Greitas pervežimas į ir iš Vokietijos: patogus ir greitas – efektyvios logistikos pagrindai

Vokietija jau daugelį dešimtmečių išlieka ne tik pagrindine Lietuvos prekybos partnerę, bet ir logistiniu širdies centru visoje Europoje. Kasdien tarp šalių važiuoja tūkstančiai sunkvežimių, vežančių įvairiausius krovinius – nuo mažmeninės prekybos prekių iki pramoninės įrangos. Esdamas šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, galiu drąsiai teigti: nors maršrutai Lietuva–Vokietija ir atrodo įprasti, kiekvienas siuntos pristatymas yra unikas užduotis, reikalaujanti ne tik vairuotojo įgūdžių, bet ir strateginio planavimo.

Šiandieninėje rinkoje, kur vartotojai ir verslo partneriai vis labiau reikalauja „tiesioginio“ (JIT – just in time) pristatymo, greitas pervežimas tampa ne privalumu, o būtinybe. Tačiau „greitas“ nereiškia „nerimastingas“ ar „nestabilus“. Tikras profesionalumas pasireiškia tada, kai siunta atkeliauja laiku, nepažeista ir be nereikalingų nervų. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime, kaip veikia šiuolaikinė logistika šiame maršrute, ką reikia žinoti siunčiantiesiems ir kodėl patirtis šioje srityje yra neįkainojama.

Svarbu suprasti, kad Vokietija – tai ne vienas miestas. Tai milžiniška šalis su tankiu automagistralių tinklu (Autobahn), kurioje eismas gali būti intensyvus, o orentyrai – įvairūs. Nuo pramoninio Ruhr srities sandėlių iki Bavarijos technologijų parkų ir Hamburgo uosto – kiekvienas tikslas reikalauja skirtingo logistinio požiūrio. Todėl, kalbant apie patogų ir greitą pervežimą, turime omenyje ne vien greitį matuojamą kilometrais per valandą, bet ir procesų organizacijos efektyvumą: nuo krovinio priėmimo iki dokumentų tvarkymo.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Norėdami padėti jums geriau suprasti šios srities niuansus ir pasiruošti siuntai, suformavau išsamią dažniausiai užduodamų klausimų sąrašą. Šie atsakymai remiasi ilgamete praktika ir žiniomis apie Vokietijos bei Lietuvos transporto rinkos ypatumus.

1. Kiek laiko užtrunka standartinis krovinių pervežimas tarp Lietuvos ir Vokietijos?

Laikas priklauso nuo konkrečių punktų – ar važiuojame į Berlyną, Miuncheną, Hamburgą, galbūt į mažesnį miestelį, taip pat nuo to, kiek yra pakrovimo ir iškrovimo taškų. Vidutiniškai, kalbant apie dalinį krovinį (suvažiavimą), kai sunkvežimis surenka siuntas iš keleto siuntėjų, transportavimas trunka nuo 2 iki 4 darbo dienų.

Jei kalbame apie pilną sunkvežimio (FTL – Full Truck Load) pervežimą, kai transportas yra skirtas tik vienam klientui ir važiuoja tiesiai iš punkt A į punkt B be sustojimų tarpiniuose sandėliuose, laikas gali sumažėti iki 24–48 valandų, atsižvelgiant į vairuotojo poilsio režimą. Svarbu prisiminti, kad Europos Sąjungos reglamentai draudžia vairuotojams vairuoti ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, todėl net ir „skubus“ reisas turi būti planuojamas atsižvelgiant į saugumo standartus.

2. Kokias prekes dažniausiai vežame į Vokietiją ir iš jos?

Vokietijos ekonomika yra labai diversifikuota, todėl ir krovinių spektras yra platus. Į Vokietiją iš Lietuvos dažniausiai keliauja maisto produktai (pieno, mėsos, konservų), mediena ir medienos gaminiai, baldai, tekstilė bei metalo dirbiniai. Pastaruoju metu vis daugiau yra pervežami aukštos technologijos komponentai ir elektros įranga, atsižvelgiant į augančią Lietuvos inžinerinių pramonės sektorių.

Atvirkščiai, iš Vokietijos į Lietuvą dažniausiai atvyksta pramoninė įranga, automobilių dalys (kadangi Vokietija yra automobilių pramonės gigantas), chemijos produktai, statybinės medžiagos ir mašinos. Taip pat gausu prekių mažmeninės prekybos tinklams, kurie aptarnauja Lietuvos rinką. Ši prekybos srautų balanso dinamika lemia tai, kad transporto kompanijos turi turėti galimybę pristatyti ir paruošti krovinius skirtingoms rinkoms.

3. Kaip formuojasi pervežimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kaina nėra fiksuotas dydis, ji susiformuoja pagal kelis pagrindinius veiksnius. Pirmasis ir akivaizdziausias – atstumas. Krovinių pervežimas į Pietų Vokietiją (pvz., į Miuncheną ar Štutgartą) brangesnis nei į Vakarų (pvz., į Berlyną ar Brėmeną) dėl didesnio kuro sunaudojimo ir vairuotojo darbo laiko.

Antras svarbus veiksnys – krovinių tonažas ir tūris. Ar tai yra viena euro paletė, ar dvidešimt triušių? Ar krovinys yra lengvas, bet didelis (pvz., putų plastiko produkcija), ar sunkus ir kompaktiškas? Taip pat įtakos turi sezonas – šaltuoju metų laiku, kai gali būti slidžios kelio dangos, arba švenčių laikotarpiais (prieš Kalėdas), paklauga smarkiai auga, o tai gali šiek tiek pakelti kainas. Ne mažiau svarbi ir kuro kaina rinkoje, kuri svyruoja ir kuriai tenka sekti.

4. Ar reikalingi specialūs dokumentai siunčiant prekes į Vokietiją?

Kadangi abi šalys yra Europos Sąjungos narių, siunčiant prekes tarp Lietuvos ir Vokietijos, nėra taikomi muitų ar importo mokesčių procedūros (taip vadinamas „aktyzavimas“ nereikalingas prekėms, kurios yra ES bendrosios rinkos dalis). Tai labai supaprastina procesą.

Tačiau tai nereiškia, kad dokumentų nereikia išvis. Būtinos yra: * Prekių sandėravimo sąskaita-faktūra (Invoice) – turi būti pateikta bent dviem kopijomis (vieną vairuotojas palieka siuntėjui, kitą veža gavėjui). * Pakuotės sąrašas (Packing List) – jei siunta yra kompleksinė. * CMR važtaraštis – tarptautinis vežimo dokumentas, įrodantis sandėravimo sutartį. * Sertifikatai – jei prekės yra specialios (pvz., maisto produktai reikalauja veterinarijos pasų, chemija – saugos duomenų lapų).

Be teisingų dokumentų, net ir ES viduje, gali kilti problemų su policijos ar priešgaisrinės apsaugos patikrinimais, ypač jei krovinys yra pavojingas (ADR).

5. Kas yra „Express“ pervežimas ir kada jis vertas savo kainos?

„Express“ arba ekspresinis pervežimas tai paslauga, kuria siekiama pristatyti krovinį per trumpiausią įmanomą laiką, dažniausiai naudojant vieną transporto priemonę, skirtą tik tam pačiam klientui. Skirtingai nei reguliarus reisas, kuris gali užtrukti dėl tarpinių sustojimų, ekspresas važiuoja tiesiogiai.

Ši paslauga verta tada, kai sustojimo gamybos linija kainuoja tūkstančius eurų per valandą, arba kai reikia skubiai pristatyti brangią medicinos įrangą, detalių, kurias reikia montuoti „vakar“. Taip pat tai naudinga, kai dėl klaidų ar nenumatytų aplinkybių trūksta atsarginių dalių. Žinoma, toks greitis kainuoja brangiau, nes dažnai reikia siųsti sunkvežimį tuščiu atgal (be krovinio) arba organizuoti reisą naktį/ savaitgalį.

6. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas kelyje?

Saugumas – tai mūsų prioritetas Nr. 1. Pradedant nuo tinkamo krovinių fiksavimo (tvirtinimo) sunkvežimyje. Kiekviena krovinio dalis turi būti užtvirtinta taip, kad nenuslystų net staigiai stabdant ar įveikant posūkius. Naudojame aštrius, guminius diržus, užtvaras ir trosus.

Be to, visi mūsų vairuotojai yra apmokyti saugaus vairavimo principų. Transporto priemonės yra reguliariai techninės priežiūros tikrinamos, o dalis jų yra įrengtos GPS stebėjimo sistemomis, kurios leidžia mums stebėti transporto priemonės vietą realiu laiku. Jei įvyksta nenumatyta stabdymo ar nukrypimo nuo maršruto situacija, dispečeriai nedelsdami susisiekti su vairuotoju. Taip pat dauguma siuntų yra apdraustos transporto draudimu, kuris apsaugo nuo žalos atvejų.

7. Ar galima pervežti neįprastus ar didelius krovinius (oversized cargo)?

Taip, tai yra mūsų specializacijos dalis. Neįprasti krovinii, tokie kaip didelės mašinos, statybos konstrukcijos, vėjo jėgainių sparnai ar netgi nameliai, reikalauja ypatingo planavimo. Tokiu atveju standartinis sunkvežimis netinka – reikia specialių platformų (low-bed), o kartais ir kelio palydovų.

Prieš organizuodami tokį pervežimą, atliekame išsamų maršruto tyrimą: tikriname tunelių aukštį, tiltų atsparumo limitus, posūkių spindulius. Gauti leidimus keliuose (ypač Vokietijoje, kur tai labai griežtai reglamentuota) gali užtrukti kelias dienas ar net savaites. Todėl tokias siuntas reikia planuoti gerokai iš anksto.

8. Kas atsitinka, siuntėjo ar gavėjo kaltės neįvykus įkrovai/iškrovai laiku?

Logistikoje laikas – pinigai, tačiau gyvenime įvyksta nesklandumų. Jei vairuotojas atvyksta į vietą nurodytu laiku, o siuntėjas arba gavėjas nėra pasiruošęs (pvz., sandėlis uždarytas, vadybininkas nepasiekiamas, keltuvas neveikia), prasideda laukimo laikas.

Standartinėje praktikoje yra numatyta nemokama laukimo laiko norma (paprastai 1–2 valandos įkrovai ir 1–2 valandos iškrovai). Jei šis laikas viršijamas, taikomos „stojimo“ (demurrage) priemokos. Jos apima vairuotojo darbo užmokestį, kuris šiuo metu nevežia, ir transporto priemonės nuomos (amortizacijos) kaštus. Visada rekomenduoju klientams suderinti tikslų laiką ir iš anksto įspėti apie galimus vėlavimus, kad išvengtume nereikalingų išlaidų ir įtampos.

9. Kokias privalumus suteikia profesionali logistikos kompanija palyginti su savarankišku vežimu?

Dauguma verslininkų svarsto: ar verta samdyti pervežėją, ar geriau nusipirkti savo sunkvežimį? Esąs šioje srityje 20 metų, galiu pasakyti: profesionali kompanija suteikia ramybę. Jūs nesusidursite su vairuotojų paieška, mokymu, ligomis, atostogomis, technine priežiūra, draudimu, licencijomis ir t.t.

Be to, logistikos partneriai turi „tūrį“. Jei jums reikia pervežti 3 paletės, jums nereikės važiuoti tuščiu 40 tonų sunkvežimiu – mes sujungsime jūsų siuntą su kitų klientų siuntomis (grupinis vežimas), taip sutaupant jūsų biudžetą. Mes taip pat žinome Vokietijos specifinius reikalavimus (pvz., ekologiškas zonas miestuose – „Umweltplakette“), apie kurius savarankiškas vežėjas gali net nenujauti ir gauti baudą.

10. Kaip pasiruošti siuntai, kad pervežimas būtų sklandesnis?

Geriausias klientas – tai informuotas klientas. Norint, kad viskas vyktų sklandžiai, pirmiausia reikia tiksliai užpildyti užsakymo formą: nurodyti tikslų adresą (su pašto kodu!), kontaktinį telefono numerį asmens, kuris bus vietoje, ir el. pašto adresą.

Fiziškai rekomanduoju: 1. Krovinį padėti ant paletės – tai gerokai pagreitina įkrovą/iškrovą. 2. Užfiksuoti krovinį – tvirtai pririšti juostas arba apvynioti plėvele, kad prekės neišsibarstytų. 3. Pažymėti – ant kiekvienos dėžės ar paletės turi būti etiketės su gavėjo duomenimis. 4. Nufotografuoti – prieš perduodant krovinį vairuotojui, nufotografuokite jo būklę. Tai yra papildoma apsauga, jei atsirastų ginčų dėl pažeidimų.

11. Ar galima sekti siuntos judėjimą realiu laiku?

Žinoma, šiandien tai yra standartas. Naudodamiesi moderniomis GPS stebėjimo sistemomis, mes galime pasakyti, kur yra transporto priemonė bet kurią minutį. Kai užsakote pervežimą, dažnai gaunate nuorodą (tracking link), kurioje galite matyti savo siuntos statusą: „Ar įkelta?“, „Ar kelyje?“, „Ar iškrauta?“.

Tai leidžia jums geriau planuoti savo verslo procesus. Žinodami, kad vairuotojas bus po 2 valandų, galite susitvarkyti sandėlį, paruošti keltuvus ir darbuotojus. Vokietijoje, kur laiko sąvokos yra labai griežtos, toks tikslumas yra itin vertinamas ir padeda išvengti nereikalingo laukimo prie vartų.

12. Kokius iššūkius sukelia Vokietijos kelių eismo taisyklės?

Vokietija garsėja savo automagistralėmis (Autobahn), kuriose vietomis nėra greičio limito, tačiau tai kelia ir atsakomybę. Vairuotojai turi būti itin atidūs, nes greitis eismo juostose skiriasi drastiškai. Be to, Vokietijoje yra griežti reikalavimai dėl transporto priemonių techninės būklės – dažnai galima pamatyti policijos kontrolės punktus tiesiai ant greitkelių, kur tikrinama ne tik greitis, bet ir svoris, padangų būklė bei krovinio tvirtinimas.

Kitas svarbus dalykas – miesto ekologinės zonos („Umweltzone“). Į daugelį Vokietijos miestų negalima važiuoti be specialios žalios spalvos lipduko (Umweltplakette), įrodančio, kad transporto priemonė atitinka ekologinius standartus. Jei vairuotojas neturi tokio lipduko, gauti bauda gali būti didelė, o krovinys gali būti sustabdytas. Mūsų kompanija visada užtikrina, kad visos mūsų mašinos yra pilnai parengtos Vokietijos rinkai.

13. Kaip elgtis, jei siunta atvyksta pažeista?

Nors stengiamės viską padaryti idealiai, incidentai gali įvykti. Jei pastebite, kad siunta pažeista (sudaužytos dėžės, drėgmė, įbrėžimai), svarbiausia yra nedelsiant tai užfiksuoti. 1. CMR važtaraštyje – vairuotojo akivaizdoje reikia užrašyti pastabas apie pažeidimus (pvz., „dėžės sutrūkinėjusios“). 2. Nufotografuoti – padarykite nuotraukas pažeistos vietos ir pakuotės. 3. Pranešti – nedelsdami susisiekite su savo vadybininku.

Jeigu pastabos CMR važtaraštyje nėra įrašytos priimant krovinį, vėliau bus labai sunku įrodyti, kad žala įvyko pervežimo metu, o ne prieš tai ar po jo. Draudimo išmokos gavimas priklauso nuo teisingo dokumentacijos pateikimo. Mūsų patirtis rodo, kad sklandus ir sąžiningas bendravimas šioje situacijoje leidžia išspręsti problemas greitai ir be teismo procesų.

14. Ar pervežame ir maisto produktus? Kokie yra sanitarijos reikalavimai?

Taip, maisto produktų pervežimas yra viena iš svarbiausių logistikos šakų, ypač tarp Lietuvos ir Vokietijos. Tam reikalingas specialus transportas – šaldytuvai (refrigerated trucks), kurie gali palaikyti nustatytą temperatūrą (nuo -25°C iki +25°C).

Čia svarbu ne tik techninė įranga, bet ir dokumentacija. Maisto produktai turi būti lydimi veterinarijos pasų arba prekių, atitinkančių maisto saugos reikalavimus, sertifikatų. Vairuotojai taip pat privalo laikytis griežtų higienos normų: prieš įkraudami maistą, sunkvežimio kėbulas turi būti išvalytas ir dezinfekuotas.