Greitos kelionės: į Vokietiją be nereikalingų sustojimų

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvidešimt metų, sukaupiama ne tik tie, kas užrašyta vadovuose, bet ir intuicija, kuri leidžia jausti kiekvieną kelio minutę. Per šį laikotarpį matyau, kaip pasikeitė keliai, technika ir, svarbiausia, klientų lūkesčiai. Anksčiau žmonėms būdavo svarbiau, kad ką tik nupirktas prekės pasiektų vietą, o šiandien vis dažniau girdimas reikalavimas: „Greitai. Ir be jokių nereikalingų sustojimų“. Ypač kalbant apie maršrutus į Vokietiją – šią šalį, kuri yra ne tik mūsų artima kaimynė, bet ir ekonominis Europos širdies ritmas.

Vokietija yra unikali savo geometrija – ji yra centre. Tačiau būtent dėl to per ją ir į ją vingiuoja tūkstančiai sunkvežimių, autobusų ir keleivinių automobilių. Tokioje intensyvumo aplinkoje organizuoti „greitą kelionę“ nėra tiesiog paspausti dujų pedalo iki grindų klausimas. Tai yra sudėtingas logistinis uždavinys, reikalaujantis žinojimo, kur, kada ir kodėl galima važiuoti greičiau, o kur verta susilaikyti, kad vėliau neprireistų stovėti valandų valandas.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip iš tikrųjų veikia greitieji pervežimai, kuo skiriasi tiesioginis reisas nuo eilinio maršruto ir kodėl „be sustojimų“ sąvoka turi būti interpretuojama atsargiai, bet profesionaliai. Jūs sužinosite, kaip pasirinkti patikimą carrier'į, ką reiškia vairuotojo darbo laikas ir kaip technologijos šiandien padeda išvengti eismo spūsčių, kurios anksčiau buvo neišvengiamos.

DUK

1. Ką iš tikrųjų reiškia „kelionė be nereikalingų sustojimų“?

Dažnai klientai, užsakydami greitąją kelionę į Vokietiją (pvz., į Berlyną, Miuncheną ar Hamburgą), įsivaizduoja, kad vairuotojas užsiveda variklį Vilniuje (ar kitame mieste) ir išjungia jį tik prieš pat jūsų namų duris vokiškame mieste. Tačiau, kaip profesionalas, privalu jus nušviesti: fiziškai to padaryti neįmanoma dėl keleto esminių priežasčių.

„Be nereikalingų sustojimų“ reiškia, kad mes neplanuojame komercinių sustojimų. Tai yra, mes nevažiuojame per didžiuosius miestus (kaip Varšuva ar Poznanė) paimti papildomų keleivių, mes nestovime prie prekybos centrų, laukdami, kol keleiviai nupirks kavą ar maitinimą, ir mes nekeliaujame nukrypdami nuo greičiausio maršruto. Tačiau egzistuoja techniniai ir teisiniai sustojimai: degalinių užtikimui, vairuotojo fiziniam poilsiui (apie tai kalbėsime toliau) ir, esant reikalui, trumpam tualetui. Šie sustojimai yra būtini kelionės saugumui ir teisėtumui užtikrinti, bet jie laikomi „techninėmis pauzėmis“, o ne nereikalingais pristatymo uždelstais. Tikslas – sumažinti šių techninių pauzių skaičių iki minimumo ir padaryti jas kuo trumpesnėmis.

2. Kodėl paprasti autobusai ar pigesni pervežėjai taip dažnai sustoja?

Tai klausimas apie maršruto ekonomiką. Standartinis turistinis ar keleivinis autobusas turi uždirbti kuo daugiau, kad bilietas kainuotų mažiau. Tam jis turi užpildyti visas vietas. Paprastai tokiame reise yra numatyta keletas „paleidimo/paimimo“ taškų. Pavyzdžiui, išvyksta iš Vilniaus, sustoja Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, tada važiuoja į Lenkiją, kur sustoja Varšuvoje, Lodže, o galbūt ir Vroclave paimti vietinius keleivius.

Kiekvienas toks sustojimas tai ne tik 15–20 minučių laiko praradimas (įlipo keleiviai, išėjo keleiviai, bagažo pakrovimas), bet ir rizika užstrigti miesto eisme. Be to, tokie reisai dažnai numato ilgas pertraukas maistui (paprastai 30–45 min.) tam, kad keleiviai galėtų pailsėti ir, svarbiausia, išleisti pinigus maitinimo punktų restoranuose, su kuriais vežėjai dažnai turi bendradarbiavimo sutartis. Renkantis greitąją kelionę, jūs mokate už tai, kad maršrutas bus tiesioginis – jokių šalutinių miestų, jokių prekybos centrų, tik taškas A į tašką B.

3. Ar vairuotojas gali važiuoti 10 valandų iš eilės?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių nesupratimų. Atsakymas yra griežtai: ne. Europos Sąjungoje galioja griežti darbo laiko reglamentavimo taisyklės (EC 561/2006), kurios taikomos visiems profesionaliems vairuotojams. Jos nustato ne tik maksimalų vairavimo laiką, bet ir privalomus poilsio intervalus.

Pagal taisykles, vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas iš eilės. Po to jis privalo padaryti bent 45 minučių pertrauką (arba ją padalinti į 15 min. + 30 min.). Be to, per parą vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (dviejų dienų periodu gali išsiimti leidimą vairuoti 10 valandų vieną kartą). Taigi, net jei maršrutas į Vokietiją užtrunka maždaug 12–14 valandų, vairuotojas vis tiek privalo padaryti bent vieną 45 minučių pertrauką. Profesionalus greitųjų kelionių organizatorius šią pertrauką planuoja taip, kad ji sutaptų su degalinių apsilankymu arba greitu užkandžiu, taip išlaikant bendrą laiką minimaliu. Mes negalime pažeisti šių taisyklių, nes tai kelia grėsmę ne tik saugumui, bet ir baudoms, kurios gali užkirsti kelią tolimesnei kelionei.

4. Kaip pasirinkti maršrutą, kad važiuoti būtų kelyje trumpiau?

Dauguma mano klientų mano, kad trumpiausias kelias žemėlapyje yra ir greičiausias. Tačiau Vokietijos ir Lenkijos keliai turi savo niuansų. Pavyzdžiui, važiuojant pro Varšuvą, kelyje atsiranda didelė rizika užstrigti didmiesčio spūstyse, nors geografiškai tai atrodo kaip tiesus kelias.

Esu patyręs, kad dažnai greičiau važiuoti šiaurine ar pietine apylinkėmis (pvz., aplenkiant miestus greitkeliais S8 ar A2 Lenkijoje, vengiant centrinės dalies). Be to, reikia atsižvelgti į kelių dangos būklę. Vokietijoje „Autobahn“ (automagistralės) kokybė paprastai puiki, tačiau vietomis vyksta remonto darbai, kurie sukuria „griovelius“. Profesionalus vairuotojas, turintis patirties, naudoja specializuotas navigacines sistemas, kurios realiu laiku atnaujinamos dėl eismo įvykių, remonto darbų ir spūsčių. Mes parenkame maršrutą, kuris šiuo konkrečiu momentu yra efektyviausias, o ne būtinai trumpiausias pagal atstumą. Tai leidžia sutaupyti nuo 30 minučių iki 2 valandų priklausomai nuo situacijos.

5. Kaip techninė automobilio būklės įtakoja greitą kelionę?

Galvojant apie greitą kelionę, mes dažnai pamirštame, kad automobilis turi būti pasirengęs ilgoms ir greitoms distancijoms. Jei vairuotojas važiuoja sena, techninius važiuoklės gedimus turinčia mašina, jis negali leisti sau važiuoti maksimaliu leistinu greičiu ar naudotis greitaisiais maršrutais, nes rizikuoja sugesti pusiaukelė.

Mūsų floto priežiūra – tai pusė sėkmės. Prieš kiekvieną ilgą reisą į Vokietiją atliekamas pilnas techninis patikrinimas: padangų slėgis (kuris labai svarbus dėl degalų suvartojimo ir stabilumo), tepalų lygiai, stabdžių sistema. Taip pat svarbu ir patogumas – jei vairuotojas sėdi patogioje, ergonomiškoje vietoje, jis mažiau pavargsta ir gali išlaikyti aukštą koncentracijos lygį ilgiau. Modernios transporto priemonės turi adaptyvų greitį („Cruise Control“), kuris automatiškai pritaiko greitį priešais važiuojančio automobilio, leidžiant išvengti staigių stabdymų ir priešsparčių, kas taip prisideda prie sklandžios ir greitos kelionės.

6. Ar kainuoja brangiau užsisakyti tokias paslaugas?

Tai vienas svarbiausių klausimų. Atsakymas paprastas: taip, brangiau nei bilietas į reguliaria kursuojantį autobusą, tačiau ši kaina apima ne tik greitį. Užsisakydama individualų ar „kurjero“ stiliaus pervežimą, klientas perką laiką.

Pavyzdžiui, jei įprastas autobusas į Vokietiją važiuoja 18–20 valandų (su visais sustojimais), mūsų organizuota greitoji kelionė gali trukti 12–14 valandų. Skirtumas gali siekti net 6 valandas. Verslo klientui šios 6 valandos reiškia sutaupyta diena darbe, galimybė atvykti į susitikimą ryte, o ne vidurnaktį, arba tiesiog ilgesnė poilsis atvykus. Taip pat kainoje įskaičiuotas asmeninis požiūris – jums nereikia važiuoti į autobusų stotį, mes paimame iš namų ir vežame tiesiai į adresą. Tai yra „White glove“ (baltų pirštinių) paslauga, kur kaina atitinka pridėtinę vertę.

7. Kaip elgiamasi su muitine ir pasienio kontrolės, jei kelionė turi būti greita?

Nors Lietuva, Lenkija ir Vokietija yra Schengeno zonoje ir teoriškai vidinės sienos neturėtų būti tikrinamos, praktikoje situacija kartais kitokia. Ypač reikalaujant maksimalaus greičio, mums būtina užtikrinti, kad visi dokumentai būtų tvarkingi.

Prieš išvykdami mes tikriname ne tik vairuotojo dokumentus, bet ir keleivių, jei jų yra. Reikia tikrinti, ar nereikia specialių leidimų (pvz., jei vežami gyvūnai, didelės sumos pinigų ar specifiniai daiktai). Jei pasienyje pasitaiko atsitiktinis patikrinimas, tvarkingi dokumentai leidžia praeiti jį per 5–10 minučių. Jei dokumentų trūksta arba jie neteisingi, sustojimas gali užtrukti valandas ar net baigtis grįžimu. Mūsų patirtis leidžia iš anksto numatyti potencialias rizikas (pvz., statomą pertrauką pasienio punkte) ir parinkti alternatyvų kelią arba laiką, kai srautas mažiausias.

8. Ką daryti, jei kelyje įvyksta avarija ar techninis gedimas?

Niekas nėra apsaugotas nuo gamtos ar technikos. Net naujausiems Mercedes-Benz ar BMW automobiliams gali nutūpti variklis arba plyšti padanga. Skirtis tarp eilinio keleivio ir profesionalios paslaugos šiuo atveju yra reakcijos greitis.

Esu sukūręs sistemą, kurioje vairuotojas turi tiesioginį ryšį su technine pagalba 24/7. Jei įvyksta gedimas pvz., Vokietijos greitkelyje A10, mes nedelsdami išsiunčiame pagalbą vietiniuose servisuose. Jei gedimas nėra ištaisomas vietoje (pvz., sugedo variklis), mūsų užduotis – organizuoti keleivio pervežimą į tikslą kuo greičiau, dažniausiai išsiunčiant atsarginį automobilį arba pasinaudojant patikimu partneriu vietiniame regione. Klientui nereikia rasti taksi vidury nakties ar stovėti šalikelėje laukdamas, kol ateis pagalba iš Lietuvos. Mūsų „Plan B“ veikia be apleistų detalių.

9. Ar galima užtikrinti, kad važiuojant į Vokietiją nebus eismo spūsčių?

Galiu būti tikras vieno dalyko – eismo spūsčių išvengti 100 % neįmanoma. Ypač keliaujant pro didmiesčius kaip Berlynas, Frankfurtas arba pro Liuksemburgo/Vokietijos pasienio ruožus, kur eismas ypač intensyvus. Tačiau mes galime jas minimizuoti.

Naudojame pažangias GPS sistemas, kurios ne tik rodo kelią, bet ir analizuoja eismo srautus realiu laiku. Jei matome, kad pagrindiniame kelyje susiformavo 10 km spūstis, sistema nedelsiant siūlo alternatyvą – pro mažesnius miestus arba krašto keliais. Nors šie keliai gali būti šiek tiek ilgesni, juose važiuojama greičiau negu stovint spūstyje. Be to, stengiamės planuoti kelionę taip, kad pravažiuoti pro didžiausių Vokietijos miestų „žiedus“ būtų naktį arba priešpiet (kai eismas mažiausias), o ne per piko valandas (ryte ir vakare). Tai reikalauja gero laiko planavimo ir vairuotojo gebėjimo prisiderinti prie grafiko.

10. Kaip pasiruošti tokiai greitai kelionei, kad ji ne užtruktų dėl manęs?

Galiausiai, dažnai užmirštame, kad greitis priklauso ne tik nuo vairuotojo, bet ir nuo pačio keleivio. Jei užsakote individualų pervežimą, laikas – tai pinigai. Dažniausia uždelsimai įvyksta dėl to, kad keleivis nėra pasiruošęs išvykti laiku.

Mano patarimas kaip ekspertui: būkite pasiruošę 10–15 minučių prieš numatytą išvykimą. Jei vairuotojas atvyksta tiksliai laiku ir jums dar reikia susirūpinti bagažu, pasisveikinti su šeima arba ieškoti dokumentų – prarandamas tas „greitas“ startas. Taip pat svarbu suderinti bagažo kiekį. Jei jums reikia vežti daug daiktų, paskambinkite iš anksto – mes surasime automobilį su didesniu bagažinės skyriumi. Jei atvykstate su dvigubai daugiau bagažo, nei numatyta, jo pakrovimas gali užtrukti ilgiau, o tai gali sutrukdyti laikytasi grafiko ir vairuotojo poilsio režimo. Disciplina ir abipusis supratimas – tai raktas į tikrai greitą kelionę.

Išvada

Greitos kelionės į Vokietiją be nereikalingų sustojimų nėra tik svajonė ar prabangus pasiūlymas, o standartinė paslauga, kurią gali pasiūlyti patikimas, patyręs logistikos partneris. Kaip žmogus, kuris praleido dešimtmetį už vairo ir dar daugiau laiko planuodamus maršrutus, galiu teigti, kad sėkmė slepiasi ne greičio matuoklyje, o detalesėse.

Tai yra puikus maršruto planavimas, žinojimas, kada ir kur vairuotojas gali pavargti, ir kaip tai neutralizuoti, techninės paruoštinės bei naudojamos modernios technologijos.