Greitos kelionės į Vokietiją: suplanuokite savo kelionę lengvai

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena pagrindinių krypčių lietuviams – tiek verslo, tiek turizmo, tiek asmeninių reikalų tikslais. Kaip žmogus, kuris šioje srityje pragyveno daugiau nei dvidešimt metų ir matęs tūkstančius kilometrų bei tūkstančius skirtingų situacijų kelyje, galiu pasakyti viena: sėkminga kelionė nėra stebuklas, tai geras planavimas. Daugelis keliautojų, ypač ieškantys „greitos“ kelionės, daro tą pačią klaidą – manyti, kad greitis priklauso tik nuo to, kaip stipriai nuspaudsite dujų pedalą. Tačiau tikrasis efektyvumas slepiasi detaliuose: maršruto parinkime, dokumentų tvarkyme, lėšų planavime ir, svarbiausia, psikologinėje pasiruošime.

Šiame straipsnyje mes ne tik aptarsime, kaip nuvykti į Vokietiją kuo greičiau, bet ir kaip tai padaryti taip, kad kelionė nevertų per daug nervų ir, svarbiausia, būtų saugi. Nuo automobilio paruošimo iki kelių mokesčių niuansų – čia rasite visą reikalingą informaciją, sukauptą ilgametės patirties pagrindu. Kelionė į Vokietiją per Lenkiją yra klasikinis maršrutas, tačiau jis turi savo „pavojų zonų“, kurias reikia žinoti iš anksto. Suplanuokime šią kelionę kartą ir visam laikui taip, kad jums tektų mėgautis tik vaizdais iš vaizdo stiklo.

DUK

1. Koks yra efektyviausias maršrutas iš Lietuvos į Vokietiją, jei norima vykti kuo greičiau?

Atsakymas priklauso nuo to, iš kurios Lietuvos vietos startuojate, tačiau logiškiausias ir dažniausiai naudojamas greitasis maršrutas veda per Lenkiją. Esant poreikiui nuvykti kuo greičiau, rekomenduoju rinktis kelią per Marijampolę – Suvalkus – Varšuvą – Poznanę – Berlyną (toliau į reikiamą Vokietijos miestą).

Šis maršrutas remiasi „Via Baltica“ atkarpa, kuri Lietuvoje ir Latvijoje jau yra gerai išasfaltuota, tačiau pagrindinis iššūkis laukia Lenkijoje. Nors pastaraisiais metais Lenkija padarė didžiulę pažangą ir dabar turi puikius autostradų ruožus (pvz., A2 autostrada nuo sienos iki Varšuvos ir toliau į Vokietiją), vis dar yra vietų, kuriose eismas gali būti intensyvus, o greičio apribojimai – kintantys. Jei jūsų tikslas – Berlynas ar šiaurės Vokietija, šis maršutas yra absoliučiai neabejotinas pasirinkimas. Jei keliaujate į pietus (Müncheną ar Niurnbergą), po Varšuvos galite sukti į pietus per Lodzę arba rinktis kelią per Vroclavą (Wrocław). Svarbiausia taisyklė greičiui – išvengti miestų centro pravažiavimų ir naudoti tik apkeliamuosius kelius (obwodnice). Naudodamiesi šiuo maršrutu ir laikydamiesi greičio limitų, nuvažiuoti iki Berlyno įmanoma maždaug per 10–12 valandų (priklausomai nuo sustojimų), nors atstumas siekia apie 1000–1200 km.

2. Ar verta rinktis autobusą ar traukinį, jei noriu greitos kelionės be streso?

Jei požiūris į „greitą kelionę“ yra toks, kad norite tiesiog atsisėsti ir nenuvažiuoti vairo, tai autobusų ir traukinių pasirinkimas yra labai stiprus. Tačiau kaip ekspertas turiu pasakyti: traukinys šiuo atveju Lietuvoje dar vis dar pralaimi autobusui dėl perėjimų ir tranzito sudėtingumo.

Autobusų kompanijos (tokios kaip „Kautra“, „Ecolines“ ar „Lux Express“) siūlo tiesioginius reisus į Vokietijos miestus (Berlyną, Hamburgą, Diuseldorfą, Miuncheną). Jų privalumas – jūs nemokate už degalus, kelių mokesčius, ir jums nereikia rūpintis vairavimo nuovargiu. Autobusai dažnai važiuoja naktį, todėl galite praleisti laiką miegu ir atsibusti ryte ję Vokietijoje. Taip taupote laiką ir viešbutį. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad autobusas gali sustoti daugybei keleivių, dėl to bendras kelionės laikas gali šiek tiek išaugti palyginti su asmeniniu automobiliu.

Traukinių situacija šiuo metu yra tokia, kad norint nuvykti greitai, tektų keisti traukinius (pvz., Vilnius–Kaunas–Šiauliai–Ryga–Berlynas), kas suvaldo daug laiko ir sukelia stresą dėl bagažo pernešimo. Taigi, jei prioritetas – greitis ir patogumas be vairavimo, autobusas šiuo metu yra labiau „logiškas“ sprendimas lietuviui.

3. Kokius dokumentus būtina turėti su savimi, kirto sieną su Vokietija?

Nors Lietuva ir Vokietija yra Šengeno zonoje, ir fizinės sienos patikros dažniausiai nėra, mano ilgametė patirtis sako: dokumentai turi būti tvarkingi. Vairuotojas privalo turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą (Lietuvoje galioti ir tradicinis, ir digitalus, tačiau užsienyje rekomenduoju turėti fizinį). Be to, būtina techninė apžiūros kvitė („Techninė“). Nors techninės apžiūros galiojimas Lietuvoje yra susietas su datomis, užsienio pareigūnams gali kilti klausimų, jei automobilis atrodo avarinis.

Taip pat būtinas civilinės atsakomybės draudimo „Green Card“ polisas. Nors šiuolaikinės sistemos dažnai sujungtos, fizinis „Green Card“ yra geriausia garantija, kad nebus problemų su policija Vokietijoje ar Lenkijoje. Jei automobilis nėra jūsų nuosavybė, būtinai reikia notarinio įgaliojimo vairuoti, kuriame būtų nurodyta kelionės data ir maršrutas. Be šio dokumento gali būti neleista važiuoti toliau arba automobilis gali būti konfiskuotas įtariant vagystę. Keleiviai turi turėti asmens dokumentus (pasą ar ID kortelę). Nors patikros retos, atsitiktinės policijos operacijos Vokietijoje yra įprastos, ir jų neturėjimas gali baigtis baudomis.

4. Kaip susidoroti su Lenkijos kelių mokesčiais ir „vinietėmis“?

Vienas dažniausių klausimų, kuriuo klausiate, yra susijęs su mokesčiais. Svarbu žinoti: Lenkija ir Vokietija turi skirtingas sistemas. Vokietijoje lengviesiems automobiliams nereikia įsigyti vinietės (vignette) – važiavimas autostradomis yra nemokamas (išskyrus tam tikrus tunelius ir tiltus, pvz., Herremos tunelį Hamburge, bet tai nėra pagrindinis maršrutas).

Tačiau Lenkijoje situacija kitokia. Nors dauguma greitųjų kelių (Autostradų, pvz., A2) yra mokami, juose yra mokamos stotys, kurioje pasiimkite bilietą įvažiuojant ir mokate išvažiuojant. Kainos nėra milžiniškos, bet reikia turėti grynųjų arba banko kortelę. Taip pat yra ir greitųjų kelių (Ekspresowki), kuriuose mokama elektroninėmis vinietėmis. Jei jūsų maršrutas nukrypsta nuo pagrindinių autostradų (A1, A2, A4), būtinai patikrinkite, ar nėra reikalinga elektroninė vinietė, kurią galima įsigyti internetu. Mano patarimas: nepamirškite pasiimti kvito mokamoje stotyje – jei jis dingsta, gali tekti mokti didžiausią galimą kainą išvažiuojant.

5. Kokios yra degalų kainos ir kur geriausia juos užpilti maršrutu?

Degalų kainų skirtumas gali padaryti įtaką kelionės biudžetui. Ilgą laiką buvo taip, kad degalai buvo pigiausi Lenkijoje, tačiau situacija keičiasi dinamikškai. Paprastai, Lietuvoje degalai būna vidutiniškai brangesni negu Lenkijoje, bet pigiau negu Vokietijoje.

Mano rekomendacija toks: jei važiuojate per Lenkiją A2 autostrada, užpilkite degalų didžiuosiuose degalinių tinkluose (pvz., Orlen, Shell, BP) tiesiai ant autostrados. Jų kainos yra konkurencingos, o kokybė garantuota. Netaisyklingų degalų užpylimas gali sugadinti variklį ir visiškai sugadinti kelionę. Vokietijoje degalai brangiausi, todėl, jei įmanoma, paskutinis užpylimas turi būti dar Lenkijoje, o Vokietijoje užpilkite tik tiek, kiek reikia pasiekti tikslą arba grįžti atgal. Taip pat verta paminėti, kad Vokietijoje daug degalinių siūlo mažesnes kainas tiems, kurie moka „cash“ (grynaisiais), tačiau atsargiau – didelės sumos grynųjų su savimi neverti nešiotis.

6. Kaip elgtis su vairavimo nuovargiu – kada ir kur reikia sustoti?

Tai yra vienas svarbiausių saugumo aspektų. Profesionaliai vertinant, 10–12 valandų kelionė vienam vairuotojui be pertraukų yra pavojinga ir nelegalu. Teisės aktai reikalauja, kad vairuotojas padarytų pertrauką kas 4,5 valando bent 45 minučių.

Mano patarimas: planuokite sustojimus iš anksto. Lenkijoje ir Vokietijoje autostradose yra daug puikių poilsiaviečių (MOP). Jos ne tik turi tualetų ir kavinių, bet ir dažnai yra saugios, gerai apšviestos ir prižiūrimos. Nenaudokite atsitiktinių įvažiavimų į miškus ar nežinomas aikšteles poilsio – tai saugumo rizika. Jei keliaujate kompanijoje, pabandykite pasidalinti vairavimu kas 2–3 valandas. Tai leis jums sustoti tik degalams trumpam ir taip paspartinti kelionę. Nepamirškite, kad nuovargis sukelia tas pačias reakcijas kaip ir alkoholis – vengkite jo bet kokiu kainu.

7. Kokius savo automobilio patikrinimus reikia atlikti prieš kelionę?

Negalima pradėti kalbėti apie greitą kelionę neprisimindami techninės būklės. Vokietijoje, ypač autostradose, leidžiami dideli greičiai, todėl automobilis turi būti idealios būklės. Prieš išvykstant būtinai patikrinkite padangas. Jos turi turėti ne mažiau kaip 1,6 mm gylio protektorių (geriau – ne mažiau 3–4 mm, ypač žiemą). Vokietijoje galioja griežti reikalavimai dėl žiemos padangų – jei ten yra žiemos sąlygos (sniegas, šlapdriba), o važiuojate su vasaros padangomis, bauda gali siekti šimtus eurų, o jei sukelsite eismo įvykį – draudimas nebus mokamas.

Taip pat patikrinkite visus skysčius: tepalą, vėsinimo skysčią, stabdžių skysčią ir „pilną“ (tūpimo) skysčią. Ilgos kelionės su dideliu greičiu sukelia variklio perkaitimą, o vėsinimo sistemos trūkumas gali baigtis variklio „užvirimu“. Žibintai – būtinai nustatykite šviesų krypį, kad neakinti priešais važiuojančius vairuotojus. Vokietijoje policija dažnai tikrina šviesų nustatymą.

8. Ar yra kokių nors specifinių taisyklių, kurių reikia laikytis Vokietijos autostradose (Autobahn)?

Legenda apie neribotą greitį Vokietijoje yra dalinai tiesa, tačiau reikia žinoti niuansus. Didelėje dalyje autostradų greitis yra ribojamas (paprastai 130 km/h arba 100 km/h prie miestų ir statybų zonų). Yra ruožų, kur rekomenduojamas greitis yra 130 km/h (tai yra mėlyna žemia su skaičiumi), tačiau techniškai jis nėra ribojamas, nebent yra sausos orų ir gerų sąlygų. Jei sąlygos blogėja (lietus, rūkas), privaloma važiuoti taip, kad galėtumėte sustoti per matomumo atstumą.

Svarbiausia taisyklė: niekada nevažiuokite kairiajuoju juosta („greituoju“), jei nevykstate aplenkimo. Kairioji juosta skirta tik lenkimui. Jei jus iš galo lenkia greitesnis automobilis, privalote nusileisti dešinėn, net jei jūs važiuojate leistinu greičiu. Tai ne tik etiketas, bet ir įstatymas. Taip pat griežtai draudžiama stabdyti autostradoje (net jei dėl degalų stygiaus) – tai gali baigtis labai didelėmis baudomis ir taškais. Jei baigėsi degalai, privaloma nusukti į artimiausią išvažiavimą arba sustoti poilsio zonoje.

9. Kaip susidoroti su navigacija ir galimais eismo spūstimis?

Geras navigatorius – tai pusė sėkmės. Naudokite patikimas programas, kurios atnaujinamos realiu laiku (pvz., „Google Maps“, „Waze“ ar „Sygic“). Jos padės išvengti spūsčių, nukreipdamos per alternatyvius maršrutus. Tačiau būkite atsargūs – kartais navigatoriai gali nukreipti per smulkius kaimo kelius Lenkijoje, kur kokybė gali būti prasta. Jei matote, kad maršrutas veda per gyvenvietes, verta įvertinti, ar tikrai taupote laiką.

Eismo spūstys yra neišvengiamos, ypač arti Varšuvos ir Poznanės, taip pat įvažiuojant į Vokietiją (prie Frankfurto prie Oderio). Jei susidaro spūstis, įjunkite „avarinius žibintus“ ir užtikrinkite saugų atstumą nuo priekyje važiuojančio automobilio (taip, kad matytumėte jo ratus ant asfalto). Nenaudokite mobiliojo telefono vairuodami (net jei laikote rankose) – Vokietijoje ir Lenkijoje už tai baudos didelės, o policija naudoja tiek fiksines, tiek mobilias kameras.

10. Ką daryti, jei įvykla avarija ar techninis gedimas Vokietijoje?

Niekas nenori apie tai galvoti, bet kaip ekspertas aš turiu pasiruošti ir blogiausiam scenarijui. Jei įvyksta gedimas ar avarija Vokietijoje: 1. Uždekite avarinius žibintus. 2. Užsidėkite šviesą atspindintį liemenę (ji privaloma būti kiekviename automobilyje). 3. Jei įmanoma, išlipkite iš automobilio per saugią pusę (priešais eismo kryptį per gynybos juostą) ir nueikite toliau nuo kelio. 4. Skambinkite pagalbai. Vokietijoje veikia universalus pagalbos numeris 112.