Greitos kelionės į Vokietiją: saugumas ir patikimumas kelyje

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka ne tik Europos, bet ir viso pasaulio ekonominės širdies dalis. Kasdien tarp Lietuvos ir Vokietijos susiduria tūkstančiai tonų krovinių, o tarp šalių keliauja begalė verslininkų, vairuotojų ir keleivių. Esdamas žmogus, kuris tarptautinių pervežimų srityje dirbu jau daugiau kaip dvidešimt metų, galiu drąsiai teigti: nors keliai taiso ir gerėja, o technika pasidaro modernesnė, pagrindiniai iššūkiai išlieka tie patys. Tai – greitis ir, svarbiausia, saugumas.

Kai klientas kreipiasi dėl pervežimo į Vokietiją, dažniausiai klausimas vienas: „Kada tai bus pasiekiama?“. Vis dėlto, mano patirtis moko, kad klausimas turėtų būti kitoks: „Kada tai bus pasiekiama saugiai ir be nereikalingų pavojų?“. Greitis be patikimumo – tai laukimas katastrofos. Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo žiniomis, paaiškinti, kaip subalansuoti šiuos du aspektus ir ką tikrai reikia žinoti, renkantis pervežimo partnerę arba planuojant kelionę.

Šiuolaikinė logistika nėra tik apie vairuotoją, kuris spaudia dujų pedalą. Tai sudėtinga sistema, kurioje svarbu kiekvienas detalė: nuo krovinio užpakavimo iki dokumentų tvarkymo ir vairuotojo poilsio režimo laikymosi. Vokietija, būdama labai griežtai reguliuojamos šalies, ypatingai daug dėmesio skiria taisyklių laikymuisi. Ten netikimas „galva ant pečių“ principas nedirba – viskas turi būti pagal statutą. Todėl patikimas pervežimas – tai ne tik garantija, kad jūsų daiktai ar jūs pats atvyksite į tikslą, bet ir garantija, kad kelionė nebus nutraukta policijos posto arba techninės apžiūros metu.

Šiame straipsnyje mes gilinsimės į niuansus, kurie dažnai lieka nepastebėti. Kalbėsime apie tai, kodėl pats trumpiausias maršrutas visada nėra geriausias, kaip vokiškas „maut“ (kelių mokesčiai) sistema veikia mūsų kišenę ir kodėl vairuotojo patirtis yra brangesnė nei auksas. Tik suprasdami šiuos procesus, galėsite tikėtis 99/100 kokybės rezultato, kurio visi siekiame.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kiek laiko paprastai trunka kelionė iš Lietuvos į Vokietiją?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, tačiau atsakymas nėra toks paprastas kaip atrodo. Jei kalbame apie atstumą, pavyzdžiui, tarp Vilniaus ir Berlyno, tai yra apie 1000 kilometrų. Teoriškai, važiuojant nuolat dideliu greičiu, tai galima įveikti per 10–11 valandų. Tačiau tarptautiniame pervežime mes nevažiuojame kaip lenktynininkai.

Yra griežtai reglamentuojamos vairuotojo darbo ir poilsio valandos. Vokietijoje ir visoje Europos Sąjungoje veikia tachografų sistema, kuri neleidžia vairuotojui būti vairuotojo vietoje ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Tą laiką reikia įsiskaičiuoti. Be to, yra 45 minučių pertraukos ir kasdieninis 9 valandų (arba 11 valandų dviejų dienų laikotarpiu) poilsis.

Taigi, realus laikas, kai krovinys ar keleivis pasiekia paskirties vietą, svyruoja nuo 14 iki 20 valandų, priklausomai nuo konkretaus maršruto, važiavimo sąlygų ir to, ar tai yra tiesioginis reisas, ar tarpinis (kai reikia užeiti paimti/išduoti kitus siuntas). Jei žadama „atvežti per 8 valandas“, tai arba yra pažeidžiamos taisyklės (kas kelia saugumo grėsmę), arba tai yra melas. Mano patirtis rodo, kad geriau planuoti šiek tiek ilgesnį laiką ir būti tikru, nei rizikuoti.

2. Kodėl kaina už pervežimą gali skirtis netgi du kartus?

Klientai dažnai stebimasi, gaudami skirtingus pasiūlymus vienam ir tam pačiam maršrutui. Tai natūralu, bet čia slypi pavojus. Rinkoje veikia įvairios įmonės: nuo didelių logistikos gigantų iki mažų, vos įsiregistravusių „vieno vairuotojo“ firmų.

Skirtmę lemia keli svarbūs dalykai. Pirmiausia, tai kuro kaina, kuri pastaraisiais metais šokinėja kaip lunatikas. Patikimos įmonės skaičiuoja kuro sąnaudas realiai, o kai kurios mažos firmos gali bandyti uždirbti ant kuro normų, paversdama tai vairuotojo problema (jis tiesiog nebus turėjęs pinigų papietauti, kas žemiau paaiškinsiu, kodėl blogai).

Antra, Vokietijoje galioja kelių mokesčiai (MAUT). Jis taikomas sunkvežimiams (virš 3,5 tonų) ir yra gana didelis. Jei pervežėjas nėra įsijungęs į šią sistemą arba bando apgauti, baudos yra milžiniškos, o jos gali kristi ant krovinio savininko pečių, jei krovinys bus uždelstas.

Trečia, ir svarbiausia – vairuotojo atlyginimas. Vokietijoje ir Vakarų Europoje darbo jėgos kaina gerokai didesnė nei Lietuvoje. Jei pasiūlymas pernelyg žemas, tai reiškia, kad vairuotojas gauna algą, kuri neatspindi jo kvalifikacijos arba darbo sąlygų. Toks vairuotojas bus pavargęs, nenusiteikęs ir, žinoma, mažiau atsakingas. Mokėdami daugiau, jūs mokate už ramybę ir už tai, kad vairuotojas nebus verčiamas dirbti 20 valandų per parą.

3. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas kelyje?

Saugumas prasideda ne kelyje, o sandėlyje. Per dvidešimt metų mačiau nemažai nelaimingų atsitikimų, kai krovinys nukrito ne dėl to, kad vairuotojas važiavo blogai, o dėl to, kad jis buvo blogai užfiksuotas. Vokietijoje policija dažnai sustabdo sunkvežimius ir tikrina, ar krovinis užtvirtintas pagal VDI 2700 standartus (tai vokiškas krovinių tvirtinimo „biblija“).

Mes naudojame specialias juostas, rėmus, antklodus ir užraktus. Jei vežate brangų elektroniką ar baldus, jie turi būti uždengti, apsaugoti nuo drėgmės ir judesio. Taip pat svarbu draudimas. Kiekvienas profesionalus pervežėjas turi turėti „Krovinio pervežimo civilinės atsakomybės draudimą“.

Tačiau čia yra vienas niuansas, apie kurį klientai dažnai nežino. Standartinis draudimas (pagal CMR konvenciją) atlygina tik apribotą sumą (paprastai apie 8,33 SDR vienam kilogramui, kas yra maždaug 10 eurų). Jei vežate 1000 kg prekių, kurios kainuoja 50 000 eurų, ir jos dingsta arba sudegsta, standartinis draudimas padengs tik mažą dalį. Todėl visada rekomenduoju pasidomėti galimybe padidinti draudimo sumą („All Risk“ arba specialios vertės draudimas). Tai nedidelis priedas prie kainos, bet užtikrina pilną ramybę.

4. Ar galima sekti krovinio judėjimą realiu laiku?

Anksčiau, prieš dvidešimt metų, tekdavo skambinti vairuotojui ir klausti: „Kur tu esi?“. Dažnai atsakymas būdavo toks: „Vakar prie Kauno, o dabar... nežinau, matyt kažkur prie Lenkijos sienos“. Šiandien tai atrodytų absurdu.

Moderni logistika neįsivaizduojama be GPS stebėjimo sistemų. Mūsų automobiliai ir vilkikai yra aprūpinti aukščiausios klasės sekimo įranga. Tai leidžia mums matyti ne tik vietą, bet ir greitį, degalų lygį, net ir variklio darbo režimą.

Klientui tai suteikia galimybę matyti, kur yra jo siunta, tiesiog paspaudus mygtuką programėlėje arba puslapyje. Be to, šios sistemos leidžia mums efektyviau planuoti. Jei matome, kad yra spūstys prie Varšuvos arba „Oder“ tiltų, galime iš karto pakeisti maršrutą ir išvengti delsos. Tai yra vienas iš pagrindinių komponentų, leidžiančių mums pasiūlyti greitas keliones – mes nevažiuojame aklai, o matome kelią iš palydovų.

5. Kokius dokumentus reikia turėti pervežiant prekes į Vokietiją?

Nors Lietuva ir Vokietija yra ES erdvėje ir tarp jų nėra sienų kontrolės (Schengen zona), dokumentų reikalavimai išlieka griežti. Vokietijos muitinė („Zoll“) yra žinoma savo neprognozuojamais patikrinimais. Jie gali sustabdyti automobilį bet kurioje vietoje, netgi tiesioginio kelio viduryje, ir paprašyti parodyti dokumentus.

Pagrindinis dokumentas yra CMR kvitą (tarptautinio krovinių pervežimo kvitas). Jame turi būti tiksliai nurodyta, kas pervežama, kiek svorio, kieno nuosavybė ir kur turi būti pristatyta. Be to, būtina turėti prekių sandėliavimo sąskaitą-faktūrą (invoice), kuri patvirtina prekių vertę ir kilmę.

Jei prekės yra pavojingos (pvz., degios, chemikalės), reikalingi specialūs ADR dokumentai. Jei prekės yra maisto arba gyvūnų kilmės, reikia veterinarinių sertifikatų. Mano patirtis rodo, kad dažniausia problema kyla ne iš to, kad dokumentų nėra, o iš to, kad duomenys CMR ir sąskaitoje nesutampa. Vokietijos muitininkai to nekenčia. Todėl prieš išvykstant viską tikriname tris kartus – net mažiausia klaida gali uždelsti reisą valandomis arba dienomis.

6. Kas yra „Umweltplakette“ (ekologinė ženklelis) ir kodėl jis svarbus?

Vokietija yra labai jautri aplinkos apsaugai. Daugelyje miestų (Berlyne, Miunchene, Kelne, Hambuge ir kt.) yra įvestos „žaliosios zonos“ (Umweltzone). į jas negali važiuoti automobiliai, kurie teršia orą virš nustatytos normos.

Norint važiuoti į šias zonas, automobilio priekiniame stikle turi būti pritvirtintas specialus ekologinis ženklelis – „Umweltplakette“. Jis būna keturių spalvų: žalias, geltonas, raudonas ir mėlynas. Žaliausias leidžia važiuoti visur, raudonas ir mėlynas – daug kur uždrausti.

Jei mūsų vairuotojas važiuos į miesto centrą be šio ženklelio, gaus baudą, kurią tenka mokėti iš karto vietoje. Be to, jam gali būti draudžiama toliau važiuoti. Tai reiškia, kad krovinio pristatymas bus uždelstas, kol rasime kitą būdą, kaip patekti į miestą (pvz., perleisti krovinį mažesniam, tinkamam automobiliui). Todėl visada tikriname, ar mūsų parko automobiliai turi šiuos ženklelius, ir jei reikia, planuojame maršrutą taip, išvengiant draudžiamų zonų.

7. Kaip elgiamasi, kelyje įvykus avarijai ar techniniam gedimui?

Tai yra blogiausias scenarijus, bet jį reikia numatyti. Per dvidešimt metų mačiau viską: nuo pūstančių padangų iki sunkių avarijų. Skirtumas tarp profesionalo ir mėgėjo čia pasireiškia labai ryškiai.

Mūsų automobiliai yra apdrausti ne tik civiline atsakomybe, bet ir turi „Kelių pagalbos“ (Assistance) draudimą, galiojantį visoje Europoje. Jei įvyksta gedimas, vairuotojas iš karto skambina pagalbos tarnybai. Mes turime sutartis su patikimais partneriais Vokietijoje, kurie gali atvykti ir suremontuoti sunkvežimį arba vilkiką vietoje per 1–2 valandas.

Jei gedimas nėra ištaisomas, organizuojame krovinio perkrovimą į kitą automobilį. Tai yra brangu ir sudėtinga, tačiau mūsų užduotis – pristatyti prekę. Klientui nereikia rūpintis, kaip tai atlikti. Mes prisiimame visą komunikaciją su draudimo kompanija ir technine pagalba. Svarbiausia yra tai, kad krovinys niekada nelieka be priežiūros. Vairuotojas privalo stebėti jį iki atvykstančios pagalbos.

8. Ar galima vežti dalinius krovinius (Less than Truckload)?

Taip, tai yra labai populiari paslauga, ypač mažesnėms įmonėms, kurios neturi pakankamai prekių pilnam vilkikui užpildyti. Tokiu atveju mes renkame kelis klientų krovinius ir vežame juos vienu automobiliu.

Čia iškyla papildomi iššūkiai – krovinio surinkimas ir išdavimas (picking). Reikia labai gerai suplanuoti maršrutą, kad nevažiuotume į šoną šimtus kilometrų vienam dėžučių rinkiniui. Taip pat reikia užtikrinti, kad kroviniai nesimaišytų ir nežeistų vienas kito.

Mano patirtis rodo, kad dalinių krovinių pervežimas reikalauja didesnio logistinio išmanumo. Mes naudojame specialią programinę įrangą, kuri mums padeda suskirstyti krovinius pagal maršrutą. Klientui tai suteikia galimybę sutaupyti, nes jis moka tik už užimtą vietą, o ne už visą automobilį. Nors šis pasirinkimas gali šiek tiek užtrukti ilgiau dėl kitų siuntų išdavimo, jis yra labai ekonomiškas.

9. Kokius reikalavimus turi tenkinti vairuotojas, važiuojantis į Vokietiją?

Vairuotojas – tai svarbiausias grandinės narvas. Jis ne tik vairuoja, jis yra atstovas. Vokietijoje reikalavimai vairuotojams yra griežti. Pirmiausia, tai teisės vairuoti (C arba CE kategorija) ir „Code 95“ kvalifikacinis pažymėjimas, įrodantis, kad vairuotojas reguliariai keliauja kvalifikacijos kursus.

Be to, vairuotojas turi būti fiziškai sveikas. Prieš kiekvieną kelionę jis privalo eiti medicininį patikrinimą. Mes taip pat atliekame narkotikų ir alkoholio testus, jei yra abejonių. Vokietijos policija dažnai tikrina vairuotojus ne tik dėl greičio, bet ir dėl psichikinės būklės.

Taip pat svarbi kalba. Nors angliškai daug kur suprastame, Vokietijoje, susidūrus su muitininkais ar policija, labai padeda vokiškai kalbantis vairuotojas. Mūsų komandoje dauguma vairuotojų moka vokiškai bent pagrindines frazes, kas padeda greičiau išspręsti problemas. Mūsų filosofija – gerai apmokytas ir pasitikintis savimi vairuotojas yra raktas į saugų reisą.

10. Ką daryti, jei prekės atvyksta pažeistos?

Nors stengiamės viską padaryti idealiai, kartais atsitinka nesklandumų. Gali būti, kad patašė duobė, arba buvo staigus stabdymas. Jei klientas pastebi, kad siunta pažeista, pirmiausia reikia nedelsiant tai pastebėti ir užfiksuoti.

CMR kvite yra speciali vieta pastaboms („Remarks“). Jei prekės atvyksta su pažeidimais, jas reikia užfiksuoti kvite priimant krovinį. Jei pasirašote kvitą be pastabų, vėliau bus labai sunku įrodyti, kad pažeidimas įvyko kelyje, o ne jūsų sandėlyje.

Esant pažeidimui, reikia iš karto pranešti pervežėjui. Mes inicijuojame draudimo įvykio tyrimą. Reikia sufotografuoti pažeidimus, išsaugoti pakuotę. Draudimo kompanija ims visus duomenis ir, jei kaltė yra pervežėjo, atlygins žalą. Čia svarbiausia yra greitis ir komunikacija. Kuo greičiau mes sužinome apie problemą, tuo greičiau galime ją spręsti ir kompensuoti kliento nuostolius. Mūsų tikslas – ilgametis partnerystė, o ne vienkartinis pelnas, todėl visada stengiamės išspręsti ginčus taikiai ir sąžiningai.

Išvada

Apibendrinant, greitos kelionės į Vokietiją – tai ne lenktynės laiku, o sudėtingas procesas, reikalaujantis žinių, patirties ir atsakomybės. Mano dvidešimt metų patirtis šioje srityje įrodė, kad sėkmės formulė paprasta: kokybiška technika, patikimi vairuotojai ir tikslus planavimas.

Saugumas kelyje nėra pasirinkimas, tai privalomas elementas. Nuo to, kaip užfiksuotas krovinis, iki to, ar vairuotojas gaus tinkamą poilsį, priklauso ne tik prekių likimas, bet ir gyvybės. Vokietijos rinka yra reikli, bet ji ir moka už kokybę. Pasirinkdami profesionalų komandą, jūs ne tik sutaupote nervus, bet ir apsaugote savo verslą nuo nepageidaujamų netikėtumų.

Tikiuosi, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti, kas vyksta „ užkelių “, kai siunčiate krovinius arba planuojate kelionę. Logistika – tai ne tik judėjimas, tai pasitikėjimas. Ir mūsų tikslas – šį pasitikėjimą užtikrinti kiekvieną kilometrą.