Greitos kelionės į Vokietiją: pasiruoškite kelionei be streso

Vokietija jau dešimtmetžiais išlieka ne tik Europos, bet ir viso pasaulio ekonominės širdimi, kas ją verčia tapti vienu populiariausiu keliavimo ir logistikos taškų. Kasdien tūkstančiai vairuotojų – tiek profesionalų vairuojančių sunkvežimius, tiek paprastų turistų ar verslo atstovų su lengvaisiais automobiliais – keliauja į šią šalį. Tačiau patirtis parodo, kad „greita kelionė“ nėra lygi „lenktynėms“. Daugelis keliautojų, siekdami kuo greičiau pasiekti tikslą, padaro tą pačią klaidą: jie koncentruojasi tik į greitį, ignoruodami išankstinį pasiruošimą. Rezultatas? Nenumatyti sustojimai, baudos, stresas dėl techninių trikčių ir praleisti laikai pasienio kontrolėse arba degalinių eilėse.

Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvidešimt metų, mačiau, kaip smulkios detalės gali lemiančiai paveikti kelionės sėkmę. Tikrasis efektyvumas nepasiekiamas nuspaudus duobę iki grindų, o pasiekiamas rūpinantisis kiekvienu detaliu dar prieš išvažiavus iš garažo. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo žiniomis ir praktiniais patarimais, padėsiančiais jums organizuoti sklandžią, saugią ir, svarbiausia, be streso vykstančią kelionę į Vokietiją. Mes aptarsime ne tik tai, ką reikia pasiimti su savimi, bet ir kaip elgtis vokiškuose keliuose, kaip išvengti bendrųjų spąstų ir kaip pasiruošti netikėtumams. Kelionė prasideda ne tada, kai užsidegiate variklį, o tada, kai pradedate planuoti.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kokius dokumentus būtina turėti sau kelionės į Vokietiją metu?

Tai vienas svarbiausių klausimų, kurio atsakymas nulemia kelionės pradžią. Pagrindinė taisyklė – neįsivaizduokite kelionės be originalų dokumentų. Pirmiausia, tai asmeninis tapatybės dokumentas. Nors Lietuva yra Schengeno zonos narė ir sienos patikros paprastai nėra, Vokietijoje galioja griežtas asmens dokumentų tikrinimo režimas. Vairuotojo pažymėjimas turi būti galiojantis, o jeigu kelionės tikslas nėra turbūtas, verta turėti ir savo pasą.

Be asmeninių dokumentų, būtina techninės apžiūros „Techninese“ ženkllapis (TC). Vokiškai policija yra itin griežta šiuo klausimu – net jei jūsų automobilis atrodo puikiai, trūkstant galiojančio techninio apžiūros ženklo, gresia didelė bauda ir automobilio stovėjimo draudimas taške iki pat situacijos išsprendimo. Taip pat nepamirškite draudimo poliso („Žalos“ draudimas), geriausia turėti „Zalios kortele“ (Green Card), nors dauguma lietuviškų draudikų duomenys jau yra bendruomeniškai prieinami, bet fizinė kortelė visada palengvins komunikaciją su policija ar įvykus eismo įvykiui. Jeigu keliaujate ne savo automobiliu, būtina turėti notariškai patvirtintą vairuotojo įgaliojimą arba raštišką sutikimį iš savininko vokiškai arba angliškai kalba.

2. Koks minimalus būtinas automobilio įranga komplektas, reikalingas Vokietijoje?

Vokietijos kelių eismo taisyklės (StVO) dėl automobilio įrangos yra vienos iš griežčiausių Europoje, ir jos nesikeitė jau dešimtmečiais. Pagrindinė dalyka – tai apsauginė liemenė. Ji turi būti kiekvienuose automobilio keleivyje (ne viena ant galinės sėdynės), o vairuotojui ji turi būti pasiekiamos nedelsiant (t. y. ne bagažinėje, o salone). Liemenė turi atitikti CE reikalavimus ir būti ryškios spalvos (paprastai geltona arba oranžinė).

Be to, automobilyje privalo būti pirmosios pagalbos aptvaras su galiojančiu terminu. Vokiškose vaistinėlėse jos dažnai pasensta, todėl patikrinkite datas. Taip pat būtinas švyturėlis-ženklas (avarijinis trikampis), kurį reikia pastatyti už 50–100 metrų nuo avarijos vietos (autostradoje – labiau). Rekomenduoju turėti ir švarkinį (dėtuvę su degalais), nors tai neprivaloma, tačiau ilgesniuose maršrutuose, ypač vakarais arba atokiuose regionuose, tai gali išgelbėti nuo ilgų laukimų pagalbos komandos. Žiemą būtinos ir žieminės padangos (apie tai daugiau kalbėsime vėliau), o vertinga turėti ir antgalio su mentelės, nes Vokietijoje sniegas gali iškristi netikėtai.

3. Ar reikia mokėti už važiavimą autostradomis (Autobahn), ir kaip veikia mokėjimo sistemos?

Tai vienas dažniausių kliūčių keliautojams, pirmą kartą vykstantiems į Vokietiją lengvuoju automobiliu. Gera žinia: lengvieji automobiliai Vokietijoje gali važiuoti autostradomis ir greitkeliais nemokamai. Vokietijoje nėra bendrosios vinjetės sistemą (kaip, pavyzdžiui, Šveicarijoje ar Austrijoje) lengviesiems automobiliams. Jums nereikės nieko įsipirkti prieš sieną ar įveikiant specialių vartų.

Tačiau svarbu skirti šią situaciją nuo sunkvežimių ir autobusų eismo. Profesionalaus transporto priemonėms (virš 3,5 t) veikia „Maut“ sistema, kurioje mokama pagal nuvažiuotą atstumą. Jei keliaujate lengvuoju automobiliu, Jums nereikia jokio specialaus įrangos. Viską ko reikia – tiesiog sekti kelių ženklus. Jeigu jūsų maršrutas eina per Austriją arba Šveicariją norint pasiekti Vokietiją, tada būtinai įsigykite vinietes šioms šalims, nes jos privalomos. Vokiškose degalinėse kartais gali siūlyti „Maut“ mokėjimo terminalus, bet jie skirti tik sunkiajam transportui.

4. Kaip elgtis autostradoje (Autobahn)? Kokios yra nerašytos taisyklės?

Vokiška autostrada – tai ne tik keliai, tai kultūra. Pagrindinė taisyklė, kurią turi įsisavinti kiekvienas: dešinė juosta yra važiavimui, kairioji – lenkimui. Niekada važiuokite dešinėje juostoje, jei kairėje yra laisva. Tai ne tik erzinančia kitus vairuotojus, bet ir pavojinga ir baudžiama. Vokietijoje daugelyje vietų nėra greičio apribojimo, tačiau tai nereiškia, kad galite važiuoti kaip norite. Rekomenduojamas greitis yra 130 km/h, ir jei įvyksta avarija važiuojant greičiau, draudimo kompanijos gali sumažinti išmoką, o kaltė gali būti priskirta jums.

Labai svarbu „išvažiavimo“ taisyklė. Jeigu artėjate prie išvažiavimo (Ausfahrt), pradėkite mažinti greitį ir užimti dešinę juostą gerokai anksčiau, ne paskutiniame kilometre. Niekada nevažiuokite „persikėlus“ per išvažiavimo juostą (tarpinę zoną), tai griežtai draudžiama. Taip pat stebėkite galinius vaizdus – vokiškose autostradose greitis labai įvairuoja, ir gali būti, kad Jūs važiuojate 160 km/h, o galiniuose veidrodžiuose matote automobilį, kuris artėja 200 km/h. Ankstyvas signalizavimas ir lankstumas yra raktas į saugumą.

5. Kas yra „Umweltplakette“ (aplinkosaugos ženklas) ir ar jis man būtinas?

Jūsų kelionės tikslas gali būti ne tik didmiesčiai, tačiau net ir pro mažesnius miestus pravažiuojant, gali tekti įvažiuoti į „Environmental Zones“ (Umweltzone). Tai zonos, kuriose ribojamas automobilių tarša. Norint įvažiuoti į tokias zonas, automobilyje privalo būti specialus lipdukas – „Umweltplakette“. Lipdukai yra spalvoti: raudoni, geltoni ir žali. Žaliausia reiškia mažiausią taršą (Euro 4, 5, 6 ir aukštesniems standartams).

Jums reikės šio lipduko, jei planuojate važiuoti į miestus kaip Berlynas, Miunchenas, Kelnas, Štutgartas arba netgi į mažesnius miestelius, turinčius savo zonas. Lipduką galima įsigyti daugumoje degalinių, automobilių parduotuvėse arba internetu. Jis kainuoja nedaug (apie 5–10 eurų), už jo nebuvimo gresia bauda, kuri svyruoja nuo 80 eurų ir daugiau, priklausomai nuo miesto. Įsidėkite jį ant priekinio stiklo (dešinėje pusėje, viršutiniame kampe) dar išvykus iš Lietuvos, kad nereikėtų jo ieškoti kelionės eigoje.

6. Kokie yra greičio apribojimai ir kaip veikia fotoaparatų sistemos?

Vokietijoje greičio apribojimai yra griežtai laikomasi, o jų kontrolė yra labai efektyvi. Miestuose (Ortschaft) greitis dažniausiai ribojamas iki 50 km/h, o daugelyje vietų, netoli mokyklų ar gyvenamųjų kvartalų, jis gali būti sumažintas iki 30 km/h. Užmiestyje greitis dažniausiai 100 km/h, tačiau daugelio vietų jis sumažinamas iki 70 ar 80 km/h. Būkite ypatingai atidūs greičio apribojimo ženklams, nes jie gali keistis labai dažnai.

Vokietijoje naudojamos pažangios fotoaparatų sistemos. Jos ne tik fiksuoja greitį, bet ir tikrina, ar vairuotojas nebuvo užsiėmęs kitais dalykais (pvz., telefonu), ar nebuvo per mažas atstumas iki priekyje važiuojančio automobilio. Baudos siunčiamos paštu tiesiog į savininko adresą, net jei vairavo ne jis. Jeigu automobilis yra įregistruotas Lietuvoje, policininkas gali sustabdyti Jūsų automobilį pačioje vietoje (jei tai fiksuota mobiliuoju radaru) ir reikalauti sumokėti baudą iš karto. Geriausia taisyklė – laikykitės nurodyto greičio, tai taupo ne tik pinigus, bet ir nervus.

7. Kada ir kaip turiu naudoti žieminės padangas? Vokiškas „Winterreifenpflicht“.

Vokietijoje žieminės padangos nėra tiesiog rekomendacija, tai įstatymas. „Winterreifenpflicht“ (žieminės padangų įpareigojimas) reiškia, kad esant žiemos sąlygoms (sniegas, šlapdriba, ledas), automobilis turi būti aprūpintas tinkamomis padangomis. Įstatymas nenurodo konkrečių datų (kaip, pavyzdžiui, „nuo lapkričio 1 iki balandžio 1“), tačiau praktiškai rekomenduojama jas keisti nuo spalio vidurio iki Velykų. Jeigu neturite žieminės padangos ir įvyksta avarija arba jus sustabdo policija esant sniegui, bauda yra didelė (nuo 60 eurų), o jei dėl to trukdomas eismas – bauda padidėja.

Svarbu suprasti, kas laikoma žieminėmis padangomis. Tai gali būti tiek tradicinės žieminės padangos (su M+S arba „Alpine“ žymėjimu), tiek „visų sezonų“ padangos, jei jos turi atitinkamą sniego puokolio (3PMSF) žymėjimą. Paprasti vasaros padangos su „M+S“ žymėjimu, kurios nebeatitinka šių dienų standartų, gali būti nepriimtinos. Geriau pasirūpinti kokybiškomis padangomis iš anksto, nei skubėti paskutinę minutę, kai Lietuvoje jau prasidėjo pirmas sniegas.

8. Kaip planuoti degalų užpylimą, kad nepasiekti brangių degalinių?

Degalų kainos Vokietijoje gali svyruoti netgi tarp skirtingų degalinių toje pačioje gatvėje. Svarbiausia taisyklė – venkite degalinių tiesiai prie autostrados (Autobahn), jei tik įmanoma. Jos dažniausiai brangiausios dėl patogumo. Geriausia išvažiuoti iš autostrados (prie išvažiavimo/įvažiavimo) ir užvažiuoti į degalinę mieste arba netoliese esančioje gyvenvietėje – ten kainos gali būti iki 0,20 eurų už litrą mažesnės.

Taip pat naudokite degalinių kainų palyginimo aplikacijas (pvz., „ADAC Spritpreise“ ar „Tanken“), kurios rodo realų laiką degalų kainas artimiausiose degalinėse. Planuokite degalų užpylimą, kai bakas dar tuščiausias iki 1/4, taip išvengsite streso ieškant degalinių naktį arba atokiuose rajonuose. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad daugumoje degalinių priimamos tik „EC“ kortelės (Vietinės vokiškos debetinės kortelės), o tarptautinės kreditinės kortelės (Visa, Mastercard) gali būti nepriimamos arba už jas gali būti taikomi papildomi mokesčiai. Geriausia turėti grynųjų pinigų.

9. Ką daryti, jei įvyko eismo įvykis ar automobilis sugedo?

Nepaisyant visų pasiruošimų, įvykiai gali nutikti. Jeigu įvyko eismo įvykis, visų pirma užtikrinkite saugumą – įjunkite avarinę šviesą, užsidėkite liemenę ir pastatykite trikampį. Vokietijoje skubiosios pagalbos numeris yra 112. Jį galima skambinti nemokamai. Operatoriai dažniausiai kalba angliškai.

Jeigu incidentas smulkus ir nėra sužeistųjų, galite susitarti dėl „Europinio eismo įvykio pareiškimo“ užpildymo. Tai labai svarbu: užpildykite jį tiksliai ir išsamiai, nurodykite brėžinius. Nepasirašykite jokio dokumento, kurio nesuprantate (ypač jei jis vokiškai ir sako, kad pripažįstate kaltę). Jei abejojate, laukite policijos. Jei automobilis sugedo techninių priežasčių, skambinkite savo draudimo kompanijos pagalbos linija (dauguma jų turi 24/7 pagalbą), jeigu turite „Kasko“ draudimą. Jei ne, skambinkite vietiniam autosalonui arba pagalbos tarnybai – paslaugos gali būti brangios, tačiau vokiškas servisas yra greitas ir kokybiškas.

10. Ar yra kokių nors ypatingų taisyklių, susijusių su alkoholiu ir vairavimu?

Vokietija turi griežtas alkoholio vartojimo vairuotojų taisykles.