Greitas daiktų transportavimas iš Vokietijos: patikimi vežėjai

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena svarbiausių ir didžiausių Lietuvos prekybos partnerių. Kasdien tarp šalių vyksta tūkstančiai krovinių – nuo mažų prekių užsakymų el. prekyboms iki didelių pramoninių įrengimų. Būtent todėl klausimas apie greitą ir saugų daiktų transportavimą iš Vokietijos lietuviams verslininkams ir privatiems asmenims yra aktualesnis nei bet kada. Turint daugiau kaip dvidešimt metų patirties tarptautinėje logistikoje, galiu drąsiai teigti: rasti patikimą vežėją nėra taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Rinkoje gausu pasiūlos, tačiau kokybė ir patikimumas varijuoja labai plačiai.

Šiame straipsnyje mes panagrinėsime pagrindinius aspektus, susijusius su krovinių gabenimu iš Vokietijos. Mes kalbėsime ne tik apie tai, kaip pasirinkti transporto kompaniją, bet ir apie tai, kas slepiasi už kainų, kokie dokumentai būtini ir kaip išvengti nepageidaujamų nenumatytumų situacijų. Nesvarbu, ar reikia pervežti vieną paletą, ar atlikti pilną sunkvežimio krovą (FTL), žinojimas, kaip veikia procesas, leis jums sutaupyti ne tik pinigų, bet ir daug brangesnio laiko.

Visų pirma, svarbu suprasti, kad „greitas“ transportavimas nereiškia „neracionalus“. Profesionalus logistikos valdymas reiškia optimalaus maršruto parinkimą, tinkamą transporto priemonę ir aiškų dokumentacijos tvarkymą. Dažnai klientai, ieškodami pigiausio varianto, susiduria su vėlavimais arba net krovinių pažeidimais, o tai galiausiai kainuoja daugiau nei kokybiškos paslaugos pasirinkimas iš karto. Toliau pateikiamas išsamus vadovas, padėsiantis susiorientuoti šioje srityje.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje suformulavau ir atsakiau į dešimt dažniausiai kylančių klausimų, susijusių su krovinių vežimu iš Vokietijos. Šie atsakymai remiasi ilgalaike praktika ir žiniomis apie Vokietijos bei Lietuvos transporto rinkos ypatumus.

1. Kiek laiko paprastai užtrunka krovinių pristatymas iš Vokietijos į Lietuvą?

Pristatymo laikas priklauso nuo severalių veiksnių: pakrovimo vietos Vokietijoje, krovinio tipo (dalinis ar pilnas krovinių vežimas) ir pasirinkto transporto būdo. Jei kalbame apie dalinių krovinių (LTL) transportavimą, kuris dažnai taikomas mažesnėms siuntoms, standartinis terminas yra nuo 3 iki 5 darbo dienų. Tai susiję su tuo, kad krovinys turi būti paruoštas terminaluose, surinktas su kitomis siuntomis ir tik tada išvežtas į maršrutą.

Jei užsakote pilną sunkvežimio krovą (FTL) arba ekspresinį transportą, kuris skirtas tik jūsų siuntai, laikas gali trumpėti iki 1–2 darbo dienų. Tokie maršrutai vykdomi be tarpinių sustojimų terminaluose. Taip pat reikia atsižvelgti į atstumą – krovinius iš Miuncheno arba pietinės Bavarijos reikia daugiau laiko pristatyti nei iš Berlyno ar Hamburgo, kurie yra arčiau Lietuvos sienų. Vokietijoje taip pat griežtai laikomasi vairuotojų poilsio režimo, todėl ilgesniuose maršrutuose būtinai reikia numatyti laiko rezervą.

2. Kas labiausiai veikia krovinių pervežimo kainą?

Dauguma klientų mano, kad kainą lemia tik atstumas kilometrais. Tačiau, atsižvelgiant į mano patirtį, atstumas yra tik vienas iš komponentų. Vienas svarbiausių veiksnių yra degalų kaina, kuri svyruoja pasaulyje, ir kurią dažnai taikoma prie kainos kaip koregavimo koeficientas (fuel surcharge). Taip pat labai didelę įtaką turi Vokietijoje galiojantis minimalus darbo užmokestis (Mindestlohn). Nuo 2015 m. Vokietijoje nustatyta gana aukišta minimali alga, kuri privaloma net ir užsienio vežėjams, atliekantiems krovimo-iškrovimo darbus šioje šalyje. Tai tiesiogiai padidina paslaugos kainą lyginant su šalimis, kuriose darbo jėga pigesnė.

Kainą taip pat lemia krovinio svoris ir tūris, pakavimo tipas (ar reikia specialių įrengimų, pvz., „liftų“ arba šaldytuvų), ir sezoniškumas. Pavyzdžiui, prieš šventes arba vasaros atostogų pradžią transporto paslaugų paklauga smarkiai išauga, o kartu su ja ir kainos. Taip pat svarbu ir tai, ar krovinys gali būti pakrautas/iškrautas be vairuotojo pagalbos, ar reikalingi papildomi krano paslaugų operatoriai.

3. Kaip pasirinkti patikimą vežėją ir atskirti jį nuo tarpininkų?

Logistikos pasaulyje yra du pagrindiniai žaidėjai: tiesioginiai vežėjai (kurie turi savo techniką ir vairuotojus) ir freight forwarders (ekspeditoriai ar tarpininkai). Tarpininkai dažnai suorganizuoja vežimą, ieškodami transporto išoriškai, tačiau jie ne visada tiesiogiai kontroliuoja procesą. Norint rasti patikimą partnerį, verta atkreipti dėmesį į ilgametę patirtį rinkoje ir įmonės juridinį statusą.

Patikimas vežėjas visada suteiks aiškų sutartį su apibrėžtomis atsakomybėmis. Verta pasitikrinti, ar įmonė turi licenciją tarptautiniams vežimams atlikti (ECMT arba pagal Europos Sąjungos reglamentus). Taip pat verta skaityti atsiliepimus interneto forumuose arba verslo reitingų portaluose (pvz., „Rekvizitai.lt“ Lietuvoje). Jei įmonė vežia jau daugiau nei 10–15 metų, tai paprastai rodo, jog ji sugeba įveikti rinkos krizes ir išlaikyti klientų pasitikėjimą. Nepatikimi ženklai: per mažos kainos, neišsami informacija apie draudimą, neatsakymai į skambučius arba „užuominos“, kad terminai gali pasikeisti be įspėjimo.

4. Kokius dokumentus būtina paruošti transportavimui iš Vokietijos?

Teisingai paruošta dokumentacija yra pusė sėkmės. Pagrindinis dokumentas yra CMR važtaraštis. Jis patvirtina sandorio sudarymą tarp siuntėjo ir vežėjo, joje nurodomas krovinys, svoris, kiekis ir pristatymo vieta. Be CMR, būtina turėti prekių sandėlio kvitą (pakuotės sąrašą), kuriame detaliai išvardijamos visos siuntos pozicijos. Tai labai svarbu ne tik dėl muitinės, bet ir dėl galimo krovinio praradimo atvejo – jei trūksta detalesnio aprašymo, sunku įrodyt, kas dingę.

Be to, būtina pateikti PVM sąskaitą-faktūrą (invoice). Ji turi būti išrašyta vokiškai arba angliškai, joje turi būti nurodytos tikslios prekės, jų vertė, prekių kodai (HS kodas, jei tai reikalinga muitinės deklaravimui) ir pirkėjo bei pardavėjo duomenys. Jei pervežamos specialios prekės (pvz., vaistai, chemikalės, alkoholiniai gėrimai), gali prireikti papildomų leidimų ar sertifikatų (pvz., ATR, T1 dokumentai). Neteisingai užpildyti dokumentai gali sukelti didžiulius vėlavimus pasienio punktuose.

5. Kas yra dalinis krovinių vežimas (LTL) ir kada jis naudingas?

LTL (Less than Truckload) arba dalinis krovinių vežimas yra paslauga, kuomet viena sunkvežimio dalis (pvz., viena ar kelios paletės) skiriama vienam klientui, o likusi vieta užpildoma kitiems klientų kroviniams. Tai yra ekonomiškiausias pasirinkimas tiems, kurie turi pervežti nedidelį kiekį prekių, kurios neužpildo pilno sunkvežimio.

Ši paslauga ypač populiari tarp mažųjų ir vidutinių įmonių, užsakyančių prekes iš Vokietijos gamintojų. Nors LTL kaina yra mažesnė už pilno krovinių vežimo (FTL) kainą, reikia atsižvelgti į ilgesnį pristatymo laiką, nes krovinys gali būti perkeliamas tarp skirtingų terminalų (konsolidacijos taškų) Vokietijoje, kol bus surinktas pilnas reisas į Lietuvą. Taip pat tikimybė pažeisti krovinius šiek tiek didesnė dėl dažnesnio krovimo-iškrovimo, tačiau profesionalūs vežėjai užtikrina, kad kroviniai būtų užfiksuojami ir užfiksuoti tvirtai (tvirtinimo juostomis, oreolių pakuutėmis), kad išvengtų pažeidimų.

6. Ar verta rinktis ekspresinį transportą, ir kada tai apsimoka?

Ekspresinis transportas yra paslauga, kurios pagrindinis tikslas – greitis. Tai dažniausiai atliekama mažesniais transporto priemonėmis (pvz., furgonais iki 3.5 tonų) arba netgi automobiliais su priekaba. Tokiu būdu kroviniui reikalingas atskiras vairuotojas, kuris keliauja tiesiai iš punktą A į punktą B be jokių sustojimų.

Ši paslauga apsimoka tais atvejais, kai laikas yra svarbesnis už pinigus. Pavyzdžiui, jei gamyklai stokoje baigėsi kritinės detalės ir sustojo visa gamybos linija, arba jei reikia pervežti brangią medicininę įrangą. Ekspresinis transportas kainuoja gerokai brangiau (gali būti 2–3 kartus brangiau už standartinį), tačiau jis užtikrina pristatymą tą pačią dieną arba kitą dieną ryte. Taip pat ekspresas ypač aktualus per šventes arba savaitgalius, kai standartiniai maršrutai nevykdomi. Prieš renkantis šį variantą, visada verta įvertinti potencialius nuostolius dėl vėlavimo lyginant su ekspresinio vežimo kaina.

7. Kaip vyksta transportavimas naudojant „vokiškąją paletę“ (Euro paletę)?

Standartinė rinkos paletė, vadinama Euro paletė (EUR 1), yra 1200x800 mm dydžio. Vokietijoje tai yra pagrindinis logistikos vienetas. Dauguma prekių Vokietijoje supakuojamos būtent ant šių paletų. Supranti šios paletės svarbą ir galimybes, gali geriau planuoti savo siuntą.

Svarbu žinoti, kad Vokietijoje veikia paletų keitimo (exchange) sistema. Jei jūsų krovinys yra ant Euro paletų, ir jūs jas norite pasilikti sau (jei, pvz., pirkėjas grąžina tuščias paletes), tai reikalauja papildomo suderinimo. Dažniausiai vežėjas atveža prekes ant paletų ir paima to paties kiekio tuščias (gražinamas) paletes atgal – taip vengiama paletų nuostolio. Jei savo siuntai naudojate nestandartines paletes (pvz., 1200x1000 mm), reikia tiksliai nurodyti jų matmenis, nes tai gali paveikti tai, kiek paletų tilps į sunkvežimį (pvz., 33 Euro paletės standartiniame vilkike).

8. Ką daryti, jei krovinys atvyko pažeistas arba dingo?

Nepaisant visų pastangų, avarijos ar įvykiai gali įvykti. Svarbiausia yra veikti ramiai ir pagal nustatytą tvarką. Pirmasis žingsnis – detaliai apžiūrėti krovinį vairuotojo akivaizdoje prieš pasirašant važtaraštį. Jei pastebite pažeidimus (sujungtos dėžės, drėgmės pėdsakai, įbrėžimai ant paletės), tai būtina užrašyti į CMR važtaraštį (protokole) ir pasirašyti kartu su vairuotoju. Be šio užrašo, vėliau bus labai sunku įrodyti žalą.

Jei krovinys pažeistas arba dingęs, reikia nedelsiant pranešti vežėjui ir ekspeditoriui (raštiškai, el. paštu). Pagal tarptautines konvencijas (CMR), pretenzijos dėl pažeidimų turi būti pateiktos per 7 dienas nuo pristatymo dienos, o dėl visiško dingimo – per 60 dienų. Patikimas vežėjas visada turi turėti krovinio civilinę atsakomybės draudimą (CMR draudimas), kuris padengia žalą. Tačiau verta prisiminti, kad standartinis CMR draudimas apmoka apribotą sumą (paprastai apie 8.33 SDR už kilogramą), todėl brangiems kroviniams rekomenduojama papildomai apdrausti prekes („All risk“ draudimas).

9. Ar sunkvežimiai gali važiuoti savaitgaliais ir naktimis?

Vokietijoje ir Lietuvoje galioja skirtingi apribojimai, susiję su sunkiasvorio transporto eiga. Vokietijoje nėra griežto savaitgalio draudimo visiems sunkvežiams taip, kaip, pavyzdžiui, kai kuriose kitose šalyse, tačiau yra griežti darbo laiko apribojimai vairuotojams. Pagal ES reglamentus, vairuotojas turi privalomą poilsį (45 minučių po 4,5 valandos vairavimo), kasdieninį poilsį (11 valandų) ir savaitinį poilsį (45 valandų).

Tai reiškia, kad nors sunkvežimiai gali būti kelyje naktį ar savaitgalį, vairuotojai negali vairuoti be pertraukų. Dažnai savaitgaliais Vokietijoje stengiamasi kelti didesnius krovinius, kad išvengtumėte spūsčių, susidarančių darbo dienomis. Tačiau jei reikia atlikti krovimo ar iškrovimo darbus Vokietijos sandėliuose savaitgalį, tai reikalauja išankstinio suderinimo ir dažnai kainuoja brangiau (viršvalandžiai). Planuodami transportą, visada verta klausti vežėjo, ar pristatymas numatomas darbo laiku, ar gali įvykti naktį, kad pasiruoštumė priimti krovinius.

10. Kokios dažniausiai klaidos daroma užsakant transportą iš Vokietijos?

Per savo ilgą karjerą mačiau daugybę klaidų, kurias galima būtų lengvai išvengti. Viena dažniausių – neteisingai nurodytas krovinio svoris ar matmenys. Klientas dažnai pasako „maždaug 1 toną“, o realiai pasirodo, kad yra 1,5 tonos. Tai gali lemti tai, kad atvykęs sunkvežimis tiesiog neįveš krovinio dėl didelio svorio, arba reikės keisti transporto priemonę (brangesnę variantą). Kitas dažnas klaidingas požiūris – manyti, kad „viskas įskaičiuota“. Būtinai reikia klausti, ar į kainą įeina krovimas (paimimas) iš siuntėjo, ar iškrovimas prie gavėjo, ar reikia mokėti už „ilgąją ranką“ (kai vairuotojas dirba ilgiau nei standartinis 1 valanda).

Taip pat klientai dažnai nepaklauso apie krovinių įtvirtinimą. Jei siunčiate šiek tiek nestabilius daiktus (buitinę techniką, baldus), būtina pasirūpinti, kad jie būtų tinkamai užfiksuoti. Nuo šiol, prieš užsakydami transportą, visada pateikite kuo tikslesnį krovinio aprašymą: ar tai reikalauja temperatūros režimo, ar tai yra lengvosios prekės, ar jose yra pavojingi komponentai. Informacija – raktas į sklandų procesą.

Išvada

Greitas ir patikimas daiktų transportavimas iš Vokietijos ne tik įmanomas, bet ir yra kasdienė praktika, jei pasitiki kompetentingais ekspertais.