Greitos kelionės į Vokietiją: optimalus kelionės laikas ir logistikos subtilybės

Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų tarptautinių krovinių pervežimų versle, mačiau, kaip pasaulis ir logistika pasikeitė. Vokietija visada buvo ir išliks svarbiausias ekonominis partneris mums, Lietuvai, bei visam Baltijos regionui. Beveik kas antras krovinys, išvykstantis iš mūsų kelių, keliauja būtent į šią šalį. Tačiau dažnai susiduriu su situacija, kai klientas, pasirašęs sutartį, klausia: „O kada tai bus ten?“ arba „Galėtų vairuotojas važiuoti greičiau?“.

Atsakymas nėra paprastas „taip“ arba „ne“. Greitas pristatymas – tai ne tik vairuotojo kojos sunkiajaspadėmis ar transporto priemonės galia. Tai sudėtingas mozaikos elementų rinkinys, kurį sudaro teisiniai reguliavimai, kelių infrastruktūra, oro sąlygos ir, svarbiausia, gerai suplanuota logistika. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kas iš tikrųjų įtakoja kelionės trukmę į Vokietiją ir kaip rasti tą auksinį vidurkį tarp skubos ir saugumo.

Kelionės laikas į Vokietiją yra nepastovius dydis, priklausantis nuo begalės veiksnių. Nuo Vilniaus ar Klaipėdos iki Berlyno ar Miuncheno – tai skirtingi atstumai ir skirtingos oro sąlygos. Tačiau vienas dalykas lieka pastovus: norint pasiekti optimalų rezultatą, reikia suprasti procesą. Mes ne tiesiog „vežiame“, mes valdome laiką, informaciją ir rizikas.

Šiandien, kai rinkos reikalavimai didėja, o „just in time“ (tik laiku) principas tampa standartu, suprasti, kaip susidaro kelionės trukmė, būtina ne tik logistikos kompanijoms, bet ir jų klientams. Žemiau išsamiai aptarsiu dažniausiai užduodamus klausimus, atskleisdamas profesionalių pervežėjų paslaptis.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie keliones į Vokietiją

Šioje skirsnyje suformulavau atsakymus į dešimt klausimų, kurios man teko girdėti dažniausiai. Jie padės jums suprasti, kodėl viena kelionė trunka 18 valandų, o kita – 36, ir kaip tai įtakoja jūsų verslą.

1. Koks yra realus optimalus kelionės laikas iš Lietuvos į Vokietiją keliu?

Kai kalbame apie „optimalų“ laiką, turime atsižvelgti į atstumą. Vidutinis atstumas nuo Lietuvos centro iki Vokietijos vakarinių ribų (pvz., į Duisburgą arba Frankfurto sritį) siekia apie 1200–1300 kilometrų. Teoriškai, važiuojant nuolatinę 90 km/h greitį (kas yra maksimalus leistinas greitis sunkvežimiams Europoje ir dažnai apribotas ribotuokliais), šį atstumą įmanoma įveikti per maždaug 14–15 valandų.

Tačiau praktikoje tai yra neįmanoma dėl vairuotojo darbo ir poilsio reguliavimo. Optimalus – o, svarbiausia, legalus – kelionės laikas su pilna apkrova yra 24–30 valandos. Tai apima vairuotojo poilsio pertraukas (po 4,5 valandų vairavimo būtina 45 min. pertrauka) ir 9 valandų kasdieninį poilsį. Jei kelionė vyksta be pertraukų (pvz., keičiant vairuotojus tame pačiame automobilyje arba naudojant dviejų vairuotojų komandą), laiką galima sutrumpinti iki 18–20 valandų. Tačiau tokios komandos brangesnės, todėl jas naudojama tik ekspresinėms siuntoms.

2. Ar savaitės diena turi įtakos greitam pristatymui?

Absoliučiai taip. Tai vienas svarbiausių, tačiau dažnai nepaisomų veiksnių. Vokietijoje galioja griežti draudimai sunkvežimiams važiuoti tam tikromis dienomis ir valandomis, vadinami „Sonntagsfahrverbot“ (važiavimo draudimas sekmadieniais ir švenčiadieniais).

Jei krovinys išvyksta penktadienį pavakare, vairuotojui teks sustoti poilsio atostogoms, kurios Vokietijoje trunka nuo šeštadienio 22:00 iki sekmadienio 22:00 (laikas gali šiek tiek svyruoti priklausomai nuo federalinės žemės). Tai reiškia, kad greičiausias pristatymas nebėra klausimas apie greitį, o apie kalendorių. Geriausia diena išvykti yra pirmadienis anksti ryte arba sekmadienį (jei maršrutas leidžia apeiti draudžiamas zonas, pvz., per Lenkiją, tačiau ten taip pat gali būti savaitgalio apribojimai).

Taip pat reikia vengti išvykimo prieš pat šventes (Velykas, Kalėdas, Velykinį penktadienį). Tada rinkti keliai tampa užstrigę, o perkrovos terminalai uždaryti ilgiau, kas prideda papildomų valandų prie bendro laiko.

3. Kaip kelių eismo intensyvumas („spūstys“) veikia kelionės trukmę?

Vokietija turi vieną geriausių automagistralių (Autobahn) tinklų pasaulyje, tačiau ji taip pat turi ir vieną didžiausių eismo intensyvumo problemų. Ypač tai pastebima Ruhr srityje (Šiaurės Reinas-Vestfalija), aplink Frankfurtą, Štutgartą ir Miuncheną.

Mano patirtis rodo, kad rytinės spūstys (7:00–9:00) ir vakarinės (16:00–19:00) gali prailginti kelionę net 2–3 valandas, net jei maršrutas ilgis nedidelis. Be to, statybų zona (Baustellen) Vokietijoje yra nuolatinis reiškinys. Nors jos dažniausiai pažymėtos, nukrypimai į apsisukimus (Autobahnausfahrt) ir vėl grįžimas į magistralį kainuoja brangiai laiko atžvilgiu.

Optimali strategija – planuoti maršrutą taip, kad didžiausių miestų aplinkkelius būtų galima įveikti naktį arba pietų metu (tarp 11:00 ir 14:00), kai eismas šiek tiek nurimsta.

4. Kuo skiriasi grupinis vežimas (LTL) nuo pilno krovinio (FTL) greičio atžvilgiu?

Tai esminis dalykas, kurį klientai dažnai supainioja. FTL (Full Truck Load) – tai kai krovinys užpildo visą sunkvežimį arba jis vyksta tiesiai iš siuntėjo prie gavėjo be papildomų sustojimų. Tokiu atveju optimalus laikas yra tas, apie kurį kalbėjau pirmame atsakyme (24–30 val.).

LTL (Less Than Truck Load) arba grupinis vežimas – tai kai viename sunkvežimyje yra kelios siuntos skirtingiems klientams. Čia laiko skaičiavimas tampa sudėtingesnis. Sunkvežimis turi apvažiuoti po kelis sandėlius Lietuvoje (surinkti krovinį), važiuoti į Vokietiją, o ten – išsižiūrėti iškrovimo tvarkaraštį. Jei jūsų siunta yra paskutinė sąraše, kelionės laikas gali padidėti dar 1–2 dienomis. LTL yra pigiau, tačiau „optimalaus laiko“ sąvoka čia yra lankstesnė ir priklauso nuo kitų klientų vietų.

5. Ar „tacho“ (vairuotojo darbo laiko kontrolės įtaisas) apriboja greitą pristatymą?

Tiesiogiai taip. Vokietijos kelių policija yra labai griežta ir naudoja pažangias sistemas tiriant „tacho“ disks ar skaitmenines kortelės. Negalima tiesiog „nuspausti ant grindų“.

Reglamentai (EC Nr. 561/2006) nustato, kad vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma 45 minučių pertrauka (arba 15 min + 30 min). Kas 4,5 valandų vairavimo ir 45 min. pertraukos ciklą, vairuotojas turi nutraukti vairavimą ir atsisėsti į 9 valandų poilsį (galimas 11 valandų kas 2 savaites).

Tai reiškia, kad net jei atstumas yra tik 800 km, o vairuotojas pradėjo vairuoti 14:00 valandą, jis teisėtai gali važiuoti tik iki 18:30, turi pertrauką, ir tada, jei vėl važiuoja, turi sustoti 22:30. Naktinis važiavimas yra leidžiamas, tačiau poilsio režimai nulemia ritmo pasikeitimus. Profesionalus planavimas sujungia vairuotojo poilsio laiką su perkrovos laiku, kad krovinys stovėtų kuo mažiau.

6. Ar sezonas (žiema/vasara) turi įtakos kelionėms į Vokietiją?

Žinoma, bet ne taip, kaip galvojate. Vasarą problema yra ne tik karštis, kuri gali įtakoti kai kurių krovinių (maisto produktai, vaistai) būklę, reikalaujančią termorežimo, bet ir darbas ant kelių. Vasarą Vokietijoje vyksta milžiniški remonto darbai. Dėl to juostos susiaurėja, greitis mažėja iki 60 km/h ar net mažiau, o susidariusios eilgės gali būti ilgesnės nei 10 km.

Žiemiai problema – tai sniegas ir šlapdriba, ypač Vokietijos kalnuotose vietovėse (Bavarija, Schwarzwaldas) arba perėjose. Nors pagrindiniai keliai tvarkomi gerai, netikėtas sniegogūbris gali visą eismą sustabdyti valandomis. Be to, žiemą reikia skirti daugiau laiko techninėms peržiūroms prieš išvykstant ir poilsio pertraukoms (šiltas gėrimai, drabužių perkeitimas). Optimalus laikas žiemiajame sezone visada turi turėti 10–15 proc. laiko rezervę.

7. Kaip pasirinkti geriausią maršrutą: per Lenkiją ar per Čekiją/Išorinę Kaliningrado sritį?

Maršruto pasirinkimas – tai pusė sėkmės. Yra trys pagrindiniai variantai iš Lietuvos:

1. Per Lenkiją (S1, A2): Populiariausias, trumpiausias į vakarinę Vokietiją. Tačiau Lenkijos keliai, nors ir gerokai pagerėjo, vis dar turi vietų, kur eismas gali būti intensyvus, o kelių kokybė svyruoja. Sienos kirtimas tarp Lenkijos ir Vokietijos (Frankfurtas (Oder) / Słubice) dažnai būna „butelio kaklelis“, nors tai ir Schengen zona, tenka važiuoti lėtai.
2. Per Latviją, Lenkiją (A4 link Vroclavo): Tinka, jei reikia važiuoti į pietų Vokietiją.
3. Su jūros keltu (Klaipėda – Kylis arba Štetas): Tai leidžia išvengti ilgos kelionės per Lenkiją. Vairuotojas ilsisi kelyje, o krovinys keliauja jūra. Tai gali būti optimalu, jei krovinys skubus ir jūros sąlygos geros, tačiau keltų tvarkaraščiai gali riboti lankstumą.

Profesionalai renkasi maršrutą pagal galutinę paskirties vietą. Į Miuncheną verčiau važiuoti per Prahą (Čekija), o į Hamburgą – per Lenkiją.

8. Ką reiškia „ekspresinė siunta“ ir ar ji visada verta savo kainos?

Ekspresinė siunta (Express) logistikoje reiškia prioritetinį aptarnavimą. Tai gali būti specialus pasiūlymas, kai krovinys vežamas mažesniu transportu (pvz., 3,5 t furgonu, kuris gali važiuoti greičiau ir turėti mažiau apribojimų) arba kai vairuotojui nustatomas ypatingas režimas.

Ar tai verta? Jei jūsų gamyklai stojas ir trūksta vienos detalės, kurios kaina 100 eurų, o ekspresas kainuoja 500 eurų, tai tikrai verta, nes sustabdžiama gamyba kainuoja tūkstančius. Tačiau jei tai tik papildoma užsakymo prekė, greičiausiai neverta mokėti dvigubos kainos.

Optimalus laikas ekspresinėms siuntoms gali būti net 50 proc. trumpesnis nei standartinis, tačiau tai reikalauja idealios koordinacijos – krovinys turi būti paruoštas tuoj pat, kai atvažiuoja transportas.

9. Kaip klientas gali padėti pagreitinti pristatymą?

Dauguma vėlavimų atsiranda ne dėl to, kad sunkvežimis važiavo lėtai, o dėl „pirmųjų mylių“ problemų. Klientas gali labai padėti.

Pirmiausia, tikslūs duomenys. Adresas turi būti tikslus, su pašto kodu. Nėra nieko blogiau nei vairuotojas, kuris Klaipėdoje važinėja ieškodamas „to gatvės krašto“, nes nurodytas adresas buvo netikslus.

Antra, pakavimas ir paruošimas. Jei vairuotojas atvyksta 8:00 ryto, o krovinys dar neišpakuotas arba neužfiksuotas dokumentuose, prarandamos valandos. Tai vėluoja ne tik šiai siuntai, bet ir galimai kitai, kurią vairuotojas turėtų paimti vėliau.

Trečia, kontaktinis asmuo. Vokietijoje daugelis sandėlių turi griežtą prieigos kontrolę. Jei vairuotojas neturi telefono numerio, į kurį galit paskambinti, kad išspręstumėte problemą su vartais (gate), jis gali praleisti vietą eilėje ir laukti kelias valandas.

10. Ar modernios technologijos (GPS, stebėjimo sistemos) padeda sutrumpinti laiką?

Be abejo. Šiandien jau nebevažiuojame „akimis“, o naudojame GPS navigacijas, kurios atsižvelgia į sunkvežimių apribojimus (aukštis, svoris, draudžiami posūkiai). Tai išvengia nukrypimų į miesto centrus, kur sunkvežimams važiuoti draudžiama.

Be to, realaus laiko stebėjimo sistemos leidžia mums logistikos centre matyti, kur yra transportas. Jei matome, kad susiformavo spūstis ties A2 magistrale, mes galime iš karto perskaičiuoti atvykimo laiką ir informuoti klientą. Tai ne sutrumpina fiziniškai kelionės, tačiau sutrumpina sprendimų priėmimo laiką ir leidžia klientui geriau planuoti savo procesus. Taip pat kelionės duomenys analizuojami siekiant tobulinti būsimus maršrutus – išmoktos klaidos leidžia kitą kartą rasti optimalų kelią.

Išvada

Apibendrinant, „optimalus kelionės laikas“ į Vokietiją nėra fiksuotas skaičius, kurį galima užrašyti ant lapelio. Tai dinamiškas dydis, susidedantis iš atstumo, vairuotojo poilsio režimų, kelių infrastruktūros būklės, oro sąlygų ir, svarbiausia, žmogiškojo faktoriaus – tinkamo planavimo ir bendradarbiavimo.

Mano dvidešimties metų patirtis rodo, kad sėkmingiausios kelionės yra tada, kai klientas ir pervežėjas bendrauja vienu kalbu. Kai klientas supranta, kad „skubėjimas“ negali pažeisti saugumo standartų, o pervežėjas padaro viską, kad optimizuotų maršrutą ir laiką.

Jei planuojate siuntą į Vokietiją, neskubėkite klausti tik apie kainą ar dieną. Klauskite apie maršruto logistiką, vairuotojo poilsio grafiką ir galimas rizikas. Tik tokiu būdu mes kartą galime pasiekti tą idealų balansą, kai krovinys atvyksta ne tik greitai, bet ir saugiai, laiku bei už pažangiausias rinkos kainas. Logistika – tai ne mokslas greitai važiuoti, o mokslas efektyviai valdyti laiką ir resursus.