Greitos ir patogios kelionės į Vokietiją: Eksperto vad optimalaus maršruto pasirinkimui

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių kryptų lietuviams – tiek verslo, tiek turizmo, tiek ir asmeninių reikalų atžvilgiu. Kadangi šalys yra geografiškai artimos ir jas jungianti infrastruktūra nuolatos tobulinama, kelionė į Vokietiją tampa ne būtinybė, o oportūnumas pasiekti kryptį greitai ir efektyviau. Per daugiau nei dvidešimt metų dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, ačiau stebėjau, kaip keitėsi keliai, taisyklės ir vairuotojų įpročiai. Tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs: sėkminga kelionė prasideda ne tada, kai užvedate variklį, o tada, kai iš anksto suplanuojate maršrutą ir žinote, kokių iššūkių tikėtis.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi, padėsiantiu sukurti tokią kelionės strategiją, kuri leis Jums išvengti nereikalingų stabdymų, taupyti laiką ir, svarbiausia, saugiai pasiekti paskirties vietą. Mes aptarsime ne tik trumpiausius kelius, bet ir tai, kaip tinkamai pasiruošti techninei bei dokumentinei pusei, kad kelionė neberūpintų jokia nemaloni staigmena.

Įvadas

Planuojant kelionę į Vokietiją, dažnai kyla pagundai pasirinkti „trumpiausią“ kelią, kurį siūlo navigacinės sistemos. Tačiau profesionalo akimis trumpiausias kelias visada nėra sinonimas greičio ar patogumo. Vokietijoje ir ją supančiose šalyse (ypač Lenkijoje) kelių kokybė, eismo intensyvumas ir mokesčiai gali smarkiai paveikti Jūsų kelionės trukmę. Ilgametės patirties tarptautiniuose reisuose leidžia man teigti, kad optimalus maršrutas – tai balansas tarp kelyje praleisto laiko, kuro sąnaudų ir vairuotojo fizinės būklės.

Daugelis vairuotojų, ypač tiems, kurie važiuoja retai, nuolat klausia apie greitą susisiekimą su Berlynu, Miunchenu ar Hamburgu. Atsakymas visada priklauso nuo išvykimos vietos Lietuvoje, tačiau bendrasis principas vienas: efektyviausias kelias į Vokietiją eina per Lenkiją, naudojant „Via Baltica“ kelią A1 ir toliau S8 arba A2 autostradas Lenkijoje, priklausomai nuo tikslo. Reikia atsiminti, kad Lenkijos ir Vokietijos autostradų sistemos skiriasi ne tik kokybe, bet ir organizavimo principais.

Straipsnyje mes gilinsimės į specifinius kelionių niuansus: nuo to, kaip teisingai susitvarkyti su vokiškomis ekologinėmis zonomis, iki to, kur geriausia užsukti degalams, kad nepervokėte biudžeto. Mes aptarsime ir saugumo aspektus, kurie, mano nuomone, yra svarbiausi, kai kalbame apie „greitas“ keliones – greitis niekada neturi būti aukojamas sąskaita saugumui. Pasiruošę? Tada pradėkime nuo pagrindinių klausimų, kurie dažniausiai kyla keliaujant šia kryptimi.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Koks yra greičiausias maršrutas iš Lietuvos į Vokietiją automobiliu?

Atsakant trumpai: greičiausias maršrutas paprastai veda per Lenkiją. Iš Vilniaus ar Kauno reikėtų važiuoti A1 autostrada link Panevėžio ir toliau link Rygos („Via Baltica“), tačiau tiksliau sakant, link Lenkijos sienos per Lazdijus arba Kaliningrado sritį (nors pastarasis variantas dėl vizų ir vizitų procedūrų dažniau būna sudėtingesnis ir lėtesnis). Populiariausias ir efektyviausias pasirinkimas yra kelias per Marijampolę – Suvalkus – Varšuvą. Varšuvoje reikia prisijungti prie A2 autostrados, kuri veda tiesiai link Vokietijos sienos (Słubice – Frankfurtas prie Oderio). Šis maršrutas leidžia išvengti miestų centro triukšmo ir važiuoti dideliu greičiu didžiąją kelionės dalį. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad A2 Lenkijoje yra mokama, o šalia Varšuvos dažnai susidaro didžiulės spūstys. Jeigu Jūsų tikslas yra pietinė Vokietija (Miunchenas, Niurnbergas), verta svarstyti maršrutą per Čekiją (Praha), tačiau tai pridės šiek tiek daugiau kilometrų, bet gali būti ramesnė alternatyva.

2. Kiek laiko vidutiniškai trunka kelionė ir kaip ją tinkamai suplanuoti?

Vidutiniškai kelionė iš Vilniaus iki Berlyno trunka apie 12–14 valandų grynojo važiavimo laiko. Tačiau tai be sustojimų. Profesionalai nerekomenduoja vairuoti ilgiau kaip 4–5 valandas be pertraukos. Todėl, planuodami greitą kelionę, turėtumėte skirti maždaug 16–18 valandų visam procesui, įskaitant degalines, maistą ir trumpą poilsį. Jeigu kelionė vyksta vieno vairuotojo jėgomis, būtina numatyti bent vieną ilgesnę (apie 1,5–2 val.) pertrauką arba net nakvynę pusiaukelėje (pavyzdžiui, Lenkijos teritorijoje). Mano patirtis rodo, kad bandymas „nuvažiuoti ant vienos dujos“ per 12 valandų ne tik padidina avarijos riziką, bet ir dėl nuovargio galiausiai prarandate laiką, nes vairuojate lėčiau ir mažiau efektyviai. Optimalus planas: išvykti anksti ryte (apie 4:00–5:00 val.), kad išvengtumėte rytinių spūsčiů didmiesčiuose, ir prieš pietus jau būtumėte pasiekę Vokietijos sieną.

3. Kokius dokumentus būtina turėti važiuojant į Vokietiją, kad nebus problemų su policija?

Dokumentų kontrolė Vokietijos ir Lenkijos sienoje šiuo metu vykdoma retai (priklausomai nuo Schengeno situacijos), tačiau reikalavimai vairuotojui išlieka griežti. Būtina turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Svarbu: jeigu pažymėjime nėra jūsų nuotraukos (senesni modeliai), oficialiai Vokietijoje jis gali būti nepripažįstamas, todėl patariu pasirūpinti šiuolaikišku dokumentu. Taip pat būtina techninė apžiūros kvitas (TA). Jeigu keliuojate ne savo automobiliu, būtina turėti raštišką savininko sutikimą (įgaliojimą) vairuoti, nurodant automobilio duomenis ir kelionės maršrutą. Negalima pamiršti draudimo poliso („Žalos atlyginimo civilinės atsakomybės“ draudimas), kuris galioja užsienyje (dažnai vadinamas „Žaliuoju lapu“), nors šiuo metu dauguma lietuviškų polisų galioja visoje Europoje be papildomo įrašo – vis tiek patartina tai patikrinti. Ir, žinoma, asmens dokumentas (pasas arba ID kortelė).

4. Ar reikia mokėti už važiavimą autostradomis Lenkijoje ir Vokietijoje?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų, ir atsakymas skiriasi abiejose šalyse. Lenkijoje dauguma autostradų (A2, A4) yra mokamos. Mokėjimas vykdoma elektroniniu būdu arba per mokamybis punktus. Apsilankykite „viaTOLL“ svetainėje arba įsigykite specialią kortelę/degalinėse galite įsigyti bilietą (vignette) trumpam laikui, tačiau dažniausiai tenka mokėti už punktų pravažiavimą. Jeigu vairuojate automobilį, kuris yra sunkesnis nei 3,5 tonos, jums privaloma įsigyti viaTOLL įrangą. Paprastiems keleiviniams automobiliams mokama tiesioginiu būdu užkeliuose (getėse) arba internetu.

Vokietijoje situacija kitokia. Asmeniniais automobiliais važiuoti autostradomis (Autobahn) daugumoje ruožų nemokama. Yra išimčių – kai kurie tiltai, tuneliai arba senesni autostradų ruožai gali turėti mokestį (pavyzdžiui, A7 netoli Danijos sienos arba kai kurie Alpių regionų keliai), tačiau maršrutuose į Berlyną ar Miuncheną paprastai jų nėra. Tačiau jeigu keliaujate sunkvežimiu arba su priekaba (virš 3,5 t Vokietijoje taikomas mokamas „Maut“ mokestis, kurį reikia apmokėti iš anksto.

5. Kas yra „Umweltplakette“ (ekologinė ženklelis) ir ar jis būtinas Lietuvos vairuotojams?

Tai labai svarbus dalykas, ypač jeigu planuojate važiuoti į Vokietijos miestus. „Umweltplakette“ – tai spalvotas lipdukas, priklijuojamas ant priekinio stiklo, rodantis automobilio išmetamųjų teršalų klasę. Dauguma Vokietijos miestų turi taip vadinamas „žaliasias zonas“ (Umweltzone), į kurias be šio lipduko važiuoti draudžiama, bauda siekia 100 eurų. Lietuvoje šiuos lipdukus galima įsigyti tam tikrose draudimo kompanijose, automobilių klubuose arba internetu. Jei jūsų automobilis atitinka Euro 4 ir aukštesnias standartus (dauguma benzininių mašinų po 2006 m., dyzelinių – po 2009 m.), gausite žalią lipduką, leidžiantį važiuoti visur. Jeigu automobilis senesnis, gali tekti geltinti raudoną arba geltoną, o tai gali riboti judėjimą. Nenuvertinkite šios detalės – policija miestuose tikrina tai labai aktyviai.

6. Kur geriausia ir pigiausia užsipildyti degalus šioje kelionėje?

Kuro kaina svyruoja, tačiau daugelio metų patirtis rodo aiškią tendenciją: brangiausia degalų yra degalinėse tiesiai prie autostradų Vokietijoje. Ten kaina gali būti 0,20–0,30 EUR už litrą didesnė nei miestuose už autostrados ribų. Mano patarimas: jeigu Vokietijoje degalų lygis nukrito žemiau pusės, nesiskubėkite stoti prie „Autohof“ ar „Tank&Rast“ degalinių ant autostrados. Naudokite navigaciją (arba specialią aplikaciją, tokią kaip „TankenRitter“ ar „ADAC“), kad surastumėte degalinę 2–5 km atstumu nuo autostrados išvykimo – ten taupysite nemažai pinigų. Lenkijoje skirtumas mažesnis, tačiau ir čia stengiamasi vengti brangių degalinių tiesiai ties keliu. Taip pat verta paminėti, kad Lietuvoje degalai dažnai būna pigesni nei Vokietijoje, todėl kai kurie vairuotojai pasipildo iki pilnos prieš pat Lietuvos sieną, tačiau tai pridėti svorio ir padidina sąnaudas (maždaug 0,5 l/100 km daugiau su 100 kg papildomo krovinio), todėl verta suskaičiuoti.

7. Kokios greičio apribojimų ypatybės laukia Vokietijoje ir Lenkijoje?

Lenkijoje greičio apribojimai griežti ir kontrolė intensyvi. Miestuose – dažniausiai 50 km/h (nors yra vietų, kur 60 km/h), už miesto ribų – 90 km/h, o dviejuose juostų keliuose gali būti 100 km/h. Autostradose (A) ir greitkeliuose (S) maksimalus leistinas greitis yra 140 km/h. Lenkijos policija naudoja daug radarų ir fiksuoja greitį netgi paslėpta įranga, taigi viršyti 140 km/h autostradoje nėra saugu nei dėl pinigų, nei dėl taškų.

Vokietijoje situacija unikali. Autostradose daugumoje ruožų greičio apribojimo nėra (rekomenduojamas greitis – 130 km/h). Tačiau nereikėtų manyti, kad galima važiuoti be ribų visur. Artimai prie miestų, sankryžose, remonto darbuose arba pavojinguose posūkiuose dažnai statomi 120, 100 arba net 80 km/h apribojimai. Juos įvedžia elektroniniai skydeliai virš kelio. Ignoruoti šiuos apribojimus griežtai nepatartina – baudos didelės, o Vokietijoje taikoma „Bußgeld“ sistema. Be to, dėl didelio greičio skirtumo (vieni važiuoja 130, kiti 200), važiuoti reikia ypatingai atsargiai, laikantis dešinės juostos (taisyklė „Rechtsfahrgebot“) – kairiąją juostą naudokite tik aplenkdami.

8. Kokios navigacinės sistemos geriausiai tinka tokiai kelionei?

Šiuolaikiniais laikais beveik visi naudojamos „Google Maps“ ar „Waze“. Jos puikiai tinka dėl spūsčių informacijos, tačiau turi ir trūkumų. „Google Maps“ kartais nukreipia per smulkius kaimo kelius, kad „sutaupytų“ 5 minutes, o tokiuose keliuose Lenkijoje ar Vokietijos provincijoje galite susidurti su blogu asfaltu, lėtais traktoriais ar net sunkvežimiais, kuriems ten draudžiama važiuoti. Profesionalams dažniau patariama naudoti „Sygic Truck“ arba „TomTom“ sistemą, jeigu keliaujate didesniu automobiliu arba norite tikrai optimalaus maršruto be staigmenų. Jeigu keliaujate paprastu keleiviniu automobiliu, „Waze“ yra puikus įrankys, kadangi kiti vairuotojai realiu laiku praneša apie policijos postus ir radus. Svarbiausia – atsisiųskite žemėlapius į telefoną iš anksto, nes kelyje gali pritrūkti ryšio (ypač tarp Lenkijos ir Vokietijos sienos kai kuriose vietose).

9. Kaip elgtis su technine pagalba ar avarija užsienyje?

Tai pats nepageidaujamiausias scenarijus, bet būtinai reikia būti pasiruošusiam. Pirmiausia, įsitikinkite, kad turite galiojantį KASKO arba pagalbos kelyje draudimą (dauguma „Civilinės atsakomybės“ polisų to neduoda). Jeigu įvyko avarija Vokietijoje, skubiai nukelkite automobilį į saugią vietą (jeigu įmanoma), įjunkite variklio stabdžius (avarijos signalus) ir užsidėkite šviesos atspindėtuvus liemenę. Vokietijoje pagalbos numeris yra 110 (policija) arba 112 (visiškas pagalbos centras). Jie gali išsiųsti techninę pagalbą („geltonuosius angelus“ – ADAC arba Allianz). Jeigu neturite vietinio draudimo, techninės pagalbos iškvietimas gali kainuoti šimtus eurų. Lenkijoje situacija panaši – skambinkite 112. Mano patarimas: visada turkite savo draudiklio telefono numerį greitosios pagalbos linijai išsišaukiamu, sužinokite iš anksto, ar draudimas apima automobilio vilkimo į Lietuvą išlaidas, jeigu remontas vietoje neįmanomas.

10. Ar yra kokių nors specifinių taisyklių, apie kurias lietuviai dažnai užmiršta?

Yra keletas detalių, kurios gali sukelti nemalonumus. Pirmiausia – alkotesteriai. Lietuvoje yra paprotys turėti jį automobilyje, tačiau Vokietijoje ar Lenkijoje tai nėra privaloma, nebent jums nurodyta tai padaryti dėl medicininių priežasčių. Antra – važiavimas „raudoną šviesą“. Lenkijoje ir Vokietijoje prieš šviesoforus dažnai būna papildomos juostos dviračiams. Jeigu sužibės raudona, sustoti reikia prie sustojimo linijos, o ne už jos – už jos sustojus gali būti baudžiama. Trečia, ir galbūt svarbiausia – rūkymas automobilyje. Jeigu automobiliu važiuoja vaikai arba nėščios moterys, Vokietijoje griežtai draudžiama rūkyti (įskaitant elektroninius cigaretes), už tai gresia didelės baudos. Ir galiausiai – padangų žymėjimas. Vokietijoje žieminėms padangoms privalo būti „M+S“ arba „Alpine“ žymėjimas, o vasarą – minimalus protektoriaus gylis 1,6 mm (tačiau patariama ne mažiau kaip 3 mm).

Išvada

Kelionė į Vokietiją gali būti maloni patirtis, suteikianti laisvės ir greičio jausmą, jeigu tik ji sąmoningai suplanuota. Kaip žmogus, kuris šiuos kelius įveikęs ne kartą ir ne du, galiu pasakyti: sėkmė slepiasi detaliuose. Tai ne tik trumpiausio kelio pasirinkimas navigacijoje, bet ir rūpinimasi degalų kaina, ekologinio lipdukos buvimu, tinkamu poilsio grafiku ir, žinoma, saugiu vairavimu.

Nepaisant to, kad Vokietija pasižymi puikia kelių infrastruktūra, o Lenkija sparčiai ją gaudo, nepamirškite, kad esate užsienio šalyse. Vietinės taisyklės, ypač greičio apribojimai ir jų kontrolė, gali skirtis nujūs įprastų. Todėl geriausias patarimas – neskubėkite taip, kaip skubėtumėte paskutine minute. Planuokite laisvai, atiduokite prioritetas saugumui ir būkite pasiruošę bet kokioms situacijoms.