojame GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia matyti sunkvežimio padėtį realiu laiku.