Greitos kelionės į Vokietiją su minimaliomis prastovomis kelyje: Eksperto Vadovas

Vokietija jau dešimtmečiais yra ne tik pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė, bet ir logistinis širdies centras, kuriuo kasdien srautuoja tūkstančiai tonų krovinių. Esu dirbęs tarptautinių pervežimų srityje virš dvidešimties metų ir per tą laiką mačiau, kaip pasikeitė keliai, transporto priemonės bei, svarbiausia, klientų lūkesčiai. Anksčiau pakanka buvo tiesiog nuvežti krovinį iš taško A į tašką B. Šiandien, kai rinka pasuko į „just-in-time“ (tik laiku) principą, laikas tampa vertingiausia valiuta. Kiekviena valanda prastovos gali kainuoti ne tik pinigus, bet ir verslo reputaciją.

Šiame straipsnyje nenoriu tik giliotis apie sausumos pervežimų teisinius_reglamentus. Mano tikslas – pasidalinti praktine patirtimi ir parodyti, kaip organizuojamos efektyvios, greitos kelionės į Vokietiją, kai kelyje išvengiama nereikalingų stabdymų. Tai sudėtingas uždavinys, reikalaujantis ne tik gerų vairuotojų, bet ir išsamaus planavimo, technologijų bei gilaus žinojimo apie specifinius Vokietijos kelių ypatumus.

Kai kalbame apie „minimalias prastovas“, turime omenyje ne tik tai, kad sunkvežimis važiuoja dideliu greičiu. Greitas pervežimas – tai sistemą sudarančių detalių derinimas. Tai yra idealus balansas tarp vairuotojo darbo ir poilsio režimo, kruopštaus maršruto planavimo, išvengiant „kamščių“ zonų, ir sklandžios krovinių įkrovos bei iškrovos logistikos. Vokietijoje, kurioje eismą reguliuoja griežtos taisyklės ir kur kelių dangos būklė, nors ir gera, bet intensyvumas milžiniškas, netikėta prastova gali iššaukti dominos efektą, sugriaunant visą grafiką.

Toliau aptarsime pagrindinius aspektus, leidžiančius sumažinti kelionės trukmę. Kalbėsime apie tai, kaip tinkamai pasiruošti kelionei, kokias technologijas naudoti ir kaip elgtis kritinėse situacijose. Nesvarbu, ar reikia pervežti pavojingus krovinius, šaldytuvus, ar standartinius puspriekabių siuntas – principai išlika tie patys. Tikslas yra vienas – kroviniui pasiekti paskirties vietą taip greitai, kaip tik įmanoma, saugiai ir be nereikalingų delayjų (uždelstų).

Svarbu suprasti, kad „greitas“ nereiškia „nerimtas“. Mano patirtis rodo, kad skubėjimas dažnai veda prie klaidų, o klaidos – prie avarijų ar baudų, kurios sukelia didžiausias prastovas. Todėl šiame tekste mes kalbėsime apie protingą greitį. Tai yra efektyvumas, kuris pasiekiamas ne paspaudus dulbes iki grindų, o išvengiant klaidų ir optimizuojant procesus. Jei jūsų verslas priklauso nuo to, kiek greitai prekės pasiekia vartotoją arba gamyklą Vokietijoje, ši informacija bus jums nevertinga.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kodėl kelionės į Vokietiją dažnai užtrunka ilgiau, nei planuota, nepaisant geros kelių infrastruktūros?

Tai vienas dažniausiai klausimų, kurį girdėju iš savo klientų. Vokietija tikrai turi vieną geriausių autokelių tinklų Europoje, tačiau būtent dėl to šie keliai yra itin apkrauti. Autobahnai (automagistralės) yra pagrindinės arterijos, bet jose kasdien susidaro didžiuliai kamščiai, ypač netoli didmiesčių kaip Miunchenas, Berlynas, Hamburgas ar Frankfortas.

Taip pat būtina atsižvelgti į statybos darbus. Vokietijoje kelių remontas vykdomas be perstojo, dažnai naktimis ar savaitgaliais, tačiau dienomis susiaurintos juostos sukelia eismo stagnaciją. Be to, yra ir specifinių „vokiškų“ kliūčių, pavyzdžiui, vokiška drausmė – avarijos vietoje dažnai uždaroma kelio juosta net ir nedidelių incidentų metu, kas sukelia milžiniškas spūstis. Dar vienas aspektas – orų sąlygos. Vasarą atsitinka vadinamosios „Gewitter“ (liūtys su perkūnija), kai dėl blogo matomumo greitis ribojamas iki 60 km/h arba visiškai stabdomas eismas. Todėl net ir gerame kelyje laikas gali išplisti dėl išorinių veiksnių, kurių neįmanoma numatyti iš anksto.

2. Kaip maršruto planavimas įtakoja prastovų kiekį?

Maršruto planavimas tai ne tiesiog brėžimas linijos tarp dviejų taškų žemėlapyje. Esu matęs, kaip neteisingai pasirinktas maršutas prailgina kelionę ne vieną valandą. Vokietijoje yra nemažai miestų, kuriuose sunkvežimiams draudžiama važiuoti tam tikromis gatvėmis arba yra įvesti apribojimai (Environmental Green Zones – Užterštumo zonos). Jei vairuotojas nepasiruošęs ir įvažiuoja į miestą be required „Umweltplakette“ (ekologinės kortelės), gali gauti didelę baudą, o tai ne tik prastova, bet ir nuostolis.

Profesionalus planavimas apima „Stau“ (spūsčių) prognozes. Mes stebiame eismo intensyvumą realiu laiku ir statome maršrutus, kurie apeina užstrigusias vietas, net jei tai reiškia, kad teks važiuoti šalutiniais keliais. Taip pat svarbu suprasti vairuotojo poilsio režimus. Maršrutas turi būti suplanuotas taip, kad 45 minučių ar 9 valandų poilsio pertraukos kristų ne tiesiogiai į didžiausio kamščio vidurį, o optymiausioje vietoje, prie tinkamos poilsio aikštelės. Neteisingai suplanuota poilsio pertrauka gali priversti vairuotoją stovėti eisme prieš pat poilsį, taip prarandant brangų laiką.

3. Kokį vaidmenį vaidina vairuotojo poilsio režimas (tachografas) ir kaip jis veikia greitį?

Tai yra kritiškai svarbus dalykas. Europos Sąjungos reglamentai yra griežti: vairuotojas gali vairuoti 4,5 valandas, tada privalo padaryti 45 minučių pertrauką (arba suskaldyti į 15 + 30 min). Po 9 valandų vairavimo per dieną privalo būti 11 valandų poilsio. Niekas negali šių taisyklių laužyti, net jei kroviniui reikia skubėti.

Dvidešimt metų patirtis moko, kad efektyvumas čia pasiekiamas ne vairuojant viršijant greitį, o optymaliai paskirstant laiką. Pavyzdžiui, jei žinome, kad kelionė truks 10 valandų, mes negalime pradėti vairuoti 8 valandą ryto, jei paskirties vietoje darbo laikas baigiasi 18 valandą ir ten yra įkrovos/iškrovos apribojimai. Mes turime suorganizuoti vairuotojo darbo grafiką taip, kad jis atvyktų tinkamu metu. Kartais tai reiškia, kad vairuotojas pradeda važiuoti naktį, kad išvengtų rytinių spūsčių ir atvyktų anksti ryte, kai sandėliai tik atsidaro. Taigi, tachografas neapsaugo tik nuo pavargimo, jis yra ir laiko planavimo įrankis. Neteisingai suplanuotas poilsis gali lemti tai, kad vairuotojas atvyks į paskirties vietą per vėlai, nes jam teks priverstinai ilsėtis.

4. Kaip techninė transporto priemonės būklė padeda išvengti prastovų?

Galima sakyti, kad tai yra pagrindas. Nėra nieko blogiau, nei sugedęs sunkvežimis viduryje Autobahno. Tokia prastova gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų, priklausomai nuo gedimo rimtumo. Mano komandoje taikome principą: prevencija yra geriau nei gydymas. Prieš kiekvieną kelionę atliekamas pilnas techninis apžiūrėjimas.

Kas tiksliai tikriname? Padangų būklę (kadangi Vokietijoje padangų gedimas ne tik pavojingas, bet ir griežtai baudžiamas, jei pažeidžiama kelio danga), tepalus, skysčius (variklio aušinimo, stabdžių), ABS ir EBS sistemas. Taip pat labai svarbu AdBlue lygis ir degalų kiekis. Nors degalinės Vokietijoje dažnos, bet nuvažiuoti į jas reikia laiko, o jei reikia užlipti iš magistralės – tai prarasta 15–20 minučių. Modernūs sunkvežimiai turi kompiuterines diagnostikos sistemas, kurios iš anksto įspėja apie galimus gedimus. Mes stebime šiuos duomenis realiu laiku ir jei matome signalą, kad, pavyzdžiui, stabdžių diskai įkaista arba padangų slėgis krenta, nedelsdami nurodome vairuotojui sustoti patikrinti. Tai leidžia išvengti didesnių gedimų kelionės metu.

5. Ar dokumentų tvarka gali sukelti prastovas pasienyje arba patikros metu?

Absoliučiai taip. Nors Lietuva ir Vokietija yra Schengeno zonoje ir fizinės sienos patikros nėra, tačiau dokumentų tvarka yra kritiška. Vokietijos policija dažnai atlieka mobiliąsias patikras tiesiai ant kelio arba prie sandėlių. Jei trūksta kurio nors nors dokumento – CMR sąvados, eksporto/importo deklaracijos, leidimų specialiems kroviniams, vairuotojo pažymėjimų – transporto priemonė gali būti sustabdyta tol, kol dokumentai nebus tvarkomi.

Daugelis prastovų kyla dėl neteisingai užpildytų CMR sąvadų. Vokietijos klientai yra labai reikalaujantys – jei sąvadoje nurodytas neteisingas svoris ar prekių kodas (HS kodas), gali kilti problemų su muitinės deklaravimu (net jei tai viduje ES rinkoje, yra specifinių atvejų, pvz., akcizinių prekių). Taip pat svarbu, kad vairuotojas turėtų visus reikalingus įgulos dokumentus. Mūsų praktika rodo, kad visus dokumentus paruošti elektroniniu būdu ir turėti fizinę kopija vairuotoje leidžia išvengti 2–3 valandų prastovų patikros metu. Vokietijos pareigūnai vertina tvarką ir discipliną.

6. Kaip įkrovos ir iškrovos procesai Lietuvoje bei Vokietijoje veikia bendrą greitį?

Tai dažnai nepastebima, tačiau didžiausia prastova dažnai ne kelyje, o sandėliuose. Vokietijoje sandėlių darbas yra labai standartizuotas. Jei turite paskirtą laiką (Time slot) 14:00 valandai, jums negalima atvykti 13:50 – jums niekas neleis įvažiuoti į rampą. Ir jei atvyksite 14:05, gali tekti laukti iki kito laiko, o tai gali būti ir po kelias valandas.

Todėl mūsų strategija paremta precizumu. Mes ne tik planuojame važiavimo laiką, bet ir atsižvelgiame į „Time slot“ sistemą. Jei žinome, kad įkrova Klaipėdoje trunka 2 valandas, o Vokietijoje iškrova planuota 10:00 ryto, mes atgaline eiga skaičiuojame, kada vairuotojas turi pradėti darbą. Be to, stengiamės koordinuoti dokumentus iš anksto, kad vairuotojas atvyktų ne tik su kroviniu, bet ir su paruoštais duomenimis (pvz., pakuočių sąrašu Packing List), kad sandėlininkas nedelstų patikrinimo. Bet kokia klaida dokumentuose sandėlyje sukelia prastovą, kurią sunku kompensuoti vairuojant greičiau.

7. Kokios technologijos padeda sekti krovinius ir sureaguoti į problemas realiu laiku?

Šiandien be technologijų neįsivaizduojama efektyvi logistika. Mūsų visi sunkvežimiai yra aprūpinti GPS stebėjimo sistemomis, kurios ne tik rodo vietą, bet ir vairuotojo veiklą (ar vairuoja, ar ilsisi). Taip pat turime prieigą prie eismo informacijos sistemų, kurios rodo spūstis realiu laiku.

Jei matome, kad vairuotojas artėja prie didelio kamščio, kuris susiformavo per paskutines 20 minučių, mes galime iš karto susisiekti su juo ir nukreipti keliu, kuris gali būti šiek tiek ilgesnis, bet be eismo stagnacijos. Tai taip pat sumažina degalų suvartojimą. Be to, naudojame skaitmenines platformas dokumentų mainams, taip vengiant popieriaus nešiojimo ir galimų klaidų. Kai vairuotojas pasiekia paskirties vietą, sistema automatiškai praneša klientui apie atvykimą. Tai leidžia klientui pasiruošti iškrovai ir taip sutrumpinti bendrą procesą. Technologijos leidžia mums būti vienu žingsniu priekyje prieš įvykstant problemoms.

8. Kaip orų sąlygos Vokietijoje gali paveikti greitą pervežimą ir kaip su tuo kovojama?

Vokietijos orai yra gana nestabilūs, ypač rudenį ir žiemą. Kaip minėjau, vasaros liūtys gali sustabdyti eismą, tačiau žiemia situacija dar sudėtingesnė. Vokietijoje, skirtingai nei Lietuvoje, kalnuotų vietovių (pvz., Bavarijoje, prie Alpių) oras gali pasikeisti per minutes. Ten būna įvestos specialios taisyklės: kai sniego sluoksnis viršija tam tikrą ribą, reikia įsirengti grandines.

Jei vairuotojas neturi grandinių arba jos nėra paruoštos, jis gali būti sustabdytas policijos ir neleistas toliau važiuoti, kol situacija nepagerės. Tai sukelia didžiulę prastovą. Mūsų sprendimas – visi mūsų vairuotojai turi su savimi grandines nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d., net jei oras atrodo šiltas. Taip pat stebiame orų prognozes ne tik maršruto pradžioje, bet ir galutinėje taške. Jei prognozuojamas stiprus vėjas ar audra, pranešame vairuotojui, kad sumažintų greitį iš anksto, o ne lauktų, kol įsigalės ribojimai. Saugumas greičiau nei skubėjimas, o avarija dėl blogų oro sąlygų yra ilgiausia galima prastova.

9. Ar verta rinktis brangesnes, bet greitesnes pervežimo paslaugas (Express transportas)?

Tai klausimas, kurį dažnai išgirdu. Atsakymas priklauso nuo to, kiek jums kainuoja laikas. Standartinis grupinis pervežimas (FTL – Full Truck Load arba LTL – Less than Truck Load) gali trukti 2–3 dienas dėl tarpinių stotelių, krovinių perkrovimų ir sudėtingų maršrutų. Express transportas yra tiesioginis pervežimas, kur vairuotojas važiuoja tiesiai į paskirties vietą be sustojimų (išskyrus privalomus poilsius).

Esu matęs situacijų, kai įmonės bandė taupyti ant pervežimo ir rinkosi standartinį variantą, tačiau dėl prastovų jų gamybos linija stovėjo. Tokiu atveju nuostoliai yra šimt kartų didesni nei pervežimo kainos skirtumas. Jei kroviniui reikalingas „just-in-time“ pristatymas, Express paslauga yra ne prabangos prekė, o būtinybė. Mūsų patirtis rodo, kad Express reisai reikalauja ypatingo dėmesio planavimui, nes ten nėra vietos klaidoms – vairuotojas turi atvykti tiksliai laiku, nes jis nebus laukiamas. Tačiau kaina atsiperka dėl užtikrinto termino ir mažesnio rizikos lygio.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją, užtikrinantį greitą ir be prastovų pervežimą?

Rinktis pervežėją reikia ne pagal mažiausią kainą, o pagal patikimumą ir patirtį. Kaip ekspertas, patariu atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Pirma, ar įmonė turi savą parką arba naudoja subrangovus? Savo parkas leidžia geriau kontroliuoti techninę būklę ir vairuotojų kvalifikaciją. Antra, kokias technologies jie naudoja? Ar gali jums suteikti prieigą prie krovinių stebėjimo sistemos? Trečia, kaip jie sprendžia problemas?

Pabandykite užduoti potencialiam pervežėją klausimą: „Ką darysite, jei sunkvežimis sugers Vokietijoje?“ Atsakymas parodys jų kompetenciją. Patikimas pervežėjas turi turėti sudarytą pagalbos tinklą Vokietijoje (techninė pagalba, atsarginės dalys, kitas vairuotojas). Taip pat svarbu bendravimas – pervežėjas turi būti pasiekiamas 24/7. Jei atsakote į el. laišką dvi dienas, tai ne garantuoja greito reagavimo kelyje.