Greitos kelionės į Vokietiją: Efektyvus logistinis sprendimas jūsų verslui

Vokietija ne veltui laikoma Europos ekonominiu širdies kamuoliu. Kasdien tarp Lietuvos ir Vokietijos vyksta tūkstančiai krovinių, keleivių ir verslo delegacijų. Esamas logistikos pasaulis, kuriame turiu garbę dirbti jau daugiau nei dvidešimt metų, visiškai pasikeitė – anksčiau svarbiausia buvo kaina, šiandien dominuoja laikas ir patikimumas. Kai klientas sako „greita kelionė“, jis neparodo tikslaus laikmačio, bet reiškia vieną dalyką: krovinius ar keleivius reikia pristatyti „vakar“, neprarandant kokybės saugumo.

Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, esu matęs viską – nuo paprastų dėžučių su atsargomis iki sudėtingų pramonės įrenginių, kuriuos reikėjo pristatyti į Miuncheno parodą per 24 valandas. Tokiu atveju nebeužtenka tik gerų norų ir greito vairuotojo. Reikalinga sistema, žinojimas ir patirtis. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo žiniomis, kaip organizuojamos greitos kelionės į Vokietiją, ką jūsų laukia kelyje ir kodėl profesionalus planavimas yra pusė sėkmės.

Greita kelionė nėra tiesiogus nuvažiavimas dideliu greičiu. Vokietijoje, kaip ir Lietuvoje, galioja griežti greičio apribojimai, o „Autobahn“ daugelyje vietų turi ribojimus 130 km/h ar net mažiau. Tikrasis greitis pasiekiamas ne pedaluos, o odisėje – optimalaus maršruto parinkime, dokumentų tvarkyme ir vengiant staigių sustojimų. Mes kalbame apie logistinę harmoniją, kai krovinys iš Vilniaus ar Klaipėdos pasiekia Berlyną, Hamburgą ar Štutgartą be nereikalingų uždelšimų.

Šiuolaikinėje rinkoje „just-in-time“ (tik laiku) filosofija nėra papildomas privalumas, o būtinybė. Vokiški partneriai yra įpręę preciziškumo. Jei krovinys vėluja dvi valandas, gali sustoti visa gamybos linija, o tai kainuoja tūkstančius eurų. Todėl, kai kalbame apie greitas keliones į Vokietiją, mes kalbame apie atsakomybę ir gebėjimą spręsti problems akimirksniu. Nuo pat krovinio priėmimo iki jo iškrautimo vokiškame sandėlyje, kiekvienas etapas turi būti apgalvotas.

Svarbu suprasti ir geografiją. Maršrutai į Vokietiją dažniausiai eina per Lenkiją. Tai trumpiausias kelias, tačiau jis reikalauja geros išmanymo apie Lenkijos kelių būklę, mokesčius už važiavimą autostradomis (vinietes) ir potencialiai didžiausią eismo intensyvumą. Alternatyvos pro Latviją ir Švediją (jūra) dažnai naudojamos, kai reikia išvengti sausumos spūsčių, tačiau tai reikalauja daugiau laiko. Pasirinkimas tarp šių maršrutų priklauso nuo to, kiek „greito“ režimo jums reikia.

Taipogi negalima pamiršti techninės pusės. Mūsų autoparkas nuolat atnaujinamas. Naujausi sunkvežimiai turi išplėstas funkcijas, leidžiančias mažiau degalų, tačiau svarbiausia – juos galima stebėti realiu laiku. GPS stebėjimo sistemos leidžia mums tiksliai pasakyti klientui, kur jo krovinius yra šiuo momentu, ir prognozuoti atvykimo laiką su minučio tikslumu. Tai sukuria pasitikėjimo atmosferą, kuri yra neįkainojama tarptautiniame versle.

Visų šių metų patirtis parodė, kad sėkminga greita kelionė susideda iš trijų elementų: žmogaus (vairuotojo ir dispečerio), technikos ir proceso. Jei vienas iš jų sužlunga, nebus greičio. Todėl mes investuojame ne tik į mašinas, bet ir į mūsų komandos mokymus. Mūsų vairuotojai žino ne tik kaip vairuoti, bet ir kaip elgtis įvykus techninei avarijai ar kelių policijos sustojimui, kad prarastas laikas būtų minimalus.

Apibendrinant galima pasakyti, kad pasiekti Vokietiją greitai įmanoma tik tada, kai viskas suplanuota iš anksto. Tai ne magija, o kruopštus darbas ir profesionalumas. Toliau straipsnyje pateikiu išsamų atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus, padėsiančių jums suprasti šio proceso niuansus.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek laiko vidutiniškai trunka greita kelionė iš Lietuvos į Vokietiją?

Atsakymas priklauso nuo konkretaus maršruto ir krovinio tipo, tačiau kalbant apie „ekspresinius“ reisus, mes įpratę vadovautis šiomis apytikslėmis normomis. Jei krovinys keliauja iš Vilniaus ar Kauno į Berlyną, optimaliu atveju tai gali trukti maždaug 12–14 valandų važiuojant be ilgesnių sustojimų (atsižvelgiant į vairuotojo poilsio režimus). Į Vokietijos gilumą, pavyzdžiui, į Miuncheną arba Hamburgą, kelionė gali užtrukti nuo 16 iki 20 valandų. Svarbu pažymėti, kad pagal ES reglamentas, vairuotojas privalo daryti 45 minučių pertrauką po 4,5 valandų vairavimo, o po 9 valandų – 11 valandų poilsio. Todėl „greita kelionė“ logistikoje nereiškia, kad vairuotojas vairuoja 24 valandas iš eilės. Tai reiškia, kad maršrutas planuojamas taip, kad vairuotojo poilsis sutaptų su krovinių įkrovos/iškrovos ar techninėmis pertraukomis, arba naudojami dviejų vairuotojų komandos, leidžiančios mašinai judėti be sustojimų ilgiau laiko.

2. Ar greitas pervežimas visada brangesnis už standartinį?

Taip, tai beveik visuomet taikoma taisyklė, tačiau kainos skirtumas nėra visada astronomiškas. Standartinis pervežimas dažnai vykdomas tarpinio sandėliavimo būdu (kai krovinys laukia, kol užpildomas sunkvežimis) arba pagal tvarkaraštį, kuris gali trukti kelias dienas. Greitasis pervežimas (ekspresas) reikalauja atskiro sunkvežimo priskyrimo tik jūsų kroviniui, net jei jis užima tik dalį priekabos. Taigi, jūs sumokate ne tik už važiavimą, bet ir už viso transporto priemonės rezervavimą, taip pat už vairuotojo darbo naktiniu ar savaitgalio metu (jei to reikalauja terminas). Tačiau vertinant verslo nuostolius, kurių galima išvengti dėl laiku atvykusio krovinių, ši papildoma investicija dažnai save apsimoka. Pavyzdžiui, jei vėluojančios detalės dėl sustabdomos gamybos linijos kainuoja 10 tūkstančių eurų per valandą, tai kelių šimtų eurų priemoka už ekspresą yra nedidelė suma.

3. Kokius dokumentus reikia paruošti skubiai kelionei vykdyti?

Dokumentų tvarka yra vienas kritiškiausių dalykų, užtikrinančių greitą perėjimą sienų. Nors Lietuva ir Vokietija yra Šengeno erdvėje ir vidinės sienos kontrolės dažniausiai nėra, krovinys turi būti tinkamai dokumentuotas. Būtina turėti galiojančią TIR knygę (jei naudojama) arba CMR konosamentą. CMR dokumente turi būti tiksliai nurodytas siuntėjas, gavėjas, krovinio svoris, rūšis ir vertė. Be to, būtina pateikti prekių sandėliavimo sąrašą (pakavimo lapą) ir komercinę sąskaitą faktūrą. Jei pervežami specialūs kroviniai (pvz., pavojingos medžiagos, maisto produktai, gyvūnai), reikalingi papildomi leidimai (ADR sertifikatai, veterinarijos pažymos). Mano patirtis rodo, kad dažniausia delsa pasitaiko tada, kai dokumentuose yra klaidų arba jie nėra paruošti iš anksto elektroniniu būdu. Todėl visada patariu klientams pateikti dokumentus dar prieš pradedant krovinių įkėlimą.

4. Kaip pasirinkti saugiausią ir greičiausia maršrutą?

Maršruto parinkimas yra dispečerio meno ir patirties derinys. Egzistuoja du pagrindiniai variantai: per Lenkiją (Via Baltica – A1, S8, A2) ir per Kaliningradą/Rusijos federacijos teritoriją (šiuo metu dėl geopolitinės situacijos ir sankcijų šis variantas nėra taikomas standartiniam prekybinių krovinių pervežimui, todėl koncentruosimės į Lenkiją). Maršutas per Lenkiją yra trumpiausias, tačiau Lenkijoje keliai ir jų kokybė gali stipriai varijuoti. A2 autostrada (nuo Varšuvos iki sienos su Vokietija) yra kokybiška, tačiau už jos važiavimą reikia mokėti didelius mokesčius (vignettes). Alternatyvos keliais gali būti lėtesni dėl miestų ir greičio apribojimų. Profesionalus logistas ne tik parenka trumpiausią kelią žemėlapyje, bet ir vertina eismo intensyvumą, remonto darbus, o taip pat ir tokius niuansus kaip degalinių pasiekiamumas arba vietos, kur vairuotojas gali saugiai atlikti poilsį. Kartais ilgesnis maršutas, bet be „kampų“ ir sustojimų, gali būti greitesnis nei trumpas, bet su daugybės šviesoforų.

5. Ar galima sekti krovinių judėjimą realiu laiku?

Absoliučiai taip. Šiandien tai yra standartas, o ne prabanga. Visi mūsų sunkvežimiai yra aprūpinti moderniomis GPS/GPRS stebėjimo sistemomis. Jos leidžia mums matyti ne tik vietą, bet ir greitį, degalų lygį, o net ir vairuotojo darbo režimą (tachografo duomenis). Klientui galime suteikti prieigą prie specialios programėlės arba siųsti nuorodas, kur jis gali pamatyti, kur jo krovinias yra šiuo momentu. Tai suteikia didelio ramumo. Jums nereikia nerimti ar skambinti dispečeriui kas valandą – tiesiog žiūrite į ekraną. Be to, šios sistemos leidžia mums ankstyviau reaguoti į nesklandumus: jei matome, kad mašina stovi ilgiau nei įprasta (pvz., dėl eismo įvykio), dispečeris iš karto susisiekia su vairuotoju ir ieško alternatyvių sprendimų, kad neprastume termino.

6. Kokios yra pagrindinės kliūtys, gali uždelsti greitą kelionę?

Nepaisant puikaus planavimo, egzistuoja veiksniai, kurių negalime kontroliuoti. Viena pagrindinių kliūčių – orai. Žiemos metu rūkys, ledas ar sniegas Lenkijoje ir Vokietijoje gali sustabdyti net ir greičiausią eismą. Kita problema – eismo įvykiai. Avarija autostradoje gali sukelti spūstis, kurios išsisklaido po kelias valandas. Taip pat neretai problemų sukelia pačių gavėjų ar siuntėjų neorganizuotumas. Kartais atsitinka, kad važiuojame pagal grafiką, atvykstame į paskirties vietą, o sandėlis uždaras arba vairuotojas turi laukti kelias valandas, kol jį priims. Tokiu atveju mūsų patirtis padeda – iš anksto susisiejame su sandėlininkais, patvirtiname atvykimo laikus ir turime kontaktus, kurie padeda išspręsti situaciją „vietoje“. Taip pat svarbu paminėti techninius sugedimus – nors naujos mašinos patikimos, padangos plyšimas arba elektronikos triktys gali įvykti bet kuriame momentą, todėl turime sutartas pagalbos tarnybas visame maršrute.

7. Kuo skiriasi dalinis krovinio pervežimas nuo pilnos priekabos (FTL) ekspreso?

Tai labai svarbus dalykas suprasti. Pilnos priekabos (Full Truck Load - FTL) ekspresas yra situacija, kai mums paskiriamas visas sunkvežimis tik jūsų kroviniui. Mašina važiuoja tiesiai iš punkto A į punktą B be sustojimų pas kitus klientus. Tai yra greičiausias variantas. Dalinis krovinio (Less than Truck Load - LTL) atveju, mašina gali vežti kelis skirtingų klientų krovinius. Nors ir šiuo atveju galima pasiūlyti „greitą“ variantą, tačiau vis tiek reikia skirti laiko kitiems kroviniams įkelti ar iškrauti. Jei jums svarbiausia yra greitis (pavyzdžiui, gamybai sustojus), visada rekomenduoju rinktis FTL ekspresą, net jei krovinys užima tik trečdalį priekabos. Tai užtikrina, kad joks kitas krovinio nebus „prikabintas“ prie jūsų maršruto.

8. Ar yra kokių nors apribojimų kelių transportui Vokietijoje?

Taip, Vokietija turi vienas iš griežčiausių kelių transporto apribojimų Europoje. Pirmiausia tai yra kelių mokesčiai (LKW-Maut), kurie mokami už kiekvieną kilometrą autostradomis ir kai kuriais greitkeliais. Šie mokesčiai skaičiuojami pagal krovinio svorį ir išmetamųjų dujų klasę (Euro 6 standartas pigesnis). Taip pat griežtai kontroliuojamas vairuotojo darbo laikas. Vokiška policija dažnai atlieka kontrolę autostradose, patikrindama tachografus. Jei rasta pažeidimų, baudos yra labai didelės, o krovinys gali būti sustabdytas. Taip pat yra bendrųjų važiavimo apribojimų (pvz., tam tikrose dienose ar vietose negalima važiuoti sunkvežimiais), tačiau ekspresinėms kelionėms mes visada planuojame maršrutus taip, kad jie būtų leidžiami. Svarbiausia klientui žinoti, kad mums reikia tikslaus krovinio svorio ir matmenų, kad galėtume teisingai suformuoti dokumentus ir išvengti nesklandumų.

9. Kas nutinka, jei krovinys sugenda arba dingsta kelyje?

Tai siaubingas scenarijus, kurį stengiamės išvengti bet kokia kaina, tačiau logistikoje reikia būti pasiruošusiam viskam. Visi mūsų pervežimai yra apdraudžiami. Klientui turi būti išrašyta draudimo polisas, kuris apima krovinio vertę nuo išvežimo momento iki pristatymo. Jei įvyksta avarija ar krovinys yra pažeistas (pvz., dėl staigaus stabdymo), vairuotojas iš karto suformuoja įvykio aktą, fotografuoja padėtį ir praneša dispečeriui. Mes tuomet inicijuojame draudimo išmoką procedūrą. Tačiau geriausia prevencija yra kruopštus pakavimas ir įtvirtinimas. Mūsų vairuotojai yra mokomi įtvirtinti krovinius taip, kad jie išliktų nepaliesti net ir staigiai manevruojant. Jei krovinys dingsta (pvz., vogimas), tai yra baudžiamojis nusikaltimas, su kuriuo susiduria policija. Mūsų vairuotojai turi griežtas instrukcijas stovėti tik saugiose, apšviestose aikštelėse, kuriose veikia video stebėjimas.

10. Kaip pasiruošti kroviniui, kad jis būtų priimtas greitai?

Galiausiai, didelė atsakomybė tenka ir pačiam klientui. Greitas pristatymas priklauso ne tik nuo vairuotojo, bet ir nuo to, kaip krovinys paruoštas. Prieš mūsų atvykimą, krovinys turi būti pilnai surinktas, pažymėtas ir, jei reikia, supakuotas ant palečių. Jei mums tenka laukti, kol darbuotojai suranda dėžutes arba užkloja prekes į priekabą, mes prarandame brangų laiką. Labai svarbu, kad pakuotė būtų tvirta – jei dėžė sugrūžta per kelias dešimtis metrų, ji gali atsidaryti.