Greitos kelionės į Vokietiją: optimalus maršrutas be vargo

Vokietija jau dešimtmečiais yra viena pagrindiniu krypčių lietuviams – tiek verslo, tiek turizmo, tiek ir asmeninių reikalų objektyvų. Kadangi šalis yra arti, geografiškai pasiekiama greitai, tačiau patirtis rodo, kad „greitai“ ir „be vargo“ ne visada eina greta. Per daugiau kaip dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje, esu matęs viską: nuo perfektiai suplanuotų maršrutų, kai vairuotojas net nejausia, kaip peržengia sieną, iki tokių situacijų, kai kelias į Berlyną ar Miuncheną virsta tikru nemarom dėl blogai pasirinkto tranzito ar nenuominėtų smulkių detalių.

Šiame straipsnyje pasidelsime ties tuo, kas svarbiausia – efektyvumu. Ne tik nuo taško A taško B nuvažiuoti, o padaryti taip, kad Jūsų automobilis, nervai ir piniginė nenukentėtų. Kalbėsime apie optimalius maršrutus, kuriuos vartojame profesionaliai, tačiau pritaikysime juos paprastam vairuotojui. Suprasime, kodėl vienas kelias gali būti trumpesnis žemėlapyje, bet ilgesnis laike, ir kaip išvengti pagrindinių klaidų, kurias dažnai darome keliaudami į Vakarus.

Įvadas: Kaip suplanuoti kelionę, kad ji nevertų prarasto laiko

Kelionė į Vokietiją iš Lietuvos tai apie 1000–1200 kilometrų, priklausomai nuo tikslo – ar tai yra Berlynas, Hamburgas, Miunchenas, arba pramoninis regionas Ruhras. Dažnai žmonės sako: „Važiuosiu per Lenkiją, čia tiesiausiai“. Tačiau, esu pasakęs, geografinis atstumas ir laiko sąnaudos yra skirtingi kintamieji. Profesionalai žino, kad raktas į sėkmę yra ne tik maršruto parinkimas, bet ir dienos laiko bei savaitės dienos derinimas.

Jei Jūsų tikslas – greita kelionė be vargo, turite atsisakyti idėjos važiuoti „kaip aš matau“ ir pradėti naudotis logistika. Svarbiausia taisyklė: vengti didžiųjų Lenkijos miestų (Varšuvos, Lodzės, Poznanės) aukščiausios intensyvumo valandomis, jei tik įmanoma. Taip pat būtina tinkamai pasiruošti techninei pusčiai ir dokumentams, nes vokiškas disciplinoje netoleruoja netikslumo. Šiame straipsnyje suformuluosime aiškų veiksmų planą, padėsiantį Jums pasiekti Vokietiją greičiau ir ramiau nei kada nors anksčiau.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje surinkau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos dažniausiai girdėju iš klientų ir partnerių planuojant keliones į Vokietiją. Atsakymai paremti ilgamečia praktine patirtimi.

1. Kuris yra greičiausias maršrutas iš Lietuvos į Vokietiją?

Absoliučiai greičiausias ir dažniausiai naudojamas maršrutas eina per Lenkiją, naudojant „Via Baltica“ kelią A1, o toliau – pro Varšuvą link Poznanės. Tai yra klasikinis variantas. Tačiau „greičiausias“ šiuo atveju reiškia „geriausiai pažymėtas“. Esu matęs, kaip šis maršrutas virsta stagnacija rytiniame Lenkijos ruože.

Alternatyva, kurią neretai renkasi sunkvežimiai vengdami Varšuvos, yra maršrutas per Suvalkus ir Lietuvos-Lenkijos pasienio punktą „Kalvarija“ (arba „Budzisko“), toliau važiuojant keliu A8 (vadinamasis „Augustów bypass“), kuris vėliau susijungia su S8 keliu į Varšuvą. Tačiau jei Jūsų tikslas yra šiaurės Vokietija (pvz., Berlynas ar Hamburgas), verta apsvarstyti maršrutą per Lietuvos-Latvijos sieną, toliau per Rygą ir jūrų keliu į Kylį. Nors tai atrodo ilgiau (apie 300 km daugiau), okeaninis kelias į Kylį užtrunka tik 3 valandas 30 minučių, o vokiečių keliai nuo Kylio iki Hamburgo yra vieni geriausių pasaulyje. Taigi, jei keliaujate į šiaurę – kelias per jūrą gali būti laiškiausias ir greitesnis variantas, nes išvengsite Lenkijos „kelių drama“.

2. Ar verta vengti Lenkijos ir rinktis kelią per Čekiją ar Slovakiją?

Tai klausimas, kurį dažnai užduoda tie, kurie bent kartą yra nukentėję Lenkijos keliuose nuo itin intensyvaus eismo ar blogo dangos būklės vietomis. Maršrutas per Čekiją (Praha, Nurnbergas) arba Slovakiją yra estetiškai patrauklesnis, keliai ten dažniausiai būna geresnės būklės nei rytinėje Lenkijos dalyje.

Tačiau, vertinant laiką, šie maršrutai dažniausiai būna ilgesni. Važiavimas per Čekiją reikalauja nukrypti į pietus, kas prideda apie 150–200 kilometrų. Be to, Čekijoje ir Slovakijoje taip pat reikia mokėti kelių mokesčius (vinjetes), kas gali brangti, jei Jūsų automobilis nėra pritaikytas tai padaryti elektroniniu būdu iš anksto. Jei Jūsų tikslas yra pietų Vokietija (Miunchenas, Bavarija), tai maršrutas per Čekiją gali būti labai logiškas. Tačiau jei keliaujate į centrinę ar šiaurinę Vokietijos dalį, Lenkija vis tiek išlieka geometriškai trumpiausiu variantu. Pagrindas yra tas, kad reikia žinoti, kada išvengti Varšuvos.

3. Kokius mokesčius reikia mokėti kelyje (vinietės, mokesčiai už važiavimą)?

Vienas didžiausių stresų neapgalvotam vairuotojui yra netikėti mokesčiai. Lietuvoje mokame tik degalus, tačiau kertos sienas situacija keičiasi.

Lenkija: Čia situacija pasikeitė prieš keletą metų. Anksčiau reikėjo įsigyti vinietę, dabar – ne. Lenkijoje daugumoje automagistralių (A1, A2, A4) veikia mokamas elektroninis rinkimo sistema. Norėdami važiuoti šiais keliais, Jūs turite registruoti savo automobilio numerius internetinėje sistemoje (pvz., viaTOLL paslaugos, tačiau lengviesiems automobiliams dažniausiai naudojama „autostrada.pl“ sistema) ir sumokėti mokestį. Jei neregistruosite, baudos gali būti didelės. Svarbiausia: tai padaryti reikia prieš įvažiuojant į kelią, o ne po to.

Vokietija: Lengvieji automobiliai Vokietijoje automagistraliais (Autobahn) važiuoja nemokamai. Tai viena paskutinę tokių šalių Europoje. Tačiau jei važiuojate krovininiu automobiliu (virš 3,5 t), Jums privaloma įsirengti „Toll Collect“ įrangą arba mokėti rankiniu būdu keliuose. Taip pat įvedami mokesčiai už kai kurių tiltų (pvz., Fehmarnsund) ir tunelių perkėlimą. Taigi, jei važiuojate asmeniniu automobiliu, Vokietija Jums bus nemokama pramoga, kas leidžia gerai sutaupyti biudžetui.

4. Ar tikrai Vokietijoje nėra greičio limito automagistraliuose?

Tai mitas, kuris gyvuoja jau dešimtmečius. Taip, didžiojoje dalyje Vokietijos automagistralių nėra fiksuoto greičio limito („empfohlene Geschwindigkeit“ yra 130 km/h, bet tai tik rekomendacija). Tačiau praktikoje situacija kitokia.

Pirma, daugumoje ruožų prie miestų, sankryžų ar statybų zonų greitis yra ribojamas iki 120, 100 ar net 80 km/h. Antra, net ir neribotuose ruožuose reikia būti itin atsargiam. Vokiškas eismo taisyklių interpretavimas yra griežtas: jei įvykia avarija dideliu greičiu, kaltė dažnai priskiriama greičiajam vairuotojui, net jei jis ir neprivažiavo per arti. Be to, dauguma „Autobahn“ ruožų šiandien yra pilni remonto darbų – „Baustelle“. Ten greitis visada ribojamas. Mano patarimas: neviliokite variklio iki maksimumo. Važiuokite 130–140 km/h greičiu. Tai saugu, tausojia degalus ir leidžia išvengti didelių baudų, kurias Vokietijoje skiria labai griežtai (greičio matuokliai ten yra itin tikslūs ir dažnai paslėpti).

5. Kaip elgtis su eismo spūstimis Lenkijoje ir Vokietijoje?

Lenkijoje spūstys („korki“) yra beveik ritmas, ypač prie Varšuvos ir Poznanės. Čia svarbu ne tiek spūsties išvengti (nes kartais tai neįmanoma), kiek nenuvilti. Mano patarimas: jei matote, kad eismas sustojo, įsijunkite „juoduosius dėžutes“ (parkavimo šviesas) – tai privaloma Lenkijoje. Taip pat būkite atsargūs dėl „juodųjų automobilių“ – dažnai spūstyse galima pamatyti agresyvesnių vairuotojų, bandančių įsiterpti.

Vokietijoje spūstys pasitaiko retiau, bet kai jos įvyksta, jos būna didelės, nes greičiai ten dideli. Svarbiausia Vokietijoje yra „Rettungsgasse“ – gelbėjimo juosta. Kai eismas sustoja ar sulėtėja, visi vairuotojai turi pasitraukti kiek įmanoma kairiau (jei yra 3 juostos – į labai kairę), o dešinėje juostoje pasitraukti kiek įmanoma dešniau. Tarp jų turi susiformuoti laisvas ruožas greitosios pagalbai. Jei nebusite pasitraukę ir užblokuosite gelbėjimo juostą, bauda yra didelė (nuo 200 eurų), o be to, gali būti užfiksuota dronu. Tai dalykas, kurio Vokietijoje nepraleidžia.

6. Kada geriausia važiuoti, kad išvengti spūsčių?

Logistikoje mes vadiname tai „langų“ paieška. Geriausias laikas išvažiuoti iš Lietuvos yra ankstyvą rytą (4:00–5:00 valandą). Tada Jūs pravažiuosite Varšuvą ir Poznanę iki pietų (12:00–14:00), kai intensyvumas šiek tiek leidžiasi. Vengiame keliauti penktadienio vakarais ir sekmadienio vakarais – tada kilnojasi didžioji dalis europiečių.

Taip pat verta atsižvelgti į vokiškas poilsio dienas. Vokietijoje, priešingai nei Lietuvoje, parduotuvės ir degalinės dirbo pietų metu ir sekmadieniais, tačiau tam tikros sritys gali būti uždarytos. Tačiau keliuose tai neįtakoja eismo, išskyrus atostogų (Ferien) laikotarpį. Ypatingai pavojingi yra „Ferien“ pradžios ir pabaikos savaitgaliai (pvz., vasaros atostogų pradžia liepos mėn.). Tada Vokietijos automagistralės užsikemša kempinginiais prikabomis. Jei galite, planuokite kelionę ne šių „šventų“ dienų metu.

7. Kur geriau užpilti degalus: Lietuvoje, Lenkijoje ar Vokietijoje?

Degalų kainos yra vienas iš biudžeto formavimo komponentų. Paprasta taisyklė: kuo toliau į Vakarus, tuo brangiau. Lietuvoje degalai paprastai pigesni už Lenkiją, o Lenkijoje – pigesni už Vokietiją.

Tačiau yra vienas niuansas. Lenkijoje degalų kainos gali labai skirtis priklausomai nuo regiono. Prie pat sienos su Vokietija kainos dažnai būna pakeltos, nes žino, kad vairuotojai nori paskutinius kartus užpilti pigiau. Geriausia užpilti Lietuvoje prieš pat sieną (pvz., Marijampolėje ar Kalvarijoje), o tada, jei reikia, užpilti Lenkijoje toliau nuo sienos, pvz., prieš Varšuvą arba už jos. Vokietijoje degalai yra brangiausi, ypač ant automagistralių degalinių (tank & rast). Jei Vokietijoje reikia degalų, nukrypę į mažesnę degalinę miestelyje („freie Tankstelle“), galima sutaupyti iki 0,20 eurų už litrą palyginti su automagistrale.

8. Kokie dokumentai yra būtini kelionės metu?

Nors Šengeno erdvėje sienų dažnai nėra, dokumentų tikrinimas gali įvykti bet kur. Būtina turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Taip pat būtina techninė apžiūra (TA) – ji turi būti galiojanti. Vokietijoje policija labai mėgsta tikrinti, ar automobilis yra techniškai tvarkingas. Jei TA pasibaigusi, ne tik gausite baudą, bet ir automobilis gali būti nuvežtas į aikštelę, kas kainuos brangiai.

Taip pat patariu turėti „Žaliąją kortą“ (draudimas nuo civilinės atsakomybės užsienyje). Nors dauguma draudimų galioja visoje Europoje, verta pasitikrinti polisę. Jei važiuojate ne savo automobiliu, būtina turėti notarinę įgaliojimo rašto kopiją, kuri patvirtintų, kad automobilį vairuoti leidžiama Jums. Be to, Vokietijoje privaloma turėti apsauginę liemenę (švarką) ir aptaisą (pirmosios pagalbos aptasą), kurio turi būti iki tam tikros datos (nepasenusio). Nors retai tikrina, jei įvyksta avarija, trūkumas aptaso gali sukelti problemų su draudimo išmokomis.

9. Ką daryti, jei automobilis sugenda kelyje?

Tai kiekvieno blogiausias sapnas, tačiau sužinojus, kaip veikia sistema, panika nereikalinga. Jei Jums reikia pagalbos, svarbiausia yra saugumas. Užsukite ant šalkelio, įjunkite „jūsų šviesas“, užsidėkite liemenę. Jei esate automagistralėje, niekada nebandykite pats taisyti automobilio iš dešinės pusės (prie sienos) – tai mirtingai pavojinga. Pasilikite už saugos atitvaro ir laukite pagalbos.

Vokietijoje veikia geras „Autobahn“ pagalbos tinklas („Gelbe Engel“ – ADAC), tačiau jų paslaugos gali būti brangios, jei nesate narys. Patariu iš anksto susisiekti su savo draudimo kompanija Lietuvoje ir paklausti, ar jie turi partnerių Vokietijoje arba ar teikia techninę pagalbą užsienyje. Dažniausiai KASKO draudimas arba papildomas kelionės draudimas apima šias išlaidas. Jei neturite tokio draudimo, skambinkite į pagalbos numerį 112 – jie sujungs su artimiausia pagalbos tarnyba. Atminkite, kad vilkimo paslaugos Vokietijoje yra vienos brangiausių Europoje, todėl rekomenduoju pasirūpinti šiuo klausimu iš anksto.

10. Ar yra kokių nors specifinių taisyklių, apie kurias lietuviai dažnai užmiršta?

Yra keletas būdingų detalių. Pirmiausia – rūkymas. Vokietijoje draudžiama rūkyti automobilyje, jei važiuoja su vaiku, tačiau taip pat dauguma automobilių nuomos kompanijų draudžia rūkyti visiems automobiliuose. Jei Jūsų nuomojamame automobilyje užkabinsite tabako dūmų kvapą, bauda bus didelė.

Antra – telefonai. Nors Lietuvoje ir taip draudžiama laikyti telefoną rankose, Vokietijoje už tai baudos yra didelės, o jei dėl to įvyksta avarija – problema dar didesnė. Naudokite tik „hands-free“ sistemą.

Trečia – alkoholis. Vokietijoje leidžiamas 0,5 promilės alkoholio kiekis kraujyje, tačiau jei esate naujokas (vairuotojo stažas mažiau nei 2 metai) arba vairuojate komercinį automobilį, limitas yra 0,0 promilės. Mano patarimas: jei ketinate vakare išgerti alaus, geriau niekada neatsėsti prie vairo. Vokiškai policija nejuokauja.

Galiausiai – „Umweltplakette“ (ekologinė etiketė). Jei planuojate važiuoti į Vokietijos miestų centrus (pvz., Miuncheno, Frankfurto, Berlyno centre), Jūsų automobilio priekiniame stikle turi būti lipdukas, rodantis, kad automobilis atitinka ekologinius standartus. Be jo įvairuoti į „žaliąją zoną“ (Umweltzone) negalima, ir Jus gali nufotografuoti kamera, nusiųsdama baudą paštu. Šį lipduką galima įsigyti daugelyje degalinių Vokietijoje arba internetu prieš kelionę.

Išvada

Greita kelionė į Vokietiją ne tai, kas atsitinka atsitiktinai. Tai yra rezultatas, pasiekiamas dėl gero planavimo, supratimo apie vietos taisykles ir gebėjimo prognozuoti eismą. Kaip žmogus, kuris šiuos maršrutus įveikęs tūkstančius kartų, galiu užtikrinti, kad svarbiausia ne ti ratai, kuriuos įsukuojate, o ta ramybė, su kuria keliaujate.