Greitas keliavimas į Vokietiją: tikslūs išvykimo laikai ir logistikos subtilybės

Vokietija jau daugelį dešimtmečių išlieka viena pagrindinių Lietuvos prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo partnerių. Kasdien tarp šalių vyksta tūkstančiai kelių – tiek prekių, tiek keleivių. Nesvarbu, ar planuojate verslo kelionę, siuntite krovinius, ar tiesiog vykstate apsilankyti pas draugus, vienas iš labiausiai rūpimų klausimų visada išlieka tas pats: „Kada tiksliai išvykstame ir kada atvyksime?“.

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvi dešimtmetis, sugebėjau pastebėti vieną aiškiai tendenciją – laiko sąvoka logistikoje tampa vis svarbesnė. Anksčiau atvykimo diena buvo laikoma pakankamu tikslumu, šiandien klientai reikalauja tikslumo iki minutės. Tačiau keliavimas į Vokietiją nėra paprastas nuvažiavimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas procesas, kurį veikia eilė veiksnių: nuo oro sąlygų Lenkijos autostradose iki vairuotojo poilsio režimo taisyklių.

Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kaip formuojasi išvykimo laikai, kodėl jie gali keistis ir kaip galite užtikrinti, kad Jūsų kelias būtų kuo sklandesnis. Suprasdami procesą, Jūs ne tik išvengsite nereikalingo streso, bet ir galėsite geriau planuoti savo laiką bei verslo veiklas.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau ir atsakiau į dešimt dažniausiai kylančių klausimų, susijusių su išvykimo laikais ir keliavimu į Vokietiją. Tai Jums padės susidaryti išsamią vaizdą apie tai, kas vyksta „už scenos“.

1. Kodėl išvykimo laikai kartais keičiasi net ir tada, kai jie jau patvirtinti?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių nesklandumų, kurį suvokiau per savo karjerą. Nors išvykimo laikas dažnai nurodomas kaip fiksuotas, tarptautiniai pervežimai yra dinamiška aplinka. Pirmasis ir pagrindinis veiksnys yra techninė būklė. Net ir pačius naujausius automobilius gali ištikti nenuspėjama gedimas – nuo padangos pralėkimo iki kompiuterinės sistemos klaidos, kuri neleidžia transporto priemonei judėti.

Antras, labai svarbus veiksnys yra eismo sąlygos ir įvykiai kelyje. Jei mūsų vairuotojas grįžta iš ankstesnės kelionės ir užstringa dideliame eismo įvykyje, pavyzdžiui, ties Varšuvos apvažiavimu arba ties Berlyno magistrale, jo grįžimas į depą (iš kurio turi būti pradėta Jūsų kelionė) gali atidėti. Mes visada stengiamės įvertinti rezervinį laiką, tačiau kai kurių situacijų, tokių kaip avarijos, kurios uždaro kelią kelias valandas, neįmanoma numatyti iš anksto. Trečias dalykas – dokumentų tvarkymas. Jei kelionės metu reikalingi specialūs leidimai arba muitinės procedūros užtrunka ilgiau nei planuota, tai automatiškai atkelia išvykimo laiką.

2. Kaip yra planuojami maršrutai, kad kelionė į Vokietiją būtų kuo greitesnė?

Profesionalus maršruto planavimas tai ne tik žemėlapio peržiūrėjimas. Tai sudėtingas procesas, atsižvelgiantis į dešimtis kintamųjų. Esu dirbęs su logistikos sistemomis, kurios realiu laiku analizuoja duomenis. Planuodami greitą keliavimą į Vokietiją, pirmiausia atsižvelgiame į kelių būklę. Renkamės tokius maršrutus, kurie, nors gali būti šiek tiek ilgesni, yra mažiau apkrausti eismu.

Pavyzdžiui, vienas populiariausių maršrutų veda per Lenkiją (A1 ir A2 autostrados). Mūsų užduotis – išvengti Lenkijos didmiesčių spūsčių piko valandomis. Todėl išvykimo laikas dažnai parenkamas taip, kad vairuotojas pravažiuotų pro šiuos „kamuolius“ naktį arba priešpiet. Taip pat svarbu ir Vokietijos viduje – ten taip pat yra eismo intensyvumo bangos. Be to, atsižvelgiame į kelių darbus. Vokietijoje ir Lenkijoje autostradų remonto darbai vyksta nuolat, o pravažiavimo juostos susiaurinimai sukuria „butelių kakliuk“ efektą, kuris gali atidėti kelionę valandomis. Geras planavimas reiškia žinoti, kur šie darbai vyksta šiuo metu, ir juos apeiti.

3. Kokios yra pagrindinės taisyklės, dėl kurių vairuotojas negali važiuoti be sustojimų?

Svarbiausia taisyklė, kurią turi žinoti kiekvienas keleivis siuntėjas, yra vairuotojo darbo ir poilsio laiko reglamentas (ES reglamentai). Tai ne mūsų, o Europos Sąjungos įstatymai, kurie skirti užtikrinti saugumą kelyje. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privalo padaryti bent 45 minučių pertrauką.

Taip pat yra griežtos dienos ir savaitės apribojimos. Vairuotojas negali dirbti daugiau kaip 9 valandas per dieną (išskirtiniais atvejais 10 valandų) ir daugiau kaip 56 valandų per savaitę. Tai tiesiogiai įtakoja išvykimo laikus. Jei vairuotojas artėja prie 4,5 valandų ribos, jis privalo sustoti net tada, kai iki paskirties vietos lieka 10 kilometrų. Mes planuodami laiką visada įtraukiame šias privalomas pertraukas į bendrą kelionės trukmę, tačiau klientams svarbu suprasti, kad šie sustojimai nėra „prarasimas“, o saugumo garantas.

4. Ar savaitgalis ar šventės turi įtakos išvykimo laikams į Vokietiją?

Absoliučiai taip. Vokietijoje galioja griežtos transporto priemonių judėjimo apribojimas taisyklės. Pavyzdžiui, sunkiasvoriai transporto priemonės (kurių maksimali leistina masė viršija 7,5 tonos) Vokietijoje draudžiamos važiuoti sekmadieniais ir nedarbo dienomis (šeštadieniais nuo 22:00 val.). Tai reiškia, kad jei Jūsų siunta arba didelis keleivinis autobusas turi atvykti į Vokietiją sekmadienį ryte, išvykti reikėtų anksti ryto penktadienį arba ketvirtadienį, kad spėtų kirsti sieną prieš apribojimų įsigaliojimą.

Be to, savaitgaliais didėja keleivių srautas, o tai reiškia didesnes eismo spūstis, ypač artėjant prie kurortų ar didmiesčių. Taip pat reikia atsižvelgti į Lietuvos ir Lenkijos šventes. Jei švenčiame Velykas ar Kalėdas, o Vokietijoje dar ne, tai gali sukelti nesusipratimų su muitinės darbo laiku arba degalinių darbu. Todėl išvykimo laikai švenčių laikotarpiu visada derinami atsargiau.

5. Kaip oro sąlygos (žiema, vasara) veikia tikslumą?

Gyvename šiaurinėse platumose, o keliaudami per Lenkiją ir Vokietiją patiriame visą orų spektrą. Žiema yra didžiausias iššūkis. Nors Vokietijos autostradas prižiūri geriausiai už visą pasaulį, sniegas ir ledas gali sukelti chaosą. Pavyzdžiui, net trumpas sniego lietus Vokietijos šiaurėje (prie Hamburgo ar Brėmeno) gali sustabdyti eismą valandomis. Tą patį galima pasakyti ir apie Lenkiją, kur rūkis ar stiprus vėjas ant atviros vietos gali užkirsti kelią.

Vasarą problema gali būti ne oras, o kelių remonto darbų intensyvumas bei perkaitusiu asfaltu sukeltos eismo problemos. Taip pat vasarą didžiausia rizika yra „kelionių savaitgaliai“, kai milijonai vokiečių vyksta atostogų. Tada išvykimo laikas gali būti paslinktas į ankstesnį laiką, kad išvengtume spūsčių. Musuose, esantems versle, stebimas orų prognozė yra ne papildomas malonumas, o būtinybė. Jei prognozuojamas audra, gali nuspręsti išvykti anksčiau, kad prieš ją pasiektume saugią vietą.

6. Kokį vaidmenį vaidina dokumentų tvarkymas prieš išvykimą?

Daugelis klientų mano, kad dokumentai tai tik popieriaus šlamštas, bet praktikoje tai – raktas, be kurio nebus judėjimo. Net ir keliaujant Šengeno erdvėje, kai sienų kontrolės dažniausiai nėra, gali būti pasitaikomų patikrinimų. Jei vairuotojas neturi teisingai užpildytų CMR (krovininio ženklinimo) kvitų, eksporto deklaracijų arba specifinių leidimų (pavyzdžiui, pervežant brangius ar pavojingus krovinius), tai gali baigtis ne tik delsa, bet ir krovinio konfiskavimu.

Dėl šios priežasties išvykimo laikas nėra laikomas galutiniu, kol visi dokumentai nėra patikrinti. Kartais įvyksta situacija, kai klientas vėlai pateikia prekių sąrašą, ir mes turime skubotai jį redaguoti prieš pat išvykimą. Tai sukuria riziką padaryti klaidą. Todėl visada patariu klientams dokumentus parengti bent 24 valandas iki planuojamo išvykimo. Tai leidžia mums patikrinti viską su ramia širdimi ir išvykti tiksliai laiku.

7. Ar galima sekti transporto priemonę realiu laiku ir kaip tai padeda tikslumui?

Šiuolaikinė technologija leidžia mums žinoti, kur yra mūsų transporto priemonė, su tikslumu keletui metrų. GPS stebėjimo sistemos yra standartas, be kurio negalime įsivaizduoti darbo. Klientui tai suteikia didelę ramybę. Jūs galite matyti ne tik, kur yra automobilis, bet ir jo greitį bei sustojimus.

Tai tiesiogiai padeda užtikrinti tikslumą. Jei matome, kad vairuotojas vėluoja dėl eismo įvykio, mes galime nedelsdami susisiekti su Jumis ir pranešti apie naują numatomą atvykimo laiką. Be to, GPS duomenys leidžia mums analizuoti maršrutus po kelionės. Jei matome, kad tam tikra vieta visada sukelia delsas, pakeičiame maršrutą ateities kelionėms. Tai nuolatinis tobulinimo procesas, kurio dėka išvykimo ir atvykimo laikai tampa vis tikslensesni.

8. Kas nutinka, jei keleivis ar siuntėjas vėluoja į nurodytą susitikimo vietą?

Tai gana dažna situacija, ypač keleiviniams pervežimams. Jei sutarta, kad išvykimas iš Vilniaus ar Kauno bus 08:00 valandą ryto, tai reiškia, kad tą laiką turi būti uždarytos durys ir pradėtas judėjimas. Jei keleivius atveža vėluojantis taksi arba jie patys užtrunka rinkdamiesi, kyla dilema.

Esu nuomonės, kad profesionalus pervežėjas turi rasti pusiausvyrą. Mes paprastai laukiame trumpą „garbės laiką“ (pavyzdžiui, 5–10 minučių). Tačiau jei delsa trunka ilgiau, privalome veikti. Ilgas laukimas gali sujaukti visą maršruto grafiką – vėliau pravažiuosime pro Lenkijos spūstis, vėliau atvyksime į paskirties vietą, o vairuotojas gali neturėti legalaus poilsio laiko. Todėl dažnai taisyklė yra tokia: jei vėluojate daugiau nei 15 minučių be pranešimo, transporto priemonė gali išvykti, kad apsaugotų likusių keleivių ar siuntų laiką. Visada rekomenduoju pranešti apie vėlavimą iš karto – tuomet mes galime spręsti, ar galime palaukti, ar reikia ieškoti alternatyvių sprendimų.

9. Kaip pasirinkti optimalų išvykimo laiką, kad atvyktumėte į Vokietiją ryte?

Jei Jūsų tikslas yra atvykti į Vokietiją (pavyzdžiui, į Berlyną, Miuncheną ar Hamburgą) ankstyvą rytą, pvz., 08:00 valandą, išvykimo laiką reikia skaičiuoti atgal, atsižvelgiant į visus aukščiau minėtus veiksnius. Paprastai kelionė trunka apie 14–18 valandų, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Taigi, norint atvykti 08:00 ryto, reikėtų išvykti ankstesnės dienos popietę (apie 14:00–16:00 valandą).

Tačiau čia pasirodo „vairuotojo poilsio“ įstatymas. Jei vairuotojas išvyks 16:00, po 4,5 valandų vairavimo (20:30) jam reikės 45 minučių pertraukos. Tada jis gali vairuoti dar 4,5 valandas iki 01:00 ryto. Po to jis privalo padaryti 9 valandų naktinį poilsį. Tai reiškia, kad jei išvyksite popietę, ankstyvas rytinis atvykimas kitą dieną gali būti neįmanomas be dviejų vairuotojų komandos. Jei vairuotojas vienas, jis privalo išsimiegoti. Todėl, norint atvykti ryte, dažnai tenka išvykti ne vakare, o ankstyvą rytą (pavyzdžiui, 04:00 valandą) ir važiuoti visą dieną, arba turėti komandą, kurioje vienas vairuoja, kitas miega. Tai svarbu suprasti planuojant verslo susitikimus.

10. Kokios papildomos paslaugos gali pagreitinti praeinamąjį laiką sienose ar muitinėje?

Nors Lietuva ir Vokietija yra Šengeno zonoje, kelyje per Lenkiją vis dar egzistuoja tam tikros kontrolės, ypač keliaujant iš ne Šengeno šalių ar vežant specifinius krovinius. Greitam praeinamajam laikui užtikrinti naudojame kelias priemones. Viena jų – „Green Lanes“ (žaliosios juostos) arba skubiosios kontrolės procedūros, jei tokios yra galimos tam tikruose punktuose.

Taip pat labai svarbu yra elektroniniai dokumentai. Pateikus CMR kvitus ir muitinės deklaracijas elektroniniu būdu iš anksto (NCTS – Naujasis bendras tranzito sistema), procesas sienoje trunka kelias minutes, o ne valandas. Be to, mūsų vairuotojai yra apmokyti elgtis su muitininkais – turi visus dokumentus paruoštas, tvarkingai surašytas ir lengvai pasiekiamas. Niekas neerzina muitininko daugiau nei vairuotojas, kuris 20 minučių ieško popieriaus šiukšliadėžėje. Profesionalumas ir paruošimas – tai greičiausias kelias pro bet kokias užkardas.

Išvada

Greitas keliavimas į Vokietiją ir tikslūs išvykimo laikai nėra stebuklas, o kruopštus planavimo, patirties ir technologijų rezultatas.