Greitos kelionės iš Vokietijos: Viskas, ką reikia žinoti apie kainas ir logistiką

Vokietija yra viena pagrindinių Lietuvos prekybinių partnerių, o kasdieninis tūkstančių tonų krovinių srautas tarp šalių neabejotinai rodo, ši kryptis yra gyvybiškai svarbi mūsų ekonomikai. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje, esu matęs, kaip pasikeitė rinka, kiekviename kilometryje įvertinęs vairuotojo darbą ir supratęs, kodėl klientams labiausiai rūpi "greitas atvykimas". Tačiau "greita kelionė" – tai ne tik kelio praleidimas ar pedalą paspaudęs vairuotojas. Tai sudėtingas logistinis mechanizmas, kurio sėkmė priklauso nuo tikslumo, supratimo ir gebėjimo numatyti potencialias kliūtis.

Kai klientas kreipiasi su prašymu organizuoti greitą kelionę iš Vokietijos, dažnai būna nenujauta, kas slepiiasi už galutinės kainos ir terminų. Šiame straipsnyje noriu padalytis savo patirtimi, paaiškinti, kaip formuojasi kainos, ką reiškia ekspresinis režimas ir kodėl profesionalumas šioje srityje brangiau nei mėginimas sutaupyti patys. Siekiu, kad po šio teksto skaitytojas jaustųsi kompetentingesnis ir galėtų priimti pagrįstus sprendimus, kai jo verslui prireikia skubaus pervežimo.

Įvadas

Logistika neapsiriboja tiesiog krovinių perkėlimui iš taško A į tašką B. Ypatingai kalbant apie maršrutus Vokietija–Lietuva, turime omenyje apie 1000–1500 kilometrų atstumą, priklausomai nuo to, ar kelyje stovime Miunchene, Hamburge, Berlyne, galbūt netoli Frankfurto ar Duisburgo sandėlių. Per mano dvidešimt metų patirtį šis maršrutas tapo man antrąja namais, tačiau kiekviena kelionė turi savo niuansų.

Rinka pasikeitė. Anksčiau "greita kelionė" reiškė, kad krovinys atvyks per savaitę. Dabar, kai verslas vystosi "just in time" (tik laiku) principu, vėlavimas diena ar dvi gali sukelti gamybos sustojimą ar parduotuvės prekių trūkumą. Todėl ekspresinės logistikos poreikis išaugo eksponentiškai. Klientai nori žinoti ne tik kada krovinys atvyks, bet ir tiksliai, kiek tai kainos "dabar", be nereikalingų uždelstų skaičiavimų.

Svarbu suprasti, kad Vokietija – tai ne tik automobilių greitkeliai ir idealus asfaltas. Tai ir griežti kelių eismo taisyklės, brangūs mokesčiai keliais (Maut), sudėtingi sandėliavimo procesai bei specifinės kultūrinės ir kalbinės barjeros, su kuriomis susiduria vairuotojas. Profesionalus pervežimo organizatorius turi įvertinti visus šiuos aspektus, kad klientui pateiktą kainą būtų ne tik konkurencinga, bet ir realiai įgyvendinama. Šiame straipsnyje mes nagrinėsime pagrindinius klausimus, kuriuos dažniausiai užduoda klientai, ieškodami optimalaus sprendimo savo siuntoms.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, atsakydami į kuriuos galėsite gauti pilną vaizdą apie tai, kaip veikia greitų kelionių iš Vokietijos logistika ir kaip susiformuoja galutinė kaina.

1. Kokie pagrindiniai veiksniai lemia krovinių pervežimo kainą iš Vokietijos?

Kainos formavimasis logistikoje yra panašus į mozaiką – trūkstant vieno dalies, vaizdas nebus pilnas. Per savo karjerą dažnai girdėjau nuomonių, kad kaina priklauso tik nuo degalų. Tačiau tai tik maža dalis visumo. Pirmasis ir svarbiausias veiksnys – atstumas ir maršrutas. Vokietija didelė šalis, todėl pervežimas iš Miuncheno bus brangesnis nei iš Berlyno ne dėl to, kad toliau, bet ir dėl to, kad maršrutas gali reikalauti kirsti daugiau mokamų užkardų ar vengti užstatų zonų.

Antrasis, bet ne mažiau svarbus – krovinių charakteristika. Ar tai standartinė europlačia (120x80 cm) paletė, ar nestandartinis krovinius, reikalaujantis specialios įrangos? Ar tai pavojingi krovinius (ADR), kuriems reikalingi specialiai pasiruošę vairuotojai ir transporto priemonės? Kuo sudėtingesnis krovinys, tuo brangesnė paslauga.

Trečias veiksnys – skubumas. "Greita kelionė" logistikoje dažnai reiškia "dedikuota transporto priemonė". Jei mes kviečiame vairuotoją atlikti tik jūsų užsakymą neužpildant likusios automobilio dalies kitais kroviniais (kaip būtų grupiniame pervežime), jūs sumokate už visą automobilio galimybę. Taip pat į kainą įeina vairuotojo darbo užmokestis (atitinkantis Vokietijos ar ES standartus), automobilio amortizacija, draudimas ir, žinoma, pelno marža, leidžianti pervežėjui išlikti rinkoje ir investuoti į techninę būklę.

2. Kiek laiko vidutiniškai trunka ekspresinis pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Kalbant apie "greitą kelionę", klientas dažnai tikisi stebuklo – kad krovinys iš Vokietijos vidurio atvyks į Lietuvą per 4–5 valandas. Tačiau realybė yra šiek tiek kitokia. Vairuotojo darbo ir poilsio laiko reglamentas (ES) yra griežtas ir neleidžia vairuotojui būti vairuolyje neribotą laiką. Standartinis atstumas nuo, tarkime, Frankfurto prie Oderio iki Vilniaus yra apie 1000 km. Sąlyginis „mažas“ automobilis gali šį atstumą įveikti per 12–14 valandų grynojo vairavimo laiko.

Tačiau reikia atsižvelgti į 45 minučių pertraukas po 4,5 valandų vairavimo ir 11 valandų kasdieninio poilsio reikalavimą. Jei krovinys paimamas ryte, Vokietijos laiku, jis gali pasiekti Lietuvą kitos dienos ryte arba, esant optimalioms sąlygoms, tos pačios dienos vėlyvą vakare (jei vairuotojas pradeda vairuoti anksti ir naudoja dvigubą įgulą). Dviguba įgula leidžia mažiau sustoti, tačiau tai padidina kainą.

Taigi, realus ekspresinio pervežimo laikas yra nuo 24 iki 36 valandų nuo krovinio patikrinimo momento, jei kalbame apie įprastus maršrutus. Jei kalbame apie mažesnius "Sprinter" tipo automobilius, jie gali būti lankstesniu grafiku, tačiau fiziniai atstumai išlieka tie patys. Mano patirtis rodo, kad geriau pasakyti klientui realų, šiek tiek ilgesnį terminą ir jį įgyvendinti anksčiau, nei pažadėti neįmanomą ir vėluoti.

3. Kokio tipo transporto priemones naudojamos greitoms kelionėms?

Pasirinkimas priklauso nuo krovinio tipo ir apimties. Dažniausiai greitiesiems pervežimams iš Vokietijos naudojame mažuosioje tonažo (3.5 t) transporto priemones, dažnai vadinamas "Sprinteriais" arba furgonais. Kodėl? Jie lankstesni. Jie gali važiuoti greičiau (tenka mažiau apribojimų greičiui, nors ir jiems taikomi ribojimai), lengviau įvažiuoja į miesto centrus, kur dažnai yra įsikūrusios Vokietijos įmonės, ir greičiau įveikia sienas.

Jei krovinys didelis (pvz., 10 paletės arba ilgos gėrės), reikalingas sunkvežimis. Čia pasirinkimas gali būti tarp 7,5 t, 12 t arba 24 t vilkiko su puspriekabe. Jei svarbiausia yra greitis, pasirenkame 7,5 t ar 12 t sunkvežimius, nes jie gali būti paruošti greičiau ir juos lengviau įtraukti į skubų maršrutą nei didelį vilkiką, kuriam reikalingi ilgesni manevrai sandėliuose.

Taip pat svarbu paminėti šaldytuvus. Jei krovinys reikalauja temperatūrinio režimo, automobilis turi būti su šaldymo įranga, kurią reikia įjungti dar prieš pakrovimą. Tai taip pat įtakoja kainą, nes šaldymo agregatas suvartoja daugiau degalų. Be to, jei krovinys netelpa į standartinį aukštį, gali reikti "Mega" trailerį su aukštu stogu.

4. Ar kroviniui būtinas draudimas, ir ką jis apima?

Absoliučiai taip. Nors transporto priemonės turi privalomą civilinę atsakomybės draudimą (transporto priemonės draudimas), jis dažniausiai dengia žalą trečiesiems asmenims (pvz., įsibrovus į kitą automobilį), bet ne pačio krovinio praradimą ar sugadinimą. Profesionalų pervežėjų pasaulyje veikia CMR konvencija, kurioje nustatyta atsakomybės riba – paprastai apie 8,33 SDR (specialių traukimo teisių) už kilogramą.

Kas tai reiškia praktiškai? Jei vežate 500 kg vertės elektronikos, o jos vertė yra 50 000 eurų, ir krovinys dingtų (užsidegtų automobilis ar būtų pavogtas), standartinė atsakomybės suma padengtų tik nedidelę dalį nuostolių. Todėl visada rekomenduoju užsisakyti papildomą krovinio draudimą ("All Risk" arba pagal konkretaus krovinio vertę). Tai nedidelis priedas prie galutinės sąskaitos, tačiau suteikia ramybės. Esu matęs atvejų, kai verslininkai taupo ant draudimo, o tada, įvykus įvykiui, patiria milžiniškus nuostolius, kurie gali išvesti įmonę į rinkos ribų.

5. Kaip vyksta dokumentų tvarkymas atvykstant į Vokietiją ir išvykstant?

Nors abi šalys yra Europos Sąjungos narės, tai nereiškia, kad dokumentų nereikia. Priešingai, Vokietija yra žinoma savo biurokratiniu reikalavimų tikslumu. Pagrindinis dokumentas yra CMR krovinio vežimo sąskaita-faktūra. Ji turi būti užpildyta tiksliai: siuntėjo ir gavėjo duomenys, krovinio aprašymas, svoris, vietų skaičius.

Be CMR, būtina pateikti prekių sąrašą (Packing List) ir PVM sąskaitą-faktūrą (Invoice).Šie dokumentai reikalingi ne tik tarptautiniam prekybos apskaitai (VAT mokėjimui), bet ir sienos apsaugos ar muitinės kontrolės tikrinimams. Nors paprastoms prekės muitinės deklaravimas NEPIREIKIAMAS (viduje ES), tačiau jei vežama tabako gaminiai, alkoholis dideliais kiekiais arba ypatingos paskirties prekės (pvz., chemija), gali būti taikomi papildomi patikrinimai.

Mano patirtis rodo, kad dažniausia problema būna ne patys dokumentai, o jų neatitikimas realybei – pavyzdžiui, sąskaitoje nurodytas kitas prekių kiekis nei paletėse. Tai gali sukelti neaiškumus sienoje ir vėlavimus. Todėl visada raginu klientus darbo pradžioje suderinti dokumentus su mūsų logistika.

6. Ar įmanoma greitai pervežti dalinius krovinius (LTL), ar tik pilną automobilį (FTL)?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų. "LTL" (Less than Truckload) reiškia, kad krovinys užima tik dalį automobilio, o likusią vietą užpildo kiti klientų siuntos. Tai yra pigiau, tačiau lėčiau. Norint užtikrinti "greitą kelionę", LTL modelis tinka tik tada, jei jau egzistuoja susiformavęs maršrutas, kuris atitinka jūsų kryptį.

Jei kalbame apie tikrą ekspresą, dažniausiai tenka naudoti "FTL" (Full Truckload) arba dalinio krovinio (PTL) skubos variantą, kai mums tenka išsinuomoti visą automobilį, nors jis būtų ir tuščias. Taip yra dėl to, kad grupiniuose pervežimuose krovinys gali būti perkeliamas per tarpinius sandėlius (konsolidacijos centrus), prieš išvykstant į galutinę paskirties vietą. Kiekvstras perkelimas į kitą automobilį (kros-loadingas) sukelia riziką sugadinti prekę ir, žinoma, prailgina laiką.

Todėl, jei jums reikia, kad prekės iš Vokietijos atvyktų "kaip įmanoma greičiau", rekomenduojama rinktis pilno krovinio (arba "Sprinter" tipo) automobilio nuomą. Tai leidžia mums valdyti maršrutą tiesiogiai, be nereikalingų sustojimų ir perkrovimų.

7. Kuo ypatingi Vokietijos keliai ir keliais mokesčiai (Maut)?

Vokietija pasižymi viena geriausių kelių infrastruktūrų Europoje, tačiau tai kainuoja. Sunkiesiems sunkvežimiams (virš 7,5 tonų) Vokietijoje taikomas privalomas kelių mokestis – Maut. Šis mokestis renkamas elektroniniu būdu, prietaisu, montuojamu automobilyje, ir jis priklauso nuo automobilio emisijų klasės (Euro 5, Euro 6 ir t.t.), ašių skaičiaus ir nuvažiuoto atstumo.

Klientams, suskaičiuojantiems kainą, svarbu žinoti, kad Maut sudaro significantinę dalį kainos (gali būti iki 15-20 proc. nuo bendros išlaidos). Be to, Vokietijoje griežtai stebimas greičio limitas sunkvežimiams (dažniausiai 80 km/h, kai kur 60 km/h), o tam tikrose vietovėse (pvz., užstatytose zonose) griežtai ribojamas triukšmas. Tai reiškia, kad maršrutas turi būti suplanuotas taip, išvengiant miestų centro pervežimo naktį arba brangių "Umwelt" (ekologinių) zonų, į kurias negali važiuoti senesni automobiliai. Mano kaip eksperto užduotis yra suplanuoti maršrutą taip, kad šie mokesčiai būtų optimizuoti, o tranzitas – sklandus.

8. Ką daryti, jei atsiranda nesklandumų kelyje (techninė gedimas, avarija, eismo įvykis)?

Nesklandumai kelyje – tai dalis mūsų darbo, nors ir nemaloni. Per dvidešimt metų esu matęs viską: nuo pūstančių padangų iki sunkių avarijų.