Greitos kelionės į Vokietiją: pasieksite tikslą greičiau

Įvadas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. Kasdien t šalies keliais tūkstančiai sunkvežimių ir furgonų veža krovinius – nuo mažmeninės prekybos prekių iki sudėtingos pramonės įrangos. Esu dirbęs tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų ir per tą laiką mačiau, kaip pasikeitė logistika, tačiau vienas dalykas išliko nepakitęs: laikas visada buvo ir yra pinigai. nors ši aforizmo dalis skamba banaliai, logistikos pasaulyje ji turi kritinę reikšmę.

Kai kalbame apie greitas keliones į Vokietiją, neretai susiduriame su klaidinga nuomone, kad „greitai“ reiškia „vairuoti virš greičio“ ar pažeisti taisykles. Tai visiškai netiesa. Profesionali greitoji kelionė – tai sudėtingas procesas, kuris prasideda ne tuomet, kai sunkvežimis išvažiuoja iš sandėlio, o dar prieš kelias dienas, kai tik gaunamas užsakymas. Tai yra menas derinti maršruto planavimą, vairuotojų darbo laiko apribojimus, muitinės procedūras ir techninę būklę.

Vokietijos kelių tinklas, ypač autobanai (Autobahn), yra vienas geriausių pasaulyje, tačiau jis turi savo niuansų. Dažnai pasitaiko didelių remonto darbų juostų, intensyvus eismas didžiuosiuose miestuose, o kartais ir oro sąlygos gali smarkiai sulėtinti judėjimą. Be to, pastaruoju metu, dėl geopolitinių pokyčių, keit�si ir maršrutai, todėl reikia itin kruopščiai planuoti trasą, kad išvengtume nepageidaujamų užstrigimų.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip veikia greitųjų pervežimų mechanizmas. Mes aptarsime ne tik tai, kiek laiko užtrunka nuvažiuoti iki Berlyno ar Miuncheno, bet ir tai, kokios technologijos, dokumentai ir strategijos padeda užtikrinti, kad krovinius tikslą pasiektų kuo greičiau ir saugiau. Nesvarbu, ar esate verslo atstovas, planuojantis siųsti pirmąjį krovinį, ar reguliarus eksportuotojas, ši informacija padės jums suprasti logistikos „virtuvę“ ir geriau kontroliuoti savo siuntas.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek laiko įprastai trunka kelionė iš Lietuvos į Vokietiją?

Atsakymas į šį klausimą nėra vienas ir tas pats, nes jis priklauso nuo išsiuntimo ir pristatymo vietų geografinės padėties. Jei kalbame apie atstumą nuo Vilniaus iki Berlyno, tai yra apie 1000–1100 kilometrų. Esant idealioms sąlygoms ir vairuojant be ilgesnių sustojimų, šis atstumas gali būti įveiktas per 10–12 valandų. Tačiau logistikoje mes nekalbame apie vieno vairuotojo nuolatinį vairavimą be poilsio, nes tai yra neįmanoma dėl saugumo reikalavimų ir įstatymų.

Praktiškai, kai vežame krovinius standartiniu sunkvežimiu, kelionė trunka nuo 1 iki 2 dienų. Jei krovinys išsiunčiamas ankstyvą ryto iš Lietuvos, jis gali pasiekti Vokietijos sandėlį kitą dieną ryte arba popietę. Tačiau jei tikslas yra toks didelis miestas kaip Miunchenas (apie 1300 km) arba Hamburgas (apie 1100 km), reikia skirti daugiau laiko. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vairuotojui pagal EB reglamentą reikia 45 minučių poilsio po 4,5 valandų vairavimo ir 11 valandų kasdieninio poilsio. Todėl, norint užtikrinti tikrai greitą pristatymą (pvz., „per 24 valandas“), dažnai tenka dirbti dviem vairuotojų komandomis, kurios keičiasi vairuojant, taip sumažindamos poilsio laiką kelyje.

2. Kas lemia greitą pristatymą – tik vairuotojo įgūdžiai?

Niekam nebus naujiena, kad geras vairuotojas – tai pusė sėkmės, tačiau tai tik vienas iš grandinės elementų. Mano daugelio metų patirtis rodo, kad sėkmės formulę sudaro trys pagrindiniai komponentai: planavimas, technika ir žmogus.

Pirmiausia, maršruto planavimas. Anksčiau mes naudojome popierinius žemėlapius, šiandien – pažangias GPS navigacijas, kurios atsižvelgia į sunkvežimių ribojimus (pvz., aukštį, svorį, ar tam tikrų kelių draudimą). Bet technologija nepakeičia žmogaus protų. Dispečeris turi žinoti, kurioje Vokietijos vietoje dažnai vyksta eismo įvykiai, kur yra „Baubutzen“ (remonto juostos) ir kuriuose keliuose dažniau siaučia „Stau“ (spūstys). Geras planavimas leidžia išvengti šių problemų jau iš anksto.

Antra, techninė būklė. Negalima važiuoti greitai, jei sunkvežimis neįveikė techninės apžiūros arba padangos nepritaikytos ilgai kelionei. Ilgai šioje srityje dirbęs žmogus žino, kad stabdžių gedimas arba padangos plyšimas Vokietijos autobane ne tik sustabdo transportą, bet ir sukelia didžiulius vėlavimus. Todėl techninė priežiūra prieš kelionę yra privaloma.

Ir trečia, vairuotojo įgūdžiai. Tai ne tik gebėjimas vairuoti, bet ir gebėjimas elgtis stresinėse situacijose, numatyti kitų vairuotojų veiksmus ir laikytis darbo laiko grafiko, kad neviršytų leidžiamų valandų, kai tai būtina greitam pristatymui.

3. Ar „greitas pervežimas“ reiškia brangesnę kainą?

Dažniausiai taip, tačiau ne visada. Klientams svarbu suprasti kainos formavimą. Standartinis pervežimas, kai krovinys važiuoja dalinio krovinio (grupinio) režimu, yra pigesnis, nes transporto priemonės talpa parduodama keliais skirtingais užsakymais. Tokiu atveju vairuotojas sustoja pakrauti ir iškrauti kitų klientų krovinius, kas užtrunka.

Kai kalbame apie „ekspresinį“ arba greitąjį pervežimą, paprastai turime omeny keletą scenarijų. Vienas iš jų – tai „direct“ (tiesioginis) reisas, kai sunkvežimis arba furgonas keliauja tiesiai iš siuntėjo į gavąją be sustojimų po keliu. Šiuo atveju klientas sumoka už visą transporto priemonės talpą, net jei jo krovinis užima tik trečdalį erdvės. Tai brangiau, tačiau užtikrina maksimalų greitį.

Taip pat kaina gali padidėti, jei reikalingas specialus užsakymas, pavyzdžiui, pristatymas naktį arba savaitgalį, kai standartiniai sandėiai dirba. Vokietijoje darbo užmokestis ir naktinio darbo mokesčiai yra aukšti, todėl tai taip pat atsispindi kainoje. Tačiau vertėti ne tik kainą, bet ir vertybę – jei dėl 1 dienos vėlavimo jūsų gamykla sustoja arba prarandate svarbů klientą, tai papildomi pervežimo kaštai atsiperka daug kartų.

4. Kokios dokumentų reikalaujama greitam pervežimui į Vokietiją?

Dokumentų tvarka yra pagrindas, be kurio nei vienas krovinys neišvažiuos iš Lietuvos ir, kas dar svarbiau, neįvažiuos į Vokietiją. Nors abi šalys yra ES erdvėje ir Schengen zonoje, kas labai palengvina procesus, formalumų išlieka.

Svarbiausias dokumentas yra CMR važtaraštis. Jis yra tarptautinio krovinio pervežimo sutartis. Jame turi būti tiksliai nurodyta siuntėjo ir gavėjo informacija, krovinio aprašymas, svoris ir vienetų kiekis. Net mažiausia klaida CMR dokumentuose gali sukelti įtarimų pas muitinę ir uždelsti pristatymą.

Be to, būtina turėti tinkamai pildytas prekių deklaracijas, jei krovinis yra kontroliuojamas (pvz., alkoholis, tabakas, kai kurios maisto produktų grupės) arba jei taikomos specialios mokesčių lengvatos. Nors dauguma prekių keliauja laisvai, Vokietijos muitinė (Zoll) yra griežta ir atlieka rinktinius patikrinimus. Jei vairuotojas neturi visų priedų (pvz., sertifikatų atsparumo ugniai, alkoholio eksporto licencijos), krovinys gali būti sulaikytas iki patvirtinimo gavimo.

Taip pat neįkainojama yra prekių ženklinimas (paletės žymėjimas). Jei dėll blogo ženklinimo sunkvežimis užstrigs prie sandėlio, nes darbuotojas negalės identifikuoti, kur dėti krovinius, tai prarandamas greitis. Todėl visada patariu klientams tikrinti dokumentus prieš išsiuntimą.

5. Kaip geopolitinė situacija veikia maršrutus į Vokietiją?

Anksčiau, kai buvo galima laisvai keliauti per Baltarusiją arba Rusijos teritoriją (pvz., į Kaliningradą ar toliau į rytus), maršrutai buvo trumpesni. Tačiau dabartinė situacija Lietuvoje ir visame regione lėmė tai, kad visi pervežimai į Vokietiją vyksta per Lenkiją. Tai reiškia, kad maršrutai šiek tiek pasilinksčiojo į pietus ir vakarus.

Lenkija turi gerai išvystytą kelių tinklą, tačiau „Via Baltica“ atkarpos ir keliai link Vokietijos sienos (pvz., per Ščeciną arba Słubice) dažnai būna apkrauti. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pietinėje Lenkijoje kelių kokybė gali varijuoti, o remonto darbai ten vyksta itin intensyviai. Be to, Lenkijoje taip pat griežtai kontroliuojami vairuotojų darbo laikai ir greičio ribojimai.

Dėl šių priežasčių mūsų komanda, planuodama greitą kelionę, atsižvelgia į dabartines „hot spots“ vietas Lenkijoje. Kartais netgi apsiverčia važiuoti šiek tiek ilgesniu maršrutu, bet tokiu, kuriame mažiau tikėtinas eismo įvykis ar remonto juosta. Tai yra strateginis sprendimas, kuris leidžia išlaikyti laiką.

6. Ar galima sekti krovinių judėjimą realiu laiku?

Absoliučiai taip. Šiandien tai yra standartas, o ne privalumas. Anksčiau, prieš 20 metų, klientai turėdavo tik laukti telefono skambučio iš vairuotojo, kad sužinotų, kur jis yra. Dabar mes naudojame pažangias GPS stebėjimo sistemas.

Kiekviena mūsų transporto priemonė yra aprūpinta GPS trackeriu, kuris siunčia duomenis į serverį kas kelias minutes. Mūsų klientai gauna prisijungimo duomenis prie sistemos, kur gali matyti savo krovinio vietą realiu laiku, taip pat vairuotojo greitį (ar jis nepažeidžia ribojimų) ir sustojimo vietas.

Tai suteikia didelio ramumo. Galite tiksliai suplanuoti savo sandėlio darbuotojus arba gamybos procesus, žinodami, kad krovinys bus po 2 valandų. Be to, jei atsiranda nenumatyta situacija (pvz., techninis gedimas), sistema apie tai praneša iš karto, ir mes galime imtis veiksmų (siųsti pagalbą, pakeisti transportą) dar prieš tai, kaip klientas pastebi vėlavimą.

7. Kokias rūšis transporto priemonių naudojate greitoms kelionėms?

Pasirinkimas priklauso nuo krovinio tipo ir skubos. Jei kalbame apie labai skubius siuntinius, kurie sveria iki 1,5 tonos, dažniausiai naudojame 3,5 tonų furgonus (vadinamuosius „Sprinterius“ ar panašias transporto priemones).

Kodėl furgonai? Jie turi keletą privalumų. Pirmiausia, jiems netaikomi tiek griežti vairuotojų poilsio reikalavimai kaip sunkvežimiams (nors tai keičiasi, tačiau vis dar yra lanksčiau). Antra, jie gali važiuoti greičiau (daugumoje vietų greičio riba jiems didesnė negu sunkvežimiams). Trečia, jie gali važiuoti mažesniais keliais, apeinant spūstis, kurias sunkvežimiai privalo važiuoti pagal nustatytus maršrutus.

Tačiau jei reikia pervežti didelę partiją prekių (pvz., 20–33 europaletes), tada naudojame sunkvežimius su puspriekabėmis. Norint užtikrinti greitą pristatymą sunkvežimiu, dažnai tenka dirbti su dviem vairuotojais vienoje mašinoje. Vienas vairuoja, kitas ilsisi, taip transporto priemonė judėja be sustojimų (išskyrus degalų papildymą) beveik visą parą. Tai leidžia atvykti į Vokietiją beveik tiek pat laiko, kiek keliaujant asmeniniu automobiliu.

8. Kaip elgiamasi su nenumatytais situacijomis kelyje, pvz., avarijomis?

Nors mes visi stengiamės viską užtikrinti, kelyje visada egzistuoja rizika. Mano karjeros metu mačiau viską: nuo padangų plyšimo ir variklio gedimų iki didelių eismo įvykių, kurie uždarė autobaną kelias valandas. Skirtis tarp profesionalios logistikos kompanijos ir mėgėjiško vežėjo yra reakcija.

Mes turime sukurtą „Plan B“ (ir netgi „Plan C“) protokolus. Jei sunkvežimis sugenda, mes tūkstantmečio patirtimi turime kontaktus su technine pagalba visoje Europoje, kurie gali atvykti per 1-2 valandas. Jei gedimas yra rimtas ir neįmanomas suremontuoti kelyje, mes organizuojame krovinio perkrovimą į kitą transporto priemonę (transload). Tai yra sudėtingas ir brangus procesas, tačiau mūsų tikslas – užtikrinti, kad krovinys pasiektų tikslą, net jei pirmoji mašina nusileido.

Dėl to rekomenduoju klientams pasirūpinti krovinių draudimu. Greitas pervežimas dažnai reiškia didesnį rizikos lygį dėl intensyvaus važiavimo, todėl gera draudimo polisas apsaugo tiek vežėjo, tiek kliento interesus.

9. Ar sunkvežimiams Vokietijoje taikomi mokesčiai už kelių naudojimą?

Taip, Vokietijoje yra viena brangiausių kelių mokesčių sistemų Europoje, vadinama „LKW-Maut“. Šis mokestis taikomas sunkvežimiams, kurių leidžiamoji svorio masė viršija 7,5 tonas. Mokestis renkamas elektroniniu būdu, naudojant specialius prietaisus (On-Board Unit – OBU), įrengtus kabinėje.

Šis mokestis priklauso nuo kelio tipo (federalinis kelią, autobanas), sunkvežimio ašies skaičiaus ir, kas svarbiau, jo emisijų klasės (Euro 5, Euro 6 ir t.t.). Naujesni, „žalesni“ sunkvežimiai moka mažiau. Klientui tai reiškia, kad kainoje jau yra įskaičiuoti šie mokesčiai, tačiau svarbu suprasti, kad brangesnis kelias (pvz., autobanas) gali padaryti pervežimą brangesniu, tačiau jis dažniausiai yra greitesnis.

Be to, Vokietijoje nėra vietinių mokesčių (pvz., įvažiavimo į miestus mokesčių kaip kai kuriose kitose šalyse), tačiau yra griežti aplinkosaugos reikalavimai („Umweltplakette“), kurie riboja transporto priemonių įvažiavimą į tam tikras miesto zonas, jei automobilis neatitinka emisijų standartų. Mes visada tikriname, ar mūsų transportas turi reikiamas žymes, kad išvengtume baudų.

10. Ką klientas turi padaryti, kad užtikrintų greitą krovinių išsiuntimą?

Geriausias dalykas, kurį gali padaryti klientas – tai pasiruošimas. Dažnai vėlavimai įvyksta ne dėl to, kad sunkvežimis važiavo lėtai, todėl, kad krovinys nebuvo paruoštas laiku.

Pirmiausia, krovinys turi būti pakrautas ir paruoštas dokumentais nurodytu laiku. Jei dispečeris sako, kad vairuotojas atvyks į 8:00 ryto, o krovinys dar supakuojamas 9:00 valandą, tai prarandamos 3-4 valandos, kurios gali būti kritiškos.

Antra, teisingas pakavimas. Paletės turi būti stabilios, o krovinys užfiksuotas, kad jis neišsiristų važiuojant Vokietijos kalvotomis vietovėmis ar staigiai stabdant. Jei krovinys sugenda kelyje dėl blogo pakavimo, tai uždelsta visą procesą.

Trečia, aiškus adresavimas.