Vežame 24 metus
+370 606 04300

+49 1575 3403 381

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Vokietiją ir iš Vokietijos keleivius ir siuntas

Greitos kelionės į Vokietiją: Eksperto Vadovas, Kaip Išvengti Spūsčių ir Sutaupyti Laiką

Vežame kiekvieną dieną

Greitos kelionės į Vokietiją: Eksperto Vadovas, Kaip Išvengti Spūsčių ir Sutaupyti Laiką,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Greitos kelionės į Vokietiją: Eksperto Vadovas, Kaip Išvengti Spūsčių ir Sutaupyti Laiką  vežam nuo durų iki durų

Keleiviui nemokamas bagažas

Greitos kelionės į Vokietiją: Eksperto Vadovas, Kaip Išvengti Spūsčių ir Sutaupyti Laiką nemokamas bagažas keleiviui

iki 30 kg.

Paimame iš visos Vokietijos

Greitos kelionės į Vokietiją: Eksperto Vadovas, Kaip Išvengti Spūsčių ir Sutaupyti Laiką, surenkam ir pristatom visoje Vokietijos

Pristatome visoje Vokietijoje

Paimame iš visos Lietuvos

Greitos kelionės į Vokietiją: Eksperto Vadovas, Kaip Išvengti Spūsčių ir Sutaupyti Laiką, surenkam ir pristatom visoje Lietuvoje

Pristatome visoje Lietuvoje


Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:

  • • Lapkričio 17 dieną, antradienį, šiandien
  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, rytoj
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, poryt
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, užporyt
iš Vokietijos:
  • • Lapkričio 17 dieną, antradienį, šiandien
  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, rytoj
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, poryt
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Vokietijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija..
  • Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
    Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€

    Siuntas vežame į Vokietiją

    Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Krovinius vežame į Vokietiją

    Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Greitos kelionės į Vokietiją: Eksperto Vadovas, Kaip Išvengti Spūsčių ir Sutaupyti Laiką

    Vokietija jau dešimtmečiais yra viena pagrindiniu Lietuvos prekybos ir migracijos krypčių. Kasdien tarp šalių vyksta tūkstančiai kelionių – nuo didelių sunkvežimių, vežančių įvairiausius krovinius, iki asmeninių automobilių, kurių vairuotojai skubia verslo reikalais arba poilsiui. Per daugiau kaip dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje esu matęs viską: nuo puikių, be rūpesčių praėjusių maršrutų iki tokių situacijų, kai kelionė, kuri turėjo trukti 12 valandų, užtrukdavo dvi dienas dėl blogai suplanuoto maršruto arba techninių nesklandumų.

    Raktas į sėkmingą ir, svarbiausia, greitą kelionę nėra tik geros savybės automobilis arba sunkus dešinės kojos paspaudimas. Tai yra sisteminis požiūris, planavimas ir žinojimas, kuriuose vietose laiką prarasti labiausiai lengva. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir pateiksiu praktinius patarimus, kaip organizuoti kelionę į Vokietiją taip, kad laiko praradimas būtų minimalus, o kelionės patirtis – kuo sklandesnė.

    Nors Vokietija pasižymi vienomis geriausių kelių Europoje – savo „autobahnais“, – tačiau pasiekti šią šalį reikia kirsti kelias valstybes, kurių kelių infrastruktūra ir eismo taisyklės skiriasi. Dažnai žmonės klaidingai manyti, kad spūstys prasideda tik pasienyje arba pačioje Vokietijoje, tačiau tikrieji „laiką ėdantys“ demonai dažnai slepiasi Lenkijoje arba net Lietuvoje, prieš išvykstant. Todėl, norint pasiekti maksimalų greitį, reikia ne tik važiuoti greitai, bet ir protingai.

    Šiame straipsnyje mes aptarsime maršrutų pasirinkimą, dokumentų reikalavimus, eismo sąlygas bei daugelį kitų niuansų, kurie lemia kelionės trukmę. Nesvarbu, ar važiuojate pirmą kartą, ar esate patyręs vairuotojas – visada atsiranda naujų detalių, kurios padeda optimizuoti laiką. Štai išsami instrukcija, padėsianti jums atvykti į tikslą taip greitai, kaip tik įmanoma, išlaikant saugumo standartus.


    DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

    1. Kuris maršrutas į Vokietiją yra greičiausias ir patogiausias?

    Per ilgą metų patirtį esu įvertinęs visus įmanomus variantus, ir šiuo metu absoliučiai prioritetas turėtų būti teikiamas maršrutui, vedančiam per Lenkiją, naudojant naująjį „Via Baltica“ atkarpą ir S61 greitkelį. Anksčiau kelionė per Suvalkus ir Augustavą buraudavo daugybę vairuotojų dėl siaurų kelių miestuose ir lėtai judančio transporto. Dabar, kai atidarytas S61 greitkelis, jungiantis Lietuvos-Lenkijos pasienį su Varšuva, kelionės trukmė trumpėjo ne tik valandomis, bet ir padidėjo kelionės sklandumas.

    Jeigu jūsų tikslas yra vakarinė Vokietija (pvz., Berlynas, Hamburgas, Reino kraštas), efektyviausia kirsti Lenkiją greitkeliais A2 ir S3, o toliau per Ščeciną pasiekti Vokietijos autostradų tinklą. Nors šis maršrutas gali atrodyti šiek tiek ilgesnis geografiškai nei keliavimas per Čekiją, tačiau lenkiškų greitkelių kokybės pokytis pastaraisiais metais yra stulbinantis, o jų tinklas leidžia išvengti didžiųjų miestų spūsčių. Vengti reikėtų vietinių kelių „per trumpą“, nes jų kokybė gali stipriai varginti automobilį ir lemti techninius gedimus, kurie privers sustoti ilgam. Taigi, pasitikėkite GPS navigacijos rekomendacijomis dėl greitkelių, bet visuomet patikrinkite, ar ji neveda pro per daug miestų.

    2. Kaip išvengti didžiųjų spūsčių Lenkijoje ir Vokietijoje?

    Spūstys yra bene didžiausias laiko priešas, ir kertant Lenkiją bei Vokietiją, jos neišvengiamos, tačiau gali būti minimizuojamos. Pagrindinė taisyklė, kurią per savo karjerą esu išmokęs – vengti važiavimo didžiausiais maršrutais per aukščiausias popietės valandas arba šeštadienio rytus. Ypač pavojingos yra zonos aplink Varšuvą, Poznanę, Vroclavą ir, žinoma, Berlyną.

    Techninės priemonės šiuo metu yra neįkainojamos. Prieš išvykstant ir važiuodant, visuomet naudoju „Google Maps“, „Waze“ arba „ViaMichelin“ programas. Jos ne tik parodo greičiausią kelią, bet ir realiu laiku praneša apie avarijas, statybas ar policijos akcijas. Jeigu matote, kad maršrute įvyko avarija ir susiformavo 10 km spūstis, nebijokite pasirinkti alternatyvaus kelio, net jei jis atroto ilgesnis. Dažnai pro mažus miestelius aplenkti spūstį užtrunka 20 minučių, o įprastu keliu stovėtumėte valandą.

    Taip pat svarbu atsižvelgti į savaitės dieną. Pavasarį ir vasarą penktadienio popietėmis bei sekmadienio vakarais keliais juda milijonai žmonių. Jeigu įmanoma, planuokite išvykimą anksti ryte (4–6 val.) arba vėlai vakare po 20 val. Tokiu laiku „autobahnai“ tampa tušti, o judėjimo greitis gali viršyti net 150 km/h, leidžiant apkeliauti šimtus kilometrų per kelias valandas.

    3. Kokius dokumentus būtina turėti sau, kad nepraleisti laiko pasienio kontrolėje?

    Nors Lietuva ir Vokietija yra Šengeno erdvėje, ir dažniausiai fizinės pasienio kontrolės nėra, situacija gali pasikeisti viena diena. Ypatingai tai aktualu važiuojant per Lenkiją, kur kartais vykdomos pasienio kontrolės net ir tarp Šengeno šalių, siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai ar kontrabandai. Norint, kad sustojimas truktų kiek įmanoma trumpiau, visi dokumentai turi būti paruošti iš anksto.

    Būtina turėti galiojantį pasą arba asmens tapatybės kortelę. Vairuotojas turi turėti vairuotojo pažymėjimą (jei reikalinga tarptautinė forma, nors ES pažymėjimas užtenka), automobilio registracijos sertifikatą (techninį pasą) ir įmonės, kuriai priklauso automobilis (jei tai ne asmeninis automobilis), atstovavimo dokumentus. Labai svarbu yra „žaliasis kortelė“ – draudimas nuo civilinės atsakomybės užsienyje. Nors dauguma draudikų dabar siūlo „digitalią“ kortelę, patirtis rodo, kad popierinis variantas arba jo atsispausdinimas išsaugoją laiką, jeigu policijos kompiuterinė sistema veikia lėtai arba nėra interneto ryšio.

    Jei važiuojate įsipareigojusiais transporto priemonėmis (pvz., nuomos automobiliu), būtinai turėkite raštišką nuomos sutartį su galiojančia galiojimo data. Be šių dokumentų sustojimas pasienyje arba routine patikrinimo metu gali užtrukti valandas, nes pareigūnai privalės patikrinti duomenis rankiniu būdu.

    4. Ar reikia mokėti už važiavimą keliais (vignetės ir mokesčiai)?

    Tai vienas dažniausiai pasitaikančių nesusipratimų, kuris gali baigtis brangiomis baudomis ir prarastu laiku stoteklėje. Lietuvoje važiuojame nemokamai, tačiau kertant Lenkiją situacija kitokia. Asmeniniai automobiliai Lenkijoje turi turėti automagistralių mokesčius apmokamus specialiomis vignetėmis arba elektroninėmis kortelėmis.

    Svarbiausia yra tai, kad Lenkijoje yra dviejų rūšių keliai: valstybinės reikšmės greitkeliai („autostrady“ ir „ekspresówki“), kurių dalis mokama, o dalis nemokama. Mokamose autostradose (pvz., A2) yra mokami vartai, kuriuos galima apeiti tik tada, jei norite važiuoti alternatyviu (dažniau blogesniu) keliu. Mano patarimas – netaupykite čia. Užsidarykite elektroninę vignettę (viaTOLL) arba mokėkite tiesiogiai vartuose. Tai leidžia važiuoti 130–140 km/h greičiu ir išvengti miestų, kuriuose dažnai stovi šviesoforai. Sutaupyti 10–20 eurų, bet prarasti 2 valandas važiuojant pro kaimus ir griūvančius kelius – nėra protingas strateginis sprendimas.

    Vokietijoje asmeniniams automobiliams važiavimas autostradomis („Autobahn“) kol kas vis dar yra nemokamas. Tačiau reikia atsiminti, kad sunkvežimiai ir autobusai turi mokėti mokesčius už kelią (LKW-Maut), todėl jie dažnai važiuoja tam skirtomis juostomis, o kai kuriose atkarpose automobiliai gali būti nukreipiami į kitas juostas. Jei važiuojate sunkesniu automobiliu (pvz., su priekaba), visada patikrinkite, ar jis nepriskiriamas mokėjimui privalančių transporto priemonių kategorijai, kad nebūtumėte sustabdyti ir baudžiami.

    5. Kaip elgtis su technine automobilio būkle, kad ji neleistų laiko?

    Techninis gedimas yra blogiausias scenarijus, prarandantis ne tik minutes, bet ir dienas. Prieš ilgą kelionę į Vokietiją būtina atlikti nešališką automobilio patikrą. Per savo metus esu matęs, kaip dėl nupūtusios padangos arba techninio skysčio nutekėjimo stabdžiuose, žmonėms tekdavo stovėti pakelėse valandomis, laukiant pagalbos.

    Visų pirma, patikrinkite padangas. Vokietijoje ir Lenkijoje greitkeliai greičio ribas dažnai leidžia viršyti, o blogos būklės padangos gali sprogti aukštu greičiu, kas yra pavojinga gyvybei ir keliažudžiška automobiliui. Be to, Vokietijoje galioja griežti reikalavimai dėl padangų protektoriaus gylio – žiemą tai yra 4 mm, vasarą – 1,6 mm (tačiau rekomenduojama daugiau). Policija dažnai tikrina šį parametrą, ir radusi pažeidimą, ne tik nubaudo, bet ir draudžia toliau važiuoti.

    Taip pat neužmirškite visų skysčių: tepalų, aušinimo skysčio, skysčio „valymo“ buteliukas. Važiuojant dideliu greičiu variklis perkaitsta greičiau, o švarus priekinis stiklas yra būtinas saugumui. Būtinai turėkite pilną komplektą: rezervinę padangą (arba remonto komplektą su kompresoriumi), domkratą, veržliarakčius, atsarginius sraigčtus ir šviesų lempas. Vokietijoje už degančią žibintą gali skirti baudą, o jei nėra kuo pakeisti – gali būti draudžiama toliau važiuoti. Visi šie dalykai užtrunka penkias minutes patikrinti prieš išvykstant, bet gali sutaupyti penkias valandas pakelėje.

    6. Kokia yra optimali poilsio strategija, kad būtų išvengta nuovargio ir laiko praradimo?

    Dauguma vairuotojų, ypač norintys važiuoti greitai, klysta manęs, kad poilsis yra laiko švaistymas. Tai yra mirtinas klaidingas požiūris. Nuovargis sukelia lėtą reakciją, kuri gali baigtis avarija, o avarija – tai garantuotas laiko praradimas ir daugiau problemų. Be to, Vokietijoje ir Lenkijoje yra griežtos taisyklės dėl poilsio (ypač profesionaliems vairuotojams), tačiau net ir asmeniniai vairuotojai turėtų laikytis protingų taisyklių.

    Rekomenduojama stabdyti kas 2–3 valandas bent 15 minučių. Geriausia tai daryti degalinėse (pavyzdžiui, „Shell“, „Aral“, „Orlen“), kuriose galima ne tik užpilti kuro, bet ir nusipirkti kavos, valgyti bei pasitempti. Tokios degalinės dažniausiai yra tiesiogiai šalia greitkelių, todėl nereikia nuklysti nuo maršruto.

    Jei kelionė trunka ilgiau kaip 8–9 valandas, verta suplanuoti bent vieną ilgesnį, 30–60 minučių pertrauką arba netgi nakvynę po pusiaukelės. Mano patirtis rodo, kad nusprendęs važiuoti „be stabdymo“ iki pat tikslą, vairuotojas paskutinius 200 km važiuoja labai lėtai dėl nuovargio, padarydamas klaidų. Tuo tarpu atsitiesęs vairuotojas tą atkarpą įveikia greičiau ir saugiau. Planuokite poilsį kaip neatsiejamą kelionės dalį, o ne kaip trukdį.

    7. Kokios yra specifinės Vokietijos eismo taisyklės, kurios gali uždelsti kelionę?

    Vokietija turi unikalias eismo taisykles, kurių nežinojimas gali baigtis ne tik baudomis, bet ir ilgais aiškinimais su policija. Vienas svarbiausių dalykų yra greičio ribos nebuvimas kai kuriose autostradų atkarpose. Tačiau tai nereiškia, kad galima važiuoti kiek nori greitai. Pagrindinė taisyklė – važiuoti taip, kad nekeliant pavojaus kitiems. Jei važiuojate 160 km/h, o už jus jau važiuoja „uodega“, esate privalomi nusileisti dešinei juostai. Užtrukdymas kairėje juostoje („lenkti dešinėje“) yra draudžiama ir baudžiama.

    Kita svarbi taisyklė – „Rettungsgasse“ (gelbėjimo juosta). Kai susiformavo spūstis ir visi automobiliai sustojo, vairuotojai privalo susiformuoti laisvą koridorių tarp kairės ir dešinės arba tarp dešinės ir priešpriešinės judėjimo juostų (priklausomai nuo juostų skaičiaus). Jei gelbėjimo automobiliai negali pravažiuoti, jūs gausite didelę baudą, o policija gali uždelsti visą eismą vykdydama patikriną vietoje.

    Taip pat atkreipkite dėmesį į miestų ribų ženklus. Vokietijoje daugelyje vietų yra 30 km/h zona („Tempo 30 Zone“), kuriose už viršytą greitį baudos yra labai aukštos ir dažnai stovi fiksuoti radarai. Vengti šių baudų reiškia ne tik sutaupyti pinigų, bet ir išvengti sustojimo. Policija Vokietijoje yra labai mobilioji, jei matyti pažeidimą, gali jus persekioti ir sustabdyti kelių kilometrus, kas užtrunka labai ilgai.

    8. Kaip degalų kainos ir jų užpylimas veikia kelionės greitį?

    Degalų kainos Lenkijoje ir Vokietijoje skiriasi, tačiau ne tas kainos skirtumas lemia laiką, o pačios degalinės pasirinkimas. Didžiosios degalinės autostradose yra patogios, tačiau degalai jose gali būti brangesni keliais centais. Kai kurie vairuotojai bando nuklysti į miestelius ieškoti pigesnių degalų. Nors tai gali atseitįti ekonomiškai, tačiau taip prarandama daug laiko – reikia nukrypti nuo maršruto, rasti degalinę, laukis eilės, vėl grįžti.

    Mano rekomendacija – naudokite degalinių paieškos programas (pvz., „Gas“ arba „Tank King“), kurios rodo kainas realiu laiku. Jei kainų skirtumas nėra milžiniškas, geriau užpilti tiesiogiai ant autostrados, net jei brangiau, ir tęsti kelionę. Taip pat verta paminėti, kad Lenkijoje dauguma degalinių yra automatinės ir priima mokėjimo korteles, kas greitina procesą.

    Svarbu ir tai, kad Vokietijoje kai kuriose degalinėse (ypač „Autohof“ tipo, ne autostradose) degalai gali būti pigesni. Jei jūsų maršrutas eina pro tokius objektus, verta sustoti. Tačiau nebandykite važiuoti su tuščia baku „iki paskutinio lašo“, ypač žiemą.

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.