Greitos kelionės į Vokietiją: ar yra USB jungtys įkrovimui?

Tarptautinių keleivinių pervežimų srityje dirbu jau virš dviejų dešimtmečių. Per šį laikotarpį mažai kas pasikeitė tiek, kad kelionės iš Lietuvos į Vokietiją būtų tapsčios trumpesn – geografinis atstumas išlieka tas pats, o kelias automagistralėmis per Lenkiją trunka apie 16–20 valandų, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Tačiau pasikeitė viskas, kas susiję su keleivių patogumu ir komfortu. Dar ne taip seniai keleiviams svarbiausia buvo tai, ar autobuse veiks kondicionierius, ar bus galima atsistoti kojoms ištiesti, o galbūt ar vairuotojas leis uždegti cigaretę (kaip tai buvo įprasta prieš daugelį metų). Šiandieniniai keliautojo prioritetai yra visiškai kitokie. Mes gyvename skaitmeniniame amžiuje, kur išmanusis telefonas ne tik neatsiejamas kompanijas, bet ir būtinas kelionės įrankis: jame leidžiami bilietai, saugomi viešbučių rezervacijos, rodomos žemėlės ir nuotraukos.

Todėl vienas dažniausiai užduodamų klausimų, kai klientai renkasi greitą kelionę į Vokietiją, yra susijęs ne su sėdynių minkštumu ar patiekiamu maistu, o su elektros energija. Ar šiuolaikiniuose reisuose yra USB jungtys įkrovimui? Šis klausimas atrodo paprastas, tačiau atsakymas į jį apima ne tik techninę autobusų įrangos pusę, bet ir supratimą apie tai, kaip veikia tarptautinio transporto rinka, kokius autobusus naudoja skirtingi pervežėjai ir kokių niuansų turėtų tikėtis keleiviui. Šiame straipsnyje remiuosi savo ilgamečia patirtimi ir noriu išsamiai paaiškinti, kaip šiuo metu atrodo elektros maitinimo situacijos greituose reisuose į Vokietiją.

Įvadas

Kelionė į Vokietiją – tai didelis iššūkis ne tik organizaciškai, bet ir fiziškai. Nesvarbu, ar keliate į Berlyną, Miuncheną, Hamburgą, Diuseldorfą ar Frankfurte, kelionės trukmė reikalauja ilgo laiko praleisti uždarame erdvėje. Anksčiau keleiviai ruošdavosi kažkaip praleisti šį laiką:imdavomi knygų, žodžių kryžiažodžių, o dažnai tiesiog miegodavo visą kelionę. Šiandien situacija kitokia. Mūsų laisvalaikis, darbas ir ryšiai su artimaisiais yra priklausomi nuo įrenginių, kuriems reikalinga energija. Būtent dėl to klausimas apie USB jungtis yra toks aktualus.

Per pastaruosius penkerius metus autobusų parkai Lietuvoje ir visame Baltijos regione buvo massiškai atnaujinami. Seni, „Sovietų gamybos“ ar ankstyvųjų Vakarų autobusų laikotarpio riedmenys visiškai išėjo iš rinkos. Vietoj jų atėjo modernūs, žemos grindų (low-floor) autobusai, tokių gamintojų kaip „Neoplan“, „Van Hool“, „Setra“ ar naujausi „Mercedes-Benz“ ir „Scania“ modeliai. Šie techniniai monstrai yra sukurti ne tik tam, kad važiuotų greitai, bet ir tam, kad suteiktų maksimalų komfortą. Vienas iš šio komforto standartų – individualus elektros maitinimas kiekvienam keleiviui.

Tačiau, nors situacija gerėja, negalime teigti, kad 100 proc. autobusų, važiuojančių į Vokietiją, turi šias funkcijas. Yra svarbu suprasti skirtumus tarp „ekonomiško“ maršrutinio taksi ir pilnavertės tarptautinio lygio autobusų linijos. Be to, net ir tarp patobulintų autobusų gali būti skirtumų – vienuose rasite tik po vieną seną tipo USB jungtį, kitiuose gėrėsitės dvigubomis jungtimis, netgi 220V lizdais ir individualiais ekranais. Straipsnyje toliau nagrinėsime visus šiuos aspektus, atsakysime į populiariausius klausimus ir padėsime jums pasiruošti kelionei taip, kad nenuviltų išsekęs telefonas akivaizdžiai svarbiausiu momentu.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Ar visi greiti autobusai į Vokietiją turi USB jungtis įkrovimui?

Remiantis mano daugiamete patirtimi, galima teigti, kad šiuo metu didžioji dalis (apie 90–95 proc.) reguliarių maršrutų autobusų, vykstančių į Vokietiją, jau yra aprūpinta USB įkrovimo jungtimis. Tačiau svarbu skirti autobusų tipus. Jei keliate populiariomis linijomis, pavyzdžiui, „Ecolines“, „Lux Express“, „Kautra“ ar kitų didelių pervežėjų autobusais, kurie atlieka reguliarius reisus kelis kartus per savaitę, tuomet turbūt 99 proc. atvejų susidursite su nauju autobusu, kuriame šios funkcijos tikrai yra. Kitaip kalbant apie smulkius pervežėjus, kurie kartais siūlo pigesnes bilietus ir naudoja senesnes transporto priemones (pavyzdžiui, vietinio tipo autobusus, pritaikytus kelioms valandoms, bet ne 20 valandų kelionei), ten USB jungčių gali ir nebūti. Todėl pirkdami bilietą, visada verta patikrinti informaciją apie autobusą arba tiesiogiai paklausti pervežėjo. Tačiau jei reklamuojama „greita kelionė“ ir „didelis komfortas“, dažniausiai tai reiškia, kad autobusas yra naujas ir technologiškai aprūpintas.

2. Kokio tipo USB jungtys paprastai būna įrengtos autobuse?

Čia susiduriame su technologine evoliucija. Senesniuose, dar prieš 5–7 metus atnaujintuose autobusuose, dažniausiai buvo montuojamos standartinės USB-A jungtys (tos pačios, kurios buvo mūsų senuosiuose telefonuose prieš atsirandant „C“ tipo laidams). Jos paprastai tiekia 1 ampero srovę, kas yra pakankamai lėtai šiandieniniams išmaniiesiems telefonams įkrauti. Tačiau naujausių kartų autobusuose, kurie važiuoja į Vokietiją, vis dažniau galima pamatyti USB-C tipo jungtis. Jos leidžia greičiau įkrauti įrenginius ir yra patogesnės, nes dauguma naujų telefonų ir planšetinių kompiuterių jau naudoja šį standartą. Dažnai autobuse būna derinamos jungtys – viena USB-A ir viena USB-C šalia vienas kito, kad keleivis galėtų pasirinkti. Taip pat verta paminėti, kad kai kurie prabangesnių klasių autobusai turi papildomus „Quick Charge“ arba „Power Delivery“ funkcijas, tačiau tai retinis atvejis standartiniuose reisuose, todėl nereikėtų tikėtis super greito įkrovimo, kaip namuose.

3. Ar autobuse yra įprastos 220V elektros lizdai (kaip namuose) šaldytuvams ar nešiojamiems kompiuteriams?

Tai labai aktualus klausimas verslo keliautojams ar tiems, kurie nori vežti šaldytuvą su maistu (pavyzdžiui, vaistus ar kūdikių maistą). Standartinėse USB jungtyse srovė per maža tokiai įrangai maitinti. 220V lizdai autobusuose yra daug rečiau sutinkamas dalykas. Jie būna įrengiami prabangesniuose autobusuose, tokiuose kaip „Lux Express“ ar kai kuriuose „Ecolines“ autobusuose, tačiau dažniausiai juos galima rasti tik pirmose eilėse arba „Business“ klasės vietose. Jei jums būtinas nešiojamas kompiuterius kelionės metu, geriau iš anksto susisiekti su pervežėju ir paklausti, ar konkrečiame autobuse yra tokios galimybės. Taip pat verta prisiminti, kad net jei toks lizdas yra, jo galia gali būti ribojama (pvz., tik 100-150 vatų), kas užteks nešiojamam kompiuteriui, bet gali ne užtekti galingai šaldytuvei ar kitai buitinei technikai. Jei kelionės metu planuojate dirbti su kompiuteriu, rekomenduoju visada pasirūpinti papildoma baterija („Power bank“), kad nenuviltumėte, jei lizdo ant sėdynės nebus.

4. Ar įkrovimas veikia, kai autobusas stovi (pavyzdžiui, per poilsį ar pasienio kontrolę)?

Tai techninis niuansas, apie kurį daugelis negalvoja. Autobusų elektros sistemos yra sukonstruotos taip, kad keleivių komforto priemonės (įskaitant USB jungtis) paprastai veikia, kai variklis dirba, arba kai autobusas įjungtas „priemonės“ režimu (akumuliatoriai maitina sistemą). Kai autobusas sustoja ilgesniam poilsiui (pavyzdžiui, degalinėje) ir vairuotojas išjungia variklį, dažnai išjungiamas ir pagrindinis maitinimas, kadangi autobuso akumuliatoriai reikalingi varikliui vėliau paleisti. Tačiau dauguma šiuolaikinių autobusų turi specialias „auxiliary“ (pagalbines) sistemas, kurios leidžia išlaikyti maitinimą sėdynėms net ir išjungus variklį. Tačiau tai nėra garantuota 100 proc. atvejų. Ypač rizikinga yra situacija pasienio punktuose (pavyzdžiui, Lenkijos-Vokietijos pasienyje), kur autobusas gali stovėti ilgiau ir vairuotojas, norėdamas taupyti kuro ar akumuliatoriaus energijos, gali išjungti visą įrangą. Mano patarimas: jei matote, kad autobusas sustojo ir šviesos užsidegė (arba išsijungė), geriau patikrinti, ar jūsų telefonas vis dar įsijungęs – kartais įkrovimas gali nutrūkti be įspėjimo.

5. Kaip sužinoti iš anksto, ar autobuse bus įkrovimas?

Šiuo metu informacijos prieinamumas yra gerokai padidėjęs palyginti su praeitimi. Pirkti bilietą internetu (pvz., per „Autobusų bilietus“ ar tiesiogiai pervežėjų svetaines), jūs dažnai galite matyti ne tik kainą, bet ir autobusą vaizduojančią nuotrauką bei techninę aprašymą. Žiūrėkite užrašus tokius kaip „WiFi“, „USB“, „Power outlets“, „220V“. Jei tokių ženklų nėra, didelė tikimybė, kad autobusas gali būti senesnis modelis. Taip pat visada verta skambinti į pervežėjo dispečerinę. Kaip ekspertas šioje srityje galiu pasakyti, kad dispečeriai visada turi informaciją apie tai, kuris konkretus autobusas (pagal numerį) vyksta reisu. Jums pakanka nurodyti reiso numerį ar datą, ir jie galės pasakyti, ar tai bus naujas „Setra“ su visais patogumais, ar senesnis modelis. Nepaisykite šios galimybės, ypač jei kelionė trunka daugiau nei 15 valandų.

6. Ar įkrovimo greitis autobuse yra toks pat kaip namie?

Deja, ne. Dažniausiai autobusuose įrengtos USB jungtys yra skirtos palaikomajam įkrovimui (maintenance charging), o ne greitam įkrovimui (fast charging). Tai reiškia, kad jei prisijungsite išsekusį telefoną (pvz., 10 proc. likutį), per 2–3 valandų kelionės jis gali nepasiekti 100 proc., o tik užsikrauti iki 60–70 proc. Tai priklauso nuo to, kiek naudojate telefoną kelionės metu. Jei žiūrite filmus, naudojate navigaciją ar žaidžiate žaidimus, baterija gali būti įkraujama labai lėtai arba visai neįkrauti (tiesiog „stovėti“ vietoje, neleidžiant išsikrauti). Todėl, jei keliaujate su dviem įrenginiais (pvz., telefonas ir planšetinis kompiuteris) ir abu naudojate aktyviai, gali tekti rinktis, kurį įkrauti, o kurį palikti ramybei. Naujesniuose autobusuose situacija gerėja, bet vis tiek nesiūlykite tokio pat greičio kaip jūsų namų „Quick Charge“ adapteris.

7. Ar kiekviena sėdynė turi savo jungtį, ar jas tenka dalintis?

Standartas šiuolaikiniuose tarptautiniuose autobusuose yra toks, kad kiekviena sėdynė turi bent vieną USB jungtį. Tačiau yra išimčių. Kai kurie autobusai gali turėti jungtis tik poromis (viena vienai sėdynei, kita gretimai), arba jas įrengti tik ant sėdynės rankenos („delnėje“). Kartais jų gali būti net po dvi (vienos virš kitų), kad dviejų keleivių sėdinčių vienas šalia kito nebūtų konfliktų dėl to, kas įkraus savo įrenginį pirmas. Tačiau jei važiuojate senesniu autobusu arba mažesnio pervežėjo transportu, gali būti, kad USB jungtys yra tik kas antra eilė arba netgi kelios visame autobuse (priešais vairuotoją). Tokiu atveju teks susitarti su gretimu keleiviu. Mano patirtis rodo, kad lietuviai yra disciplinuoti ir dažniausiai be problemų dalinasi prievadais, tačiau visada verta turėti savo ilgą laidą, kad galėtumėte pasiekti netolimą jungtį, jei jūsų vietos net nebus.

8. Ar saugu naudotis autobuso įkrovimu savo brangiajam įrenginiui?

Techninės pusės atžvilgiu – taip, saugu. Autobusų elektros instaliacijos yra apsaugotos nuo perkrovos ir trumpojo jungimo, todėl tikimybė, kad jūsų telefoną „sudegins“ srovės šuolis, yra minimali. Visgi, kaip ekspertas visada rekomenduoju atsargumo. Jei matote, kad jungtis yra laisva, juda arba atrodo mechaniniškai pažeista, geriau jos nenaudoti. Taip pat verta prisiminti, kad autobuse esantys įkrovikliai yra vieši. Nors atakų, per kurias duomenys būtų pavogiami per USB (taip vadinamos „juododžių dėžių“ atakos), viešajame transporte yra labai retos ir techniškai sudėtingos įgyvendinti, visada yra tam tikras teorinis rizikos lygmuo. Jei turite labai jautrių duomenų telefonu, galite įsigyti specialų „USB data blocker“ (duomenų blokavimo laidą), kuris leidžia praeiti tik energijai, bet ne duomenims. Tačiau paprastam keleiviui, tiesiog norinčiam įkrauti „Android“ ar „iPhone“, tai nėra būtina.

9. Kas daryti, jei USB jungtis neveikia?

Tai viena dažniausių problemų, su kuriomis susiduria keleiviai. Pirmiausia, neskubėkite kaltinti vairuotojo ar pervežėjo. Prieš tai patikrinkite savo laidą – dažnai jie būna pažeisti patys savyje (lūžimas viduje, o išorėje viskas atrodo gerai). Pabandykite prijungti kitą įrenginį arba kitą laidą. Jei niekas nepadeda, bandykite pasukti kištuką – kartais kontaktas būna prastas. Jei vis dar neveikia, gali būti, kad sugedusi pačios autobuso jungtys arba išjungtas maitinimas šioje zonoje. Tokiu atveju rekomenduoju pranešti vairuotojui (tačiau darykite tai taktiškai, jis ne mechanikas ir negalės tai sutaisyti važiuojant). Kartais vairuotojas gali paprašyti keleivio persėsti į kitą vietą, kurioje įkrovimas veiktų, jei tokių vietų dar yra. Deja, kompensacijos už neveikiančią USB jungtį nėra numatytos, todėl visada verta turėti atsarginį planą – Power Bank.

10. Ar ateities perspektyvoje planuojama dar daugiau technologių, pvz., belaidis įkrovimas?

Žiūrint į tendencijas, galiu teigti, kad belaidis (Qi) įkrovimas autobusuose dar nėra tapęs standartu, tačiau jis jau pradeda pasirodyti labai prabangiuose maršrutuose, ypač toliuose reisuose (pvz., Azijoje ar JAV). Europoje, tame tarpe ir maršrutuose tarp Lietuvos ir Vokietijos, ši technologija kol kas vystosi lėčiau dėl kainos ir techninės sudėtingimo įrengti ant sėdynių. Tačiau ateityje, kai autobusų parkai bus visiškai atnaujinti, tikėtina, kad matysime integruotas belaidžio įkrovimo zonas ant rankenų.