Greitas ir efektyvus perkraustymas iš Vokietijos: Vadovas be nereikalingo streso

Gyvenimas Vokietijoje daugeliui atveria puikias galimybes, tačiau ateina momentas, kai reikia sugrįžti arba keltis į kitą šalį. Perkraustymas, ypač tarptautinis, iškart sukelia asociacijas su dėžėmis, maišymusiis daiktais ir nenumatytais išlaidomis. Per daugiau kaip dvidešimt metų dirbu šioje srityje, ir galiu pasakyti viena: chaosas – tai ne būtina perkraustymo dalis. Tai tik neteisingo plano pasekmė.

Vokietija yra logistikos centras, todėl techninės galimybės čia yra vienos geriausių pasaulyje. Tačiau technika be kompetentingo valdymo neveikia stebuklingai. Greitas ir efektyvus perkraustymas iš Vokietijos priklauso ne tik nuo to, kaip greitai vairuotojas vairuoja, bet ir nuo to, kiek gerai buvo suplanuota kiekviena minutė prieš pradedant krauti pirmąją dėžę. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, padėsiant suprasti, kaip visa ši procedūra vyksta iš vidaus, ir kaip jūs, kaip klientas, galite padaryti procesą sklandų bei pigesnį.

Svarbiausia taisyklė, kurią išmokau per šiuos metus, yra paprasta: brangiausias dalykas perkraustyme yra ne kilometrai, o laikas. Netvarkingai supakuotas turtas reiškia, kad vairuotojai ir krovėjai praleis daugiau laiko kraunant, iškraunant ir ieškodami dingusių daiktų. O laikas – tai pinigai. Todėl, kalbėdami apie efektyvumą, mes kalbame apie pasiruošimą.

Šis straipsnis skirtas tiems, kurie nori išvengti standartinių klaidų. Mes aptarsime viską nuo dokumentų reikšmės iki to, kaip pasiruošti vokiškam pavementui, kad sunkvežimis galėtų priartėti prie pat namų. Nesvarbu, whether you are moving from a busy apartment in Berlin or a house in Bavaria, principiai išlieka tie patys. Toliau pateikiame išsamų atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus, kurie padės jums susidaryti pilną vaizdą apie artėjantį perkraustymą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek laiko užtrunka perksraustymo procesas iš Vokietijos į Lietuvą?

Laiko frame’as yra vienas lankomiausių klausimų, ir jis nėra vienareikšmis. Viskas priklauso nuo to, kokį pervežimo būdą pasirenkate. Jei užsakote atskirą (pilną) sunkvežimį, tai vadinamasis „exclusive“ arba „dedicated“ pervežimas. Tokiu atveju krovinys yra jūsų, ir automobilis važiuoja tiesiai iš jūsų namų Vokietijoje į jūsų naujus namus Lietuvoje be sustojimų. Paprastai tai trunka 1–2 dienas, priklausomai nuo atstumo (pvz., iš Miuncheno ilgiau nei iš Berlyno) ir vairuotojo darbo laiko apribojimų.

Tačiau dažniau klientai siekia taupyti ir renkasi dalinį krovinio pervežimą (angliškai „part load“ arba „groupage“). Tai reiškia, kad viename sunkvežimyje gali būti kelios šeimos iš skirtingų Vokietijos miestų. Tokiu atveju reikia laukti, kol užpildomas konteineris arba sunkvežimis. Šis procesas gali užtrukti nuo 3 iki 14 dienų. Mano patirtis rodo, kad optimalu yra planuoti pervežimą bent savaitę iki pageidaujamos išvežimo datos, jei norite būti tikri, kad viskas įvyks laiku. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad Vokietijoje griežtai laikomasi vairuotojų poilsio laiko, todėl net ir „greitieji“ pervežimai gali šiek tiek užtrukti dėl techninių sustojimų.

2. Kokius dokumentus reikia paruošti sėkmingam perkraustymui?

Dokumentų tvarka – tai pusė sėkmės, ypač kai kalbame apie perkraustymą į kitą ES šalį. Nors Lietuva ir Vokietija yra Europos Sąjungos narės, muitinės kontrolė gali būti atliekama atsitiktiniu būdu, o be dokumentų tai gali tapti tikra košmaru. Būtina paruošti daiktų inventorinį sąrašą (packing list). Jis turi būti detalus: nurodykite, kiek yra dėžių, kas jose yra (bendrai, pvz., „virtuvės reikmenys“, „drabužiai“), ir, labai svarbu, pažymėkite vertę. Muitinės pareigūnai turi matyti, kad tai nėra prekybinis krovinys, o asmeninis turtas, perkeliamas į nuolatinę gyvenamąją vietą.

Be to, jeigu perkraustote transporto priemonę, reikės jos techninio paso ir vairuotojo pažymėjimo. Jei perkrausto ne patys, o perkeliate turtą, kuris priklauso kitiems šeimos nariams, gali prireikti notariškai patvirtinto sutikimo arba pavedimo. Nepamirškite asmens dokumentų. Jei šeimoje yra vaikų, jų duomenys taip pat turi būti sąraše. Profesionalios pervežimo kompanijos paprastai pagalbos siūlo parengiant šiuos dokumentus, tačiau klientas privalo pateikti duomenis. Jei sąrašas bus netvarkingas, greičiausiai teks praleisti kelias valandas pasienio punkte braižant naujus dokumentus, o tai tiesiogiai atsilieps greičiui.

3. Kaip apskaičiuojamas perkraustymo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Vienos kainos nėra, nes kiekvienas perkraustymas yra unikalus kaip pirštų atspaudai. Pagrindinis kainos formavimo faktorius yra krovinio tūris (kubiniais metrais) arba svoris. Vokietijoje dažniausiai naudojamas tūrio matavimas, nes baldai ir daiktai užima daugiau vietos negu sveria. Antrasis dalykas – atstumas. Kaina skaičiuojama atsižvelgiant į kelio kilometrus ir degalų kainą rinkoje.

Tačiau yra ir „paslėptų“ sąnaudų, apie kurias klientai dažnai pamiršta. Vienas svarbiausių dalykų – prieiga. Ar sunkvežimis gali važiuoti tiesiai prie namo durų? Vokietijos miestuose, ypač senuosiuose kvartaluose (pvz., center of Heidelberg arba old town of Nuremberg), gatvės yra labai siauros, o vokiški statybos normai draudžia stovėti ant šaligatvio net ir trumpam. Jei reikia naudoti mažesnę transporto priemonę „paskutiniam myliui“ (t.y. perkrauti iš didelio sunkvežimio į mažesnį sunkvežimįlį), tai kainuot papildomai. Taip pat į kainą įeina krovėjų darbas. Jei norite, kad jie surinktų ir išskristų baldus, tai taip pat įskaičiuojama. Visada prašykite išsamios sąmatos, kurioje būtų išskirtos visos paslaugos, kad vėliau nebtumėte nustebę galutinės sumos.

4. Kaip tinkamai supakuoti daiktus, kad procesas vyktų greitai?

Esu matęs tūkstančius dėžių, ir galiu pasakyti: gera pakuotė taupo ne tik daiktus, bet ir valandas. Greitasis perkraustymas prasideda namuose. Naudokite vieno dydžio, stiprias dėžes. Tai leidžia jas efektyviau užkrauti į sunkvežimį kaip „LEGO“ kaladėles. Jei dėžės skirtingų dydžių, susidaro tuščios ertmės, o dėžės gali suirpti kelyje. Labai svarbu nenaudoti per didelių dėžių, pvz., iš po buitinės technikos (šaldytuvų), jei joje įsikelsite knygas. Tokia dėžė taps neįkeliama, o krovėjai praleis laiką bandydami ją perstumti arba ištuštinti.

Pažymėkite kiekvieną dėžę. Nerašykite tiesiog „virtuvė“. Rašykite „Virtuvė: indai, duonos keptuvė, kava“. Taip, atvykus į naują vietą, krovėjai nebesikes dėlės į kur ją padėti, ir jūs nereikėsite visko atidaryti ieškodami arbatinuko. Taip pat atminkite, kad skysčiai reikalauja specialaus dėmesio. Visos skysčiu užpildytos talpyklos (šampūnai, aliejus) turi būti uždarytos ir, geriausia, supakuotos į plastikinius maišus, kad netyčia išsiliejus neapsiteptų kitų brangių daiktų. Apsaugokite baldus: kampai turi būti uždengti, o paviršiai – apvynioti burbuliukine plėvele arba storu popieriumi.

5. Ar reikalingas muitinės deklaravimas, kai perkraustoma iš Vokietijos į Lietuvą?

Tai vienas dažniausiai kylančių nesusipratimų. Kadangi abi šalys yra ES narės, prekybinėms prekėms muitų nėra. Tačiau asmeninio turto perkėlimas turi savo niuansų. Jei perkraustote daiktus, kurias naudojote mažiau nei 6 mėnesius, muitinė gali juos laikyti naujomis prekėmis ir taikyti PVM bei akcizus (pvz., alkoholiui ar tabakui). Norint išvengti mokesčių, dažnai turi pateikti „Transfer of Residence“ dokumentą arba deklaraciją, kad daiktai bus naudojami toje pačioje būsenoje (t.y. ne parduodami).

Jeigu tarp daiktų yra transporto priemonė (automobilis, motociklas), procedūra sudėtingesnė. Reikia užpildyti specialias formas ir, svarbiausia, nebevairuoti tos transporto priemonės kaip savo iki oficialios registracijos Lietuvoje (paprastai tai vadinama „eksportavimu“ iš Vokietijos sistemos). Profesionalios kompanijos vadybininkai padeda sušifruoti šias formas, tačiau atsakomybė už teisingą informaciją visada lieka ant kliento pečių. Verta paminėti, kad jei turtas priklauso juridiniam asmeniui (įmonei), tai jau nėra perkraustymas, o komercinis pervežimas, ir čia taisyklės visiškai kitos.

6. Ką daryti su daiktais, kurie netilps į sunkvežimį ar nėra būtini Lietuvoje?

Daugelis žmonių Vokietijoje sukaupia daug daiktų, kurių iš tikrųjų nereikia. Efektyvus perkraustymas taip pat reiškia „atsisveikinimą“ su nereikalu. Prieš pradedant krauti, paskirkite laiko atrinkti (decluttering). Nereikalingus baldus, techniką ar drabužius galite parduoti Vokietijoje per „eBay Kleinanzeigen“ arba „Flohmärkte“ (turgus). Tai ne tik pagerins jūsų kraustymo patirtį, bet ir taupys pinigus, nes mokėsite už mažesnį tūrį.

Ką daryti, jei norite palikti dalykus Vokietijoje ilgiau laiko, nes dar neturite vietos Lietuvoje? Siūlome sandėliavimo paslaugas. Dauguma kompanijų turi sandėlius Vokietijoje arba Lietuvoje, kur galite laikyti dėžes savaitę, mėnesį ar net metus. Tačiau įvertinkite: iškraunant ir vėl įkraunant į sandėlį bei iš jo, kainos padidėja. Jei žinote, kad reikės laikyti ilgai, geriau iš karto supakuoti dėžes į sandėlinį konteinerį (pvz., 20 pėdų konteinerį), kuris gali stovėti kieme ar sandėlyje, o vėliau jį galima tiesiog užvežti į vietą. Tai taupo nuolatinius krovimo darbus.

7. Kaip vyksta perkraustymo diena iš Vokietijos pusės?

Perkraustymo diena prasideda tuo momentu, kai atvyksta komanda. Paprastai tai 2–3 žmonės. Pirmiausia jie įvertina situaciją: ar reikia apsaugoti grindis (naudojami specialiai kilimėliai), ar reikia išmontuoti baldus. Profesionalai visada pasidrožia baldus, nes neįmanoma pervežti spintos ar didelio stalo be to. Varžtai ir detalės yra dedamos į specialias maišeliucius ir pritvirtinamos prie atitinkamo baldo, kad niekas nepasimestų.

Tada prasideda pakrovimas. Čia svarbu ne tik jėga, bet ir logika. Sunkūs daiktai (šaldytuvai, skalbyklės, knygų dėžės) kraunami žemiau ir į sunkvežimio gylį, kad išlaikytų svorio centrą. Lengvi daiktai (pagalvės, pledai) eina į viršų. Procesą stebi vairuotojas arba vadovas, kuris užpildo „krovinio bilietą“ (consignment note). Jis registruoja būklę: ar spinta nebuvo įbrėžta prieš pakrovimą. Tai labai svarbu dėl draudimo. Kai viskas pakrauta, sunkvežimis uždaromas, o jūs gausite dokumentą ir galėsite pajudėti į naują gyvenamąją vietą arba likti Vokietijoje, jei krovinys išvyksta be jūsų.

8. Ar draudimas būtinas, ir ką jis apima?

Dauguma klientų klausia: „Ar tikrai reikalingas draudimas?“ Mano atsakymas visada yra „taip“. Net jei vairuotojas yra patyręs profesionalas su 20 metų stažu, kelyje gali nutikti tiek, kuo niekas negali užtikrinti: staigi avarija už akių, stiprus vėjas, verčiantis medį ant kelio, ar net staigus stabdymas dėl kitos transporto priemonės. ES lygis draudimo (CMR draudimas) yra labai žemas – paprastai apie 1–2 EUR už kilogramą. Jei pervežate brangų pianiną ar meno kūrinius, ši suma nepadengs žalos.

Siūlau pasirinkti „All Risk“ (visų rizikų) draudimą. Jis kainuoja šiek tiek daugiau (paprastai 2–3 % nuo turto vertės), tačiau jis apima ir drabužių įdrėskimą, baldų įbrėžimus netgi dėl netvarkingo kraunamojo laipto. Svarbu tiksliai užpildyti turto vertės deklaraciją. Jei dėžėje su brangiaisiais drabužiais parašysite „Drabužiai – 10 EUR“, ir dėžė dings, draudimo kompanija atlygins tik 10 EUR. Būkite sąžiningi vertinant savo turtą, nes tai iš tiesų apsaugo jūsų kišenes.

9. Kaip elgtis, jei Lietuvoje dar nėra galima apsigyventi (namai dar nebaigti)?

Tai labai dažna situacija, ypač statant namus ar laukant buto įrengimo pabaigos. Tokiu atveju turite kelis variantus. Pirmiausia, galite naudoti mūsų minėtą sandėliavimą. Krovinys atvežamas į Lietuvą, iškraunamas į saugų sandėlį, o jums nereikia skubėti su iškraunimu.

Antras variantas – „Mobile storage“ arba konteinerio nuoma. Mes atvežame konteinerį į jūsų sklypą Lietuvoje, jį užrakiname, ir jis stovi pas jus kieme. Jūs galite po trupdelį iškrauninėti daiktus, kai tik turite laiko ar kai namai bus paruošti. Tai labai patogu, nes nereikia važiuoti į sandėlį mieste. Trečias variantas – dalinis iškrovimas. Jei turiite bent vieną patalpą paruoštą (pvz., garažą), galime ten iškrauti dėžes, o didžius baldus palikti automobilyje trumpam laikui (priešmokyklinės įstaigos nenaudoja, tačiau tai galima tik susitarus su pervežėju dėl vietos). Svarbu šią situaciją aptarti anksčiau, kad būtų suplanuota maršruto pabaiga.

10. Kokios pagrindinės klaidos vengti, kad perkraustymas neuktų į tūkstančių eurų nuostolius?

Per dvidešimt metų mačiau viską. Viena didžiausių klaidų – laikas. Žmonės dažnai skambina prieš savaitę ir klausia, ar galima perkraustyt šeštadienį. Geriausi pervežėjai yra užimti savaitėmis į priekį, o brangiausios dienos yra penktadieniai ir pirmadieniai bei mėnesio pabaigos. Planuokite bent mėnesį į priekį, tai leis sutaupyti 10–20 % kainos.

Antroji klaida – nepasitikėjimas profesionale ir bandymas taupyti krovėjuose. Jei samdiate „vokus“ iš gatvės, rizikuojate ne tik sugadinti turtą, bet ir gauti baudas už neteisėtą veiklą Vokietijoje. Vokiška policija dažnai tikrina, ar krovininio transporto vairuotojai turi teises ir sąskaitas faktūras už darbą. Trečia, ir galbūt svarbiausia – nedarykite „Paskutiniųjų minučių“ sprendimų.