Greitos kelionės į Vokietiją: trumpiausias kelionės laikas

Vokietija jau daugelį dešimtmečių išlieka pagrindine ekonomine partnerke Lietuvai, o logistika tarp šalių – tai kraujotakos sistema, kuriai neleidžia sustoti. Per savo daugiau nei dvidešimtmetę patirtį tarptautinių pervežimų srityje mačiau, kaip pasikeitė keliai, paspartino technika ir, svarbiausia, pasikeitė klientų lūkesčiai. Anksčiau krovinys atvykdavo „kai kada“, šiandien kalbame apie valandas, o ne dienas. Klientas, užsakantis pervežimą į Vokietiją, nori ne tik, kad prekės būtų pristatytos saugiai, bet ir kad tai įvyktų greičiausiai įmanoma.

Tačiau „greičiausiai“ logistikoje nereiškia važiuoti maksimalia leistina greičiu. Tai reiškia optimalų maršruto planavimą, dokumentų tvarkymą be klaidų ir vairuotojų darbo režimo derinimą. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo žiniomis, kaip užtikrinamas trumpiausias kelionės laikas, ką jis reiškia jums kaip klientui ir kodėl kartas nuo karto pigesnis variantas gali tapti brangiausiu klaida.

Įvadas

Kai kalbame apie greitą kelionę į Vokietiją, turime suprasti vieną pagrindinę dalyką – atstumas nuo Vilniaus ar Klaipėdos iki Berlyno ar Miuncheno yra gana nustatytas. Fizikos dėsniai neleidžia šio atstumo nukeliauti per 4 valandas. Tačiau skirtumas tarp 18 valandų ir 24 valandų trukmės kelionėje gali lemti verslo sėkmę ar praradimą. Mano patirtis rodo, kad trumpiausias kelionės laikas susideda iš trijų komponentų: maršruto parinkimo, krovinio paruošimo ir transporto priemonės tinkamumo.

Vokietijos kelių tinklas – vienas geriausių pasaulyje, tačiau ir vienas užimiausių. Autostradų (Autobahn) ruožai, ypač netoli didžiųjų logistikos centrų, tokių kaip Duisburgas, Hamburgas ar Štutgartas, dažnai užstringa. Ilgai šioje srityje dirbęs mokiu ne tik važiuoti, bet ir numatyti. Mes stengiamės planuoti maršrutus taip, kad išvengtume rytinių ir vakarinių spūsčių didmiesčiuose. Pavyzdžiui, pravažiavimas pro Berlyną ar jo apylanką (Berliner Ring) reikalauja taktinio mąstymo. Kartas nuo karto trumpesnis maršrutas per miesto centrą gali trukti ilgiau nei ilgesnis kelias aplinkkeliais dėl „purvo“ valandų.

Dar vienas aspektas, kurį dažnai pamiršta klientai, yra vairuotojo poilsis. Net jei mes turime du vairuotojus viename automobilyje (kas leidžia važiuoti be ilgos pertraukos), taisyklės yra griežtos. Vienas vairuotojas gali vairuoti 4,5 valandas, po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Jei kelionė trunka ilgiau nei 9 valandas, reikalingas 45 minučių poilsis. Šios taisyklės yra nebrėžiamos – juos kontroliuoja vairuotojų darbo laiko kontrolės prietaisai (tachografai). Todėl, kai sakome „greita kelionė“, mes turime omenyje ne pažeidimą, o efektyvų laiko valdymą, kai vairuotojas ilsisi tuo metu, kai automobilis stovi įsiregistravęs ar iškraunamas, o ne važiuodamas tuščiasiu reisu.

Taip pat būtina paminėti dokumentų svarbą. Nors Lietuva ir Vokietija yra Schengeno zonoje ir ES rinkosje, krovinio palydovas (CMR sąvoka) turi būti užpildytas be klaidų. Bet kokia neaiškumą kelianti detalė muitinėje ar netikėta kontrolė gali sustabdyti kelionę valandoms. Esu matęs situacijų, kai dėl neteisingai nurodyto prekių kodo (HS kodas) krovinys buvo sulaikytas. Greitas pervežimas prasideda ne nuo variklio įjungimo, o nuo biuro stalo, kur visi dokumentai yra patikrinami dar prieš išvykstant.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime dažniausiai užduodamus klausimus, kad jums būtų aišku, kaip veikia ši mechanika ir ką galite daryti, kad jūsų krovinys pasiektų Vokietiją kuo greičiau.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks vidutiniškai trunka greitas pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją?

Atsakymas priklauso nuo konkretaus išsiuntimo ir paskirties taško, tačiau kalbant apie „ekspresinius“ reisus, mes įpratę vadinti greitu pervežimu tą, kuris užtrunka nuo 18 iki 24 valandų. Jei krovinys keliauja iš Vilniaus į Berlyną, atstumas yra apie 1000 km. Idealiu atveju, kai vairuotojas išvyksta vakare, vengia didelių spūsčių Lenkijoje ir Vokietijoje, bei krovinys paruoštas iškrovimui, jis gali atvykti kitą dieną ryte. Tačiau jei maršrutas eina į pietus (pavyzdžiui, į Miuncheną) arba į šiaurės vakarus (į Hamburgą), kelionė gali užtrukti iki 26 valandų. Svarbu suprasti, kad „greitas“ mūsų srityje reiškia be pertraukų (išskyrus privalomas) judėjimą ir nedelsiantį iškrovimą atvykus.

2. Ar galima užtikrinti pristatymą per konkrečią valandą?

Taip, tai darome kasdien, tačiau tai reikalauja labo tikslumo. Jei klientas reikalauja pristatymo „prieš 10:00 ryto“, mes skaičiuojame atgal. Atsižvelgiame į vairuotojo poilsio laikus, numatomas spūstis Lenkijoje (ypač ties Varšuva ar Poznane) ir vairuotojo įgūdžius. Tokiems užsakymams dažnai skiriami patys patyrę vairuotojai, kurie žino, kur gali kilti eismo įvykiai ar kur yra greičio matavimo kameros. Tačiau visada turiu įspėti klientus, kad stichiniai neprognozuojami dalykai – avarijos autostradose ar blogas oras – gali sukelti vėlavimą. Mes stengiamės šią riziką sumažinti pasirinkdami alternatyvius maršrutus, jei pagrindiniame kelyje pastebimi dideli uždarymai.

3. Kuo skiriasi „ekspresinis“ pervežimas nuo „standartinio“?

Standartinis pervežimas dažnai reiškia, kad krovinys yra renkamas (groupage) – t. y. viename automobilyje vežami kelių klientų siuntos. Tai pigiau, bet ilgiau, nes reikia laukti, kol susirinks pilna mašyna, ir tada važiuojami prieš kitus klientus iškrauti. Ekspresinis pervežimas yra tai, kas mūsų srityje vadinama „dedikuotu transportu“ (dedicated transport). Tai reiškia, kad automobilis išvyksta tiesiai iš jūsų sandėlio ir važiuoja tiesiai į jūsų klientą Vokietijoje, nebesustodamas pas kitus. Jūsų krovinys yra vienintelis mašinoje. Tai garantuoja greičiausią įmanomą laiką, nes mes neprarandame valandų sandėliuose renkant ar iškraunant kitas prekes.

4. Ar reikia eiti per muitinę, vežant prekes į Vokietiją?

Dauguma klientų, ypač naujųjų verslininkų, klausia apie muitinę. Kadangi abi šalys yra ES narės, tarp jų nėra papildomos muitinės kontrolės (vidinės ES sienos yra „atidarytos“). Tačiau tai nereiškia, kad dokumentų nereikia. Mes visada turime užpildyti CMR krovinio sąvadą. Jei prekės yra pavojingos (ADR) arba reikalauja specialios licencijos (alkoholis, tabakas), gali būti taikomi papildomi patikrinimai. Be to, jei prekės atkeliauja ne iš ES, o tik tranzituoja per Lietuvą į Vokietiją, tada TIR procedūros ir muitinės yra būtinos. Bet įprastoms prekėms (furnitūra, mašinos dalys, tekstilė) kelionė vyksta be sustojimų prie sienos kontrolės punktų, kas labai pagerina greitį.

5. Kodėl kaina svyruoja priklausomai nuo pristatymo termino?

Logistikoje laikas – tai pinigai. Jei jums reikia, kad krovinys būtų paimtas šiandien vakare ir pristatytas rytoj įmonės atidarymo metu, mes turime organizuoti vairuotojui ypatingą grafiką. Dažnai reikia siųsti tuščią mašiną (deadhead) iš Vokietijos atgal į Lietuvą, kad ji būtų pasiruošusi jums. Tokiu atveju mokate ne tik už kelionę su kroviniu, bet ir už tuščią važiavimą atgal. Be to, vairuotojams dažnai mokami papildomi mokesčiai už nenukrypimą nuo grafiko ar už darbą naktį ir šventėmis. Standartinis pervežimas, kai mes turime laiko laukti kitų krovinių, yra pigesnis, nes išnaudojame mašinos talpą efektyviau.

6. Kaip techninė būklė įtakoja greitį?

Esu matęs, kaip seni automobiliai sulėtina kelionę. Mūsų floto priežiūra yra prioritetas. Greitai kelionės į Vokietiją reikalauja patikimų sunkvežimių, nes autostradose važiuojama dideliais greičiais. Jei automobilis sugenda pusiaukelėje (pavyzdžiui, perdegia stabdžiai arba atsiranda variklio gedimas), tai ne tik pristatymo vėlavimas, bet ir dideli nuostoliai. Todėl prieš kiekvieną ilgą reisą atliekame techninę apžiūrą. Taip pat naudojame modernias GPS sistemas, kurios leidžia mums stebėti kuro lygį, vairuotojo greitį ir automobilio būklę realiu laiku. Jei matome, kad vairuotojas vėluoja, galime iš karto reaguoti ir pakeisti maršrutą.

7. Ar galiu sekti savo krovinią kelionėje?

Šiuolaikinėje logistikoje tai yra standartas. Mes suteikiame klientams prieigą prie stebėjimo sistemos, kurioje galite matyti, kur yra jūsų automobilis. Tačiau mano patirtis rodo, kad geriau pasitikėti ekspertais. Kartą klientas, matydamas, kad mašina sustojo prie degalinės, paskambino ir skundėsi, kad vairuotojas „miegoja“. Iš tikrųjų vairuotojas buvo įvykdęs privalomą 45 minučių pertrauką, kurią užfiksavo tachografas. Sekimas yra puikus įrankis planavimui (žinoti, kai reikia paruošti sandėlį iškrovimui), tačiau reikia suprasti, kas vyksta ekrane. Mūsų dispečeriai visada stebi situaciją ir informuos jus, jei bus rimtų nukrypimų.

8. Kokios prekės dažniausiai vežamos ekspresiniu būdu?

Statistika parodo, kad greitasis pervežimas būdingas gamybai ir pramonei. Tai gali būti avariniai užsakymai – sugedusios mašinos dalys, kurios reikalingos gamybos linijai paleisti. Jei gamykla stovi, nuostoliai gali būti tūkstančiai eurų per valandą, todėl krovinių pervežimo kaina netampa svarbiausiu faktoriumi. Taip pat dažnai ekspresu vežami parodos reikmenys, statybinės medžiagos (kai statybvietėje laukia, kad baigtų vienas etapas prieš pradedant kitą) arba švieži maisto produktai, kurių galiojimo laikas trumpas. Kiekvienas toks krovinys reikalauja individualaus požiūrio – pavyzdžiui, maisto produktams reikia mašinos su šaldymo įranga, kuri turi veikti be trikdžių.

9. Kaip oro sąlygos Vokietijoje ir Lenkijoje veikia kelionės laiką?

Žiema mums visada iššūkis. Nors Vokietijos keliai prižiūrimi puikiai, sniegas ar ledas gali lėtinti eismą. Didelė problema yra rūkas (Nebel), ypač rudenį netgi šiaurės Vokietijoje ir prie Oderio upės. Kai matome pranešimus apie blogą orą, mes keičiame maršrutus – pavyzdžiui, jei įprastas kelias eina per aukštas vietas, kur gausu sniego, parenkame žemesnius maršrutus, nors jie ir būna šiek tiek ilgesni. Vasarą vėlavimų priežastis dažnai būna karščio sukeltos automobilių gedimai arba didelės vasaros atostogų spūstys (ypač liepos-rugpjūčio mėn.), kai vokiečiai plaukia atostogų. Mūsų patirtis leidžia numatyti šiuo dalykus ir pranešti klientui apie galimą vėlavimą iš anksto.

10. Ką turiu daryti kaip klientas, kad pristatymas būtų kuo greitesnis?

Nuo jūsų priklauso 50 % sėkmės. Pirmiausia – tikslūs duomenys. Jei nurodysite neteisingą adreso kodą Vokietijoje, vairuotojas gali klaidžioti po miestą valandą. Antra – krovinio paruošimas. Jei mes atvykstame paimti prekes, o jos dar nepakuotos ant paletės arba nėra paruoštos krovimo dokumentai, mes prarandame brangų laiką. Geriausias variantas yra, kai krovinys jau yra paruoštas mūsų atvykstant. Trečia – ryšys. Pateikite teisingus kontaktus asmeniui, kuris priims krovinį Vokietijoje. Jei sandėlis uždaras 12:00, o mes atvykstame 12:15 dėl eismo įvykio, ir nieko neįmanoma susisiekti, krovinys liks ten iki ryto. Turėkite atsarginius kontaktus.

Išvada

Apibendrinant, greitos kelionės į Vokietiją – tai ne tik apie vairuotojo koją ant dujos (pedalės). Tai sudėtingas procesas, kuriam reikalinga dešimtmetų patirtis, techninė įranga ir tiksli logistika. Trumpiausias kelionės laikas pasiekiamas tada, kai krovinio savininkas, logistikos kompanija ir vairuotojas dirba kaip viena komanda.

Mano, kaip praktiko su dvidešimt metų stažu, patarimas paprastas: jei jums reikalingas ekspresas – nedelskite ir kreipkitės iš karto. Kuo anksčiau mes žinome apie jūsų poreikį, tuo geriau galime suplanuoti maršrutą ir išskirti tinkamą transportą. Neskubėkite taupyti ant valandų, kai kalba eina apie svarbius verslo sandėrius ar gamybos procesus. Pasirinkę patikimą partnerį, kuris žina ne tik trumpiausius kelius žemėlapyje, bet ir kaip išvengti „kelių duobų“ realiame gyvenime, jūs užtikrinsite, kad jūsų prekės Vokietijoje pasirodys tada, kai jų labiausiai tikisi.

Logistika yra mokslo ir meno mišinys, o aš džiaugiuosi galėdamas padėti jums įveikti šį kelią greitai ir saugiai.