Greitos kelionės į Vokietiją: patikimumas pirmiausia

Vokietija – tai ne tik Lietuvos pagrindinis prekybos partneris, bet ir viena judriausių logistikos sankryžų visoje Europoje. Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų šioje srityje, mačiau, kaip pasikeitė rinka, koks atsirado greitis ir kaip technologijos įsiveržė į vairuotojo kabą. Tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs: klientas visada nori tiek pat greitai, kiek įmanoma, bet neretai pamiršta, kad greitis be saugumo yra tiesioginis kelias į praradimus.

Kai kalbame apie greitas keliones į Vokietiją, susiduriame su dviem priešingomis jėgomis: laiko spaudimu ir fizikinės transporto priemonės ribojimais. Dažnai verslo atstovai, užsakantys ekspedijavimo paslaugas, žiūri į žemėlapį ir mato: „Vilnius – Berlynas, vos tūkstantis kilometrų, vairuotojas gali tai nuvažiuoti per dešimt valandų“. Teoriškai – taip, tačiau praktikoje, ypač ilgame etape, tokia logika lemia avarijas, vėlavimus dėl techninių gedimų ir pažeistą krovinių vientisumą.

Šiame straipsnyje nenoriu tik dėlto dėti „baimės“, noriu padėti suprasti, kaip subalansuoti šias dvi svarbias kategorijas. Patikimumas nėra lėtas. Tikro patikimumas esmė yra ta, jog krovinyje nėra nuogąstaujama – jis pasiekia paskirties tašką tada, kada buvo pasižadėta (arba anksčiau), ir tam nereikalingi „stipriei vaistai“ ar rizikingi manevrai kelyje. Vokietijos rinka yra itin reikli: ten laikas tikrai yra pinigai, o vėluojant siuntai, gamykloms stojant, gali sustoti visos linijos. Taigi, kaip tai veikia iš vidaus? Ką reikia žinoti klientui, kad jausdamasis ramus užsakytų „greitąją“ kelionę?

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Kodėl patikimumas yra svarbesnis už maksimalų greitį, važiuojant į Vokietiją? Tai yra klasikinis klausimas, kurį girdžiu nuo pat savo karjeros pradžios. Vizualiai atrodo, kad greičiau važiuojantis vairuotojas – efektyvesnis. Tačiau logistikoje greitis turi būti subalansuotas su saugumu. Jei vairuotojas lenkia ribas, jis ne tik rizikuoja gauti didelį baudų sąrašą Vokietijoje, kur stebėjimas yra vienas griežčiausių Europoje, bet ir labiau pavargsta. Pavargęs vairuotojas – tai lėtesnis reakcijos laikas ir didesnė avarijos tikimybė. Vieną kartą stabdomas krovinys dėl avarijos ar techninio gedimo praranda visą laiko persvarą, kurią buvo stengiamasi sukaupti. Patikimas pervežimas yra toks, kuris numato realų laiką su nedidele laiko atsarga, neleidžiančia netikėtumų (pvz., užstrigusiems ramiems prieš Lenkijos-Vokietijos pasienio arba „Stau“ – spūstims ant autobanų) sujaukti plano. Vokietijoje tikėtinas vėlavimas dėl spūsčių yra beveik taisyklė, todėl patikimas planas visada turi įskaičiuoti šią „kintamąją“.

2. Kiek realiai trunka standartinis krovininio transporto maršrutas iš Lietuvos į Vokietiją? Viskas priklauso nuo to, į kurį Vokietijos regioną keliame. Vokietija didelė šalis. Jei važiuojame į vakarinę dalį, pavyzdžiui, į Frankfurto sritį arba į industrializuotą Rūro sritį (Diuseldorfas, Esenas), kelias gali trukti maždaug 18–20 valandų nuo įkrovos momento iki iškrovos, atsižvelgiant į poilsio laikus. Jei keliame į pietus, į Miuncheną arba Štutgartą, tai gali užtrukti iki 22–24 valandų. Svarbu prisiminti, kad pagal ES reguliavimą vairuotojas privalo daryti pertraukas (45 minučių po 4,5 valandų vairavimo) ir ilgesnį poilsį. Taigi, fizinis važiavimo greitis gali būti didelis, bet bendrasis laikas nuo A iki B visada yra „užklijotas“ šiomis socialinėmis normomis. Greitos kelionės, apie kurias kalbame, paprastai užtrunka apie vieną parą, o ne kelias dienas, kaip buvo anksčiau, kai kelyje buvo daugiau „sąvarų“.

3. Ar „ekspresinės“ kelionės tikrai vertos savo kainos? Ekspresas logistikoje reiškia keletą dalykų: tai gali būti vieno vairuotojo reisas be ilgos pernakvotės (jei įmanoma pagal distanciją), tai gali būti prioritetinis iškrovimas uoste arba tiesioginis važiavimas be papildomų sustojimų tarpiniuose terminaluose. Ar tai verta? Tiesioginės išlaidos didesnės, tačiau netiesioginės – mažesnės. Jei jūsų gamyklai trūksta detalių ir ji gali sustoti kas valandą, tuomet ekspreso kaina yra niekais palyginti su galimu praradimu. Tačiau jei krovinys nėra kritiškai skubus, dažnai užtenka standartinio, bet patikimo „delovoy“ (darbinio) reiso. Mano patirtis rodo, kad dažniausiai klientai renkasi ekspresą dėl savo ankstesnių planavimo klaidų. Čia ekspertas tars: „geriau užsakyti standartinę kelionę savo laiku, nei ekspresą paskutinę minutę“.

4. Kokios rizikos kyla būtent Vokietijos keliuose ir kaip jų išvengti? Vokietija išsiskiria savo intensyviu eismu, ypač autobanuose (Autobahn). Nors dalis ruožų neturi greičio apribojimo, rekomenduojamas greitis yra 130 km/h. Krovininiai automobiliai visada yvarbuojami 80 km/h arba 90 km/h (priklausomai nuo techninės būklės). Pagrindinė rizika – tai „mikro-stausai“, kai eismas staiga sustoja prieš 120 km/h greitį. Čia patikimumas reiškia saugų atstumą. Mūsų vairuotojai yra mokomi tiksliai numatyti tokias situacijas. Kita rizika – plikledis vokiškuose rytuose arba rūkas slėniuose. Kaip patikimas partneris, mes visada stebiame orų prognozes maršrui. Jei oras blogėja, mes pranešame klientui iš anksto, kad nenuviltume vėliau. Išvengti rizikų neįmanoma visiškai, bet jas galima sumažinti iki minimumo turint gerą informaciją.

5. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją, kad būtų garantuota greita kelionė? Pirmiausia, nežiūrėkite tik į kainą. Rinkoje egzistuoja „pilkiųjų“ pervežėjų, kurie siūlo nepaprastai pigias kainas, tačiau jie neturi nei licencijų, nei tinkamos techninės priežiūros sistemų. Patikimumą užtikrina šie elementai: įmonės ilgaamžiškumas (jei dirba 20 metų – kažką daro teisingai), atnaujinta autoparkas (naujesni automobiliai dažniau negeda), ir svarbiausia – vairuotojų kvalifikacija. Užklausus apie vairuotojo patirtį. Ar jis yra ilgametis profesionalas ar tik pradėjęs dirbti? Vokietijoje vietiniai klientai labai vertina, jei vairuotojas moka pašalinti trinkelę (paleisti keltuvą) ir nepriklauso nuo papildomos pagalbos. Taip pat, patikimas pervežėjas visuomet suteiks CMR draudimą, kas yra būtina tarptautiniams reisams.

6. Kas nutinka, jei krovinys visgi vėluoja? Kaip sužinoti tiesą? Tai yra vienas skaudžiausių klausimų. Rinkoje yra nemažai atvejų, kai dispečieriai sako „važiuoja, jau arti“, nors automobilis tik įsileido į Lietuvą. Patikimas ekspertas niekada neslepia tiesos. Jei įvyko avarija, arba sustojo technikai, mes nedelsdami informuojame klientą. Priešingu atveju, tikėtinos problemos su įkroba paskirtyje. Modernių transporto priemonių GPS stebėjimo sistemos leidžia mums matyti automobilio padėtį realiu laiku. Taigi, jei klausiate „kur yra mano siunta?“, mes galime parodyti tikslą vietą žemėlapyje, o ne spėlioti. Atvirumas ir nuoširdus komunikavimas, netgi kai blogos naujienos, yra patikimumo esmė. Klientas turi žinoti, kad gali susitarti dėl alternatyvų (pvz., dalinio iškrovimo arba rezervinio automobilio siuntimo).

7. Ar dokumentų tvarkymas gali sulėtinti greitą kelionę? Be abejo. Vokietija yra biurokratinė šalis, o muitinės procedūros, net jei judame ES viduje, gali sukelti nemažai galvos skausmo, ypač jei krovinys keliauja iš trečiųjų šalių ar yra su specialių režimų prekėmis (alkoholis, tabakas, medicinos priemonės). Neteisingai užpildytas CMR sąskaita-faktūra arba trūkstami sertifikatai gali lemti kelių valandų ar net dienų delay. Greitos kelionės prasideda ne nuo rato sukimo, o nuo stalo – tikslaus dokumentų paruošimo. Mūsų ilgametė patirtis leidžia mums iš anksto patikrinti dokumentus ir ištaisyti klaidas dar prieš išvykstant. Tai taupo laiką ir pinigus. Vokietijos policija ir muitinė dažnai atlieka kontrolę netoli pasienio zonos, todėl tvarkingi dokumentai – tai lengvas prasiveržimas.

8. Kaip įtakoja krovinio tipą pervežimo greitį? Ne visi kroviniai yra vienodi. Paletės su dėžėmis – tai viena, o 24 tonų sunkvoraisis metalas arba termo krovinys (maisto produktai) – tai visai kita. Jei reikia pervežti kruopščius krovinius (pvz., baldus, stiklą), reikia skirti daugiau laiko fiksavimui, kad jis neatrastų kelio. Ką daryti, jei vairuotojas privers važiuoti per kelias ašaras, kad spėtų į laiką? Krovinys bus sugadintas. Todėl kruopštiems kroviniams greitis visada yra šiek tiek mažesnis, bet saugumas – didesnis. Taip pat, jei kalbame apie dalinius krovinius (LTL – Less than Truckload), automobilis turi sustoti daugiau kartų iškrauti ir įkrauti, kas natūraliai prailgina kelionę. Čia svarbu su klientu susitarti dėl realaus pristatymo lango (time window), o ne žadėti nerealų „rytoj ryte“.

9. Ar technologijos (GPS, telematika) tikrai padeda greičiau pristatyti krovinius? Mano praktika rodo, kad taip. Anksčiau, be palydovinių sistemų, vairuotojai dažnai klaidžiodavo miestuose (ypač sudėtinguose Vokietijos pramonės rajonuose), prarasdami po valandą ar dvi. Dabar navigacija leidžia rasti geriausius maršrutus, išvengiant centrinėse miestų dalyse esančių apribojimų (pvz., environmental zones – „Umweltzone“, kuriose negali važiuoti seni sunkvežimiai). Be to, telematinės sistemos stebi kuro suvartojimą ir vairavimo stilių. Jei vairuotojas vairuoja agresyviai, sistemą tai fiksuoja ir mes galime įsikišti. Tai leidžia ne tik taupyti kurą, bet ir išlaikyti automobilį techninėje būklėje ilgiau, kas tiesiogiai įtakoja greitą ir patikimą vežimą. Technologijos – tai ne pakeitimas patikimumui, o įrankis jo užtikrinti.

10. Kokios ateities perspektyvos tarptautiniuose pervežimuose į Vokietiją? Matome tendenciją, kad transporto trukmės mažėja ne dėl to, kad važiuojama greičiau, o dėl to, kad procesai tampa efektyvesni. Elektroniniai dokumentai (e-CMR) jau įsigaliojo, tai leidžia išvengti popieriaus laukimo. Taip pat, vystasi „intermodal“ transportas – kai krovinys keliauja geležinkeliu, o paskutiniai kilometrai atliekami automobiliu. Tai yra labai patikimas būdas, nes geležinkelis nepriklauso nuo eismo spūsčių. Tačiau sunkvežimiai liks pagrindu dėl lankstumo. Ateityje tikėtina, kad dar labiau griežtės CO2 emisijos reikalavimai, kurios gali šiek tiek pakeisti planavimo logiką, tačiau pagrindinis principas išliks tas pats: klientui reikalingas krovinys laiku ir saugiai. Mes prisitaikome prie technologijų, bet žmogiškasis faktorius ir patirtis išliks vertingiausia valiuta.

Išvada

Apibendrinant, greitos kelionės į Vokietiją nėra lenktynės su laikrodžiu. Tai yra sudėtingas orkestras, kur groja vairuotojo įgūdžiai, techninės automobilio būklės, tikslaus dokumentų tvarkymo ir protingo planavimo sinfonija. Per dvidešimt metų šioje srityje išmokiau vieno: patikimumas nėra statinis dalykas – jis nuolat kuriamas ir prižiūrimas. Klientas, kuris pasitiki savo logistikos partneriu ir yra informuotas apie realias galimybes bei galimas rizikas, visada laimi.

Jei jums reikalingas greitas pervežimas, nebijokite klausti ne tik kainos, bet ir to, kaip šis greitas bus pasiektas. Ar bus vienas vairuotojas? Ar bus planuojamos pertraukos? Ar yra rezervinis planas? Atsakymai į šiuos klausimus leis jums miegoti ramiau, o jūsų kroviniams keliauti saugiai ir tikrai laiku. Vokietija nelauja, bet ji ir nenuleis standartų – todėl patikimumas turi būti pirmiausia.