Greitos kelionės į Vokietiją: planuojame efektyviausią maršrutą

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena svarbiausių ir lankomiausių kryptų ne tik turistams, bet ir verslo atstovams bei logistikos specialistams. Kadangi šalis yra ekonominis Europos širdies ritmas, tenka važiuoti dažnai – ir tai ne visada būna poilsiui. Dažnai svarbiausia yra ne tas, ką pamatyti, o tas, kaip greitai ir be nereikalingų nesklandumų nuvykti iš taško A į tašką B. Dirbęs tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt metų, galiu pasakyti viena: efektyvumas kelyje nėra atsitiktinis dalykas. Tai yra kruopštus planavimas, žinojimas ir smulkios detalės, kurios, susumavus, gali sutaupyti valandas, o kartais ir dienas.

Šiame straipsnyje neskalbsime apie lankytinas vietas ar alaus festivalius. Čia kalbėsime kaip tikras ekspertas – apie tai, kaip suorganizuoti greitą kelionę į Vokietiją, išvengti dažniausių spąstų, pasirinkti optimalų maršrutą ir nenuvilti ten patikusius keliautojus. Nesvarbu, ar važiuojate asmeniniu automobiliu, ar planuojate didesnį reisą – principai išlieka tie patys. Gerai suplanuotas maršrutas tai ne trumpiausia atstumo linija žemėlapyje, o tas kelias, kuriuo judėsite nuolat, be stabdymų ir staigmenų.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, kuris padės suprasti subtilybes susijusias su greitu keliavimu į Vokietiją. Rinkau patį reikšmingiausią dalyką, su kuriuo susiduriama kasdien.

1. Koks yra greičiausias maršrutas iš Lietuvos į Vokietiją ir ką jis reiškia praktiškai?

Jei kalbame apie geografinį trumpumą, tai klasikinis ir dažniausiai naudojamas maršrutas veda per Lenkiją. Važiuojant „Via Baltica“ maršrutu link Varšuvos, o toliau – link Poznanės, pasiekiamame Vokietijos pasienio punktą (Słubice - Frankfurtas (Oderas)). Šis maršrutas yra populiariausias dėl natūralios logistikos – jis jungia sostines ir didžiuosius miestus. Tačiau „greičiausias“ ne visada reiškia „trumpiausias“.

Praktiškai šis maršrutas reiškia, kad turėsite susidoroti su Lenkijos kelių būkle. Nors „Via Baltica“ Lenkijos teritorijoje (S61 ir S8 greitkeliai) pastaraisiais metais pagerėjo ir vietomis tapo autostradomis, vis dar yra ruožų, kur reikės važiuoti paprastais keliais per miestelius, kuriose galima užstrigti šviesoforuose. Taip pat būtinai įskaičiuokite Varšuvos apvažiavimą, kuris ryte ir vakare gali būti labai užstrigęs. Alternatyva – važiuoti šiauriau, per Gdanską ir Ščeciną, tačiau ten taip pat gali būti intensyvus eismas ir statybos. Todėl „efektyviausias“ maršrutas yra tas, kurį parenkate pagal savo išvykos laiką: jei vairuojate naktį, lenkiškas maršrutas puikiai tinka, jei dieną – reikėtų apgalvoti, kaip apeiti Varšuvos pilkąsias zonas.

2. Ar verta rinktis kelią pro Švedetiją ir Daniją (keltu), nors jis brangesnis?

Tai klausimas, kurį dažnai išgirstu iš tos, kuriems laikas brangesnis už kuro sąnaudas. Kelias pro Klaipėdą į Švedetiją (Karlshamnas arba Trelleborgas) ir toliau pro Daniją į Vokietiją yra ilgesnis kilometrais, tačiau dažnai „greitesnis“ laiku. Kodėl? Todėl, kad išvengiate Lenkijos vidurinės dalies, kur eismas gali būti neprognozuojamas, o kelių kokybė svyruoja.

Šis maršrutas taip pat tinka tiems, kurie nori apeiti Vokietijos šiaurės rytus (Berlyną) ir tiesiogiai patekti į Hamburgo arba šiaurės vakarų Vokietijos industrializacijas zonas. Tačiau čia reikia atsižvelgti į keltų grafikus. Jei pavėlate į keltą vieną valandą, visas jūsų laiko pranašumas išgaruoja. Be to, keltų kaina, ypač keliaujant su automobiliu ir keleiviais, žymiai aukštesnė nei kuro sąnaudos važiuojant per žemynį. Taigi, jei jūsų tikslas – maksimali ramybė ir standartiška kelionė be staiggių „žiūrėk, šunį“ situacijų Lenkijoje, keltas yra puiki alternatyva. Jei taupote biudžetą – žemyninis kelias lieka favoritu.

3. Kokius mokesčius ir vietinius apribojimus būtina žinti Lenkijoje važiuojant link Vokietijos?

Lenkija per pastaruosius penkerius metus patyrė didžiulį šuolį kelių infrastruktūroje, tačiau mokesčių sistema gali būti paini tiems, kurie ten važiuoja retai. Jei važiuojate lengvuoju automobiliu, svarbiausia žinoti apie autostradų mokesčius. Pagrindinės autostrados, kaip A2 (nuo Varšuvos iki sienos) ir dalis A8, yra mokamos.

Čia nėra vieningos vinietės sistema, kaip Prancūzijoje. Lenkijoje dažniausiai renkami mokesčiai mokėjimo punktuose (gate'ų sistema). Jūsą pasiekiate mokėjimo vartus, paimate bilietą arba tiesiog skenuojate kortelę/naudojate „viaTOLL“ sistemą (jei turite tam tikrą transporto priemonę). Būtinai turėkite grynųjų pinigų arba banko kortelę, kurią galima naudoti užsienyje be papildomų mokesčių. Niekada nebandykite pravažiuoti „penktaisiais vartais“ (skirtais abonentams), jei neturite atitinkamo transponderio – baudos yra didelės, o jas reikės mokėti vietoje. Taip pat atkreipkite dėmesį į greičio limitą miestuose, Lenkijoje jie griežtai stebimi foto radarais, kurie dažnai statomi netikėtose vietose, priešais įvažiavimą į gyvenvietę.

4. Ar Vokietijoje vis dar galima važiuoti be greičio apribojimo, ir kaip tai veikia kelionės greitį?

Legenda apie neribotą greitį Vokietijos autostradose (Autobahn) gyva ir tebegyvuoja, tačiau realybė yra šiek tiek kitokia. Taip, yra ruožų, kur nėra jokio oficialaus greičio limito (tik rekomenduojamas 130 km/h), tačiau šie ruožai trumpėja. Didžiojoje dalies autostradų, ypač arti miestų, sankryžų ar statybų zonų, greitis ribojamas iki 120, 100 ar net 80 km/h.

Jei jūsų tikslas – greita kelionė, „Autobahn“ gali padėti, tačiau tik tuo atveju, jei eismas neperšokus. Vokiečiai labai gerbia kairiąją juostą – ją naudoja tik tada, kai lenkia. Jei ten važiuosite 130 km/h, o už jūsų „kliudys“ vairuotojas važiuos 200 km/h, susidursite su agresyviu elgesiu. Be to, dauguma modernių automobilių turi greičio apribojimus, o kuro sąnaudos važiuojant virš 160 km/h išauga eksponentiškai. Taigi, efektyviausia kelionė ne visada yra ta, kur spūstės „pūsti“ 200 km/h. Tikslingiau laikytis 130–140 km/h tempo, tolygiai judėti dešiniajose juostose ir išvengti dažnų stabdymų. Taip taupote kuro ir nervus.

5. Kokios yra pagrindinės problemos ties Vokietijos siena ir kaip jas išvengti?

Nors Lietuva, Lenkija ir Vokietija yra Šengeno erdvėje, tai nereiškia, kad siena – tai tik kelias su užrašu „Welcome to Germany“. Ypatingai kalbant apie sieną su Lenkija (Słubice/Frankfurtas), ten vis dar vyksta atsitiktinės pasienio kontrolės, kurios gali sukelti eismo spūstį.

Problema ta, kad šios kontrolės dažnai būna selektyvios – sustabdomi tik tam tikri automobiliai. Jei jus sustabdys, reikės parodyti dokumentus. Dažniausia problema kyla ne iš dokumentų trūkumo, o iš to, kad vairuotojai nežino, ką gali vežti. Vokietijoje griežtai kontroliuojami narkotikai, o netgi nedidelės jų dozės kraujyje gali baigtis teismu. Taip pat būkite atsargūs su degaline įranga – jei automobilyje yra papildoma kuro kanistra (kaip tai mums dar kartais būdinga), gali kilti klausimų dėl mokesčių vengimo saugumo taisyklių pažeidimo. Geriausias būdas išvengti problemų – turėti tvarkingus dokumentus, nevežti draudžiamų medžiagų ir laikytis standartinių saugumo reikalavimų.

6. Kokio tipo degalus geriausia ir pigiausia užpilti kelyje?

Kuro kainos gali smarkiai svyruoti. Bendrąja tendencija, degalai Vokietijoje brangesni nei Lenkijoje, tačiau Lenkijoje reikia būti atsargiam, kad nepatektum į „kišenišką“ degalinę. Žemiausios kainos Lenkijoje dažnai būna dideliuose tinkluose (pvz., Orlen, Shell, BP), taip pat mažesnėse degalinėse toliau nuo autostradų, tačiau ten rizikuojate rasti mažesnės kokybės kuro ar netikėtai užstrigti.

Jei važiuojate maršrutu per Lenkiją, mano patarimas – užpiltykite pilną baką Lietuvoje (jei kainos palankios) arba tiesiai pasienio zonoje Lenkijoje, kur degalinės varžosi kainomis. Vokietijoje degalų kainos svyruoja priklausomai nuo regiono (pietuose brangiau) ir nuo degalinės vietos (autostradose brangiau, nei miestuose). Naudokitės mobiliųjų aplikacijų (pvz., „Clever Tanken“ Vokietijoje), kurios realiu laiku rodo pigiausias degalines aplinkui. Sutaupyti 10–15 centų už litrą važiuojant tūkstančius kilometrų – tai jau nemažas pinigas.

7. Kaip planuoti poilsio pertraukas, kad jos neprailgtų kelionės?

Vienas didžiausių klaidų, daromų siekiant greičio, yra bandymas nenuvykti į tualeto ar maisto pertrauką. Tai ne tik pavojinga dėl vairuotojo nuovargio, bet ir ilgainiui prailgina kelionę, nes nuovargis sumažina reakciją ir vidutinį greitį.

Planuokite pertraukas strategiškai. Lenkijoje yra daug gerai įrengtų poilsio vietų (MOP), kuriose galima tiesiog užstoti, išeiti į orą ir pasistiprinti kava. Vokietijoje „Rasthof“ kompleksai ant autostradų yra labai modernūs, tačiau ten eilės į valgyklas gali būti ilgos. Jei norite greitai, pažiūrėkite poilsio vietų, kuriose nėra pilnavertės restorano, o tik greitas maistas (fast food) arba automatų zonos. Mano praktika rodo, kad geriausia sustoti kas 2–3 valandas bent 15 minučių. Tai leidžia išlaikyti nuovargio lygį žemiau kritinės ribos. Nepamirškite, kad Vokietijoje poilsio vietose dažnai reikia mokėti už tualetą (paprastai 0,50–1 eurą), todėl turėkite smulkių pinigų.

8. Kokius dokumentus ir automobilio įrangą privaloma turėti su savimi?

Nors keliaujame ES viduje, dokumentų kontrolė gali būti atliekama bet kur. Būtina turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, automobilio registracijos sertifikatą (techninį passą) ir draudimo „Žalias kortelė“ (Green Card). Nors „Žalioji kortelė“ nebūtina tarp Šengeno šalių, ji yra nepakeičiamas įrodymas, kad turite civilinę atsakomybę, jei įvyksta eismo įvykis.

Labai svarbu yra „Kelionės rūšių“ įranga. Vokietijoje privaloma turėti: 1. Atsparumo šviesai lietui (apšvieta) lietui. 2. Pirmosios pagalbos aptvaras (turi būti užsigaliojęs). 3. Avarinio sustojimo trikampis. 4. Atšvaitinis liemenė (privaloma turėti mažiausiai vieną, bet patartina kiekvienam keleiviui). Be to, jei važiuojate į Vokietijos miestus (pvz., į centrą), būtina įsigyti „Umweltplakette“ – ekologinę vinietę, leidžiančią važiuoti į žaląsias zonas. Be jos gausite didelę baudą.

9. Kaip elgtis su statybomis ir eismo spūstimis Vokietijos autostradose?

Vokietijoje autostradų remontai yra amžinas procesas. Juos galima suskirstyti į trumpalaikius (naktiniai) ir ilgalaikius (kelios savaitės ar mėnesiai). Statybų zonose dažnai būna staigus juostų susiaurėjimas nuo trijų iki dviejų ar vienos, kas sukuria milžiniškas spūstis.

Jei matote statybų ženklą, pradėkite mažinti greitį ir lygiuoti eismą iš karto. Nebandykite įsivelti į „žirgų lenktynių“ pabaigą – tai tik prailgins spūstį. Naudokitės navigacijos sistemomis (Google Maps, Waze), kurios dažnai siūlo apvažiavimus per vietinius kelius (Bundesstraße). Kartais apvažiavimas pro kaimelius, nors ir ilgesnis, gali būti greitesnis nei stovėjimas kilometrų eilėje. Tačiau čia reikia budrumo – vietiniai vairuotojai gerai pažįsta kelius ir važiuoja greitai, todėl būkite pasiruošę judėti srautiui.

10. Ką daryti, jei įvykia eismo įvykis ar techninė gedimas užsienyje?

Tai baisiausia scenarija, tačiau apie ją reikia žinoti. Jei įvyksta avarija, pirmiausia įjunkite „avarinius“ šviesas ir užsidėkite liemenę. Išlipkite iš automobilio tik tada, kai tai saugu (geriau per gynybinę juostą už sankryžos). Vokietijoje pagalbos tarnybos (policija, greitoji pagalba) skambinami numeriu 110 (policija) arba 112 (visos pagalbos). Jei turite techninį gedimą, skambinkite savo draudimo kompanijos pagalbos linija (telefonas nurodytas „Žaliojoje kortelėje“ ar draudimo polise).

Dauguma kompanijų siūlo „Kelių pagalbą“ užsienyje. Naudokitės ja, nes tai paprastai nemokama (įskaičiuota į draudimą). Nepaisykite, jei kas nors pasiūlys „greitą pagalbą“ gatvėje – tai gali būti sukčiai, kurie prašo neįtikėtinų sumų už paprastą vilkiką. Visada laikykite su savimi draudimo poliso numerį ir pagalbos telefono numerį užrašytą ant popieriaus (ne tik telefone, kur gali išsikrauti baterija).

Išvada

Greita kelionė į Vokietiją nėra magija, tai sistemingas darbas. Kaip kasdien su šiuo maršrutu dirbantis ekspertas, galiu užtikrinti, kad sėkmė priklauso nuo trijų stulpų: pasiruošimo, žinojimo ir proto. Pasiruošimas reiškia ne tik degalų užpylimą, bet ir maršruto išstudijavimą, žinant, kur yra mokamos autostrados, o kur – nemokami greitkeliai. Žinojimas padeda išvengti baudų už greitį ir trūkstamus įrenginius, o protas padeda išlikti ramiam spūstyje ir nepulti į pavojingas maneuveriavimo situacijas.

Nepamirškite, kad paskubėjimas – dažniausia blogiausias patarimas. Taisyklingai suplanuota kelionė, su nedidelėmis pertraukomis ir saugiu greičiu, dažnai atkeliauja į tikslą greičiau nei ta, kurioje bandomas „nusileisti“ kiekvieną minutę. Vokietija yra disciplinuota šalis, kurioje tvarka veikia – tuo reikia pasinaudoti. Gero kelio, saugaus vairavimo ir tylaus, sklandaus važiavimo!