Greitas daiktų pervežimas iš Vokietijos: Eksperto vadinas, kaip suderinti greitį ir kainą

Įvadas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka ne tik Europos, bet ir viso pasaulio ekonominės širdies dalimi. Kasdien šio šalies keliais plaukia tūkstančiai sunkvežimių, gabenančių įvairiausią produkciją – nuo mažmeninės prekybos prekių iki sudėtingų pramonės įrenginių. Lietuva, esanti strategiškai patogioje vietoje tarp Vakarų ir Rytų, yra natūralus logistinis mazgas, per kurį keliauja nemaža dalis šių krovinių. Tačiau, nors geografinis atstumas tarp Berlyno ir Vilniaus nėra toks didelis, logistika išlieka sudėtingas procesas, kuriame vienas svarbiausių iššūkių klientui yra balansuoti tarp greičio ir kainos.

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų, sugebėjau pastebėti vieną pasikartojantį scenarijų. Klientai visada nori to paties: "gauti vakar ir už tai sumokėti kuo mažiau". Nors tai skamba kaip idealistinė svajonė, profesionali logistika gali pasiūlyti sprendimus, kurie šią svajonę labai artimai priartina prie realybės. Raktas į sėkmę yra ne tik paieška pigiausio pasiūlymo paieškos portaluose, bet ir supratimas, kaip susiformuoja kaina ir kodėl kai kada greitis kainuoja brangiau, o kai kada galima sutaupyti neprarandant laiko.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu mechanizmus, kurie valdo krovinių pervežimus iš Vokietijos. Mes aptarsime, kodėl kaina svyruoja, kaip išvengti paslėptų mokesčių, kaip teisingai supakuoti daiktus ir, svarbiausia, kaip rasti patikimą partnerį, kuris ne tik pasiūlys gerą kainą, bet ir garantuos, kad Jūsų krovinys atvyks saugiai ir laiku. Nesvarbu, ar perkate baldus iš Vokietijos, ar užsakote didelę partiją detalių gamybai, ši informacija padės Jums atrodyti logistikos eksperto akimis ir išvengti dažniausių klaidų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kodėl krovinių pervežimo iš Vokietijos kainos gali skirtis net du kartus tuo pačiu maršrutu?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų, ir atsakymas slypi ne transporto kompanijos godume, o pasiūlos ir paklausos dėsnio bei planavimo subtilybiųse. Pirmasis ir svarbiausias veiksnys yra krovinio užpildomumas. Jeigu Jums reikia pervežti tik vieną europaletę (1,2 x 0,8 m) arba kelias dangas, transportavimo kaina apskaičiuojama ne pagal tai, kiek degalų sunaudoja sunkvežimis visam maršrutui, o pagal tai, kiek vietos jis užima. Jeigu vairuotojas turi jau užpildytą sunkvežimį kryptimi į Lietuvą ir turi laisvos vietos 1–2 europaletėms, jis gali pasiūlyti labai palankią kainą, nes papildomos išlaidos jam minimalios. Tokiu atveju Jums mokama tik už "užpildą".

Tačiau jeigu Jums reikia greito pervežimo tam tikru laiku, ir reikia skirti specialų sunkvežimį (arba dalį jo) be kitų krovinių, kaina smarkiai išauga. Tuojau pat kyla antrasis veiksnys – Vokietijos kelių mokesčiai (Maut). Vokietija turi vieną brangiausių kelių mokesčių sistemų Europoje, priklausančią nuo sunkvežimio emisijų klasės ir ašių skaičiaus. Trečias dalykas yra degalų kaina, kuri, kaip žinome, svyruoja. Taigi, kaina skiriasi todėl, kad vienu atveju Jums mokate už dalį bendrų išlaidų (konsoliduotas krovinys), o kitu – už visą sunkvežimio išnuomą ir jo darbo laiką (ekspresinis pervežimas).

2. Kas yra konsoliduotas krovinys ir kada verta jį pasirinkti?

Konsoliduotas krovinys (angliškai – groupage arba part load) yra modelis, kai viename transporto priemonėje gabenami kelių skirtingų klientų siuntos, kurių maršrutai sutampa. Pavyzdžiui, į vieną sunkvežimį, važiuojantį iš Miuncheno į Kauną, surinkiamos siuntos iš penkių ar šešių skirtingų siuntėjų. Tai leidžia kiekvienam klientui sumokėti tik už užimamą vietą, o ne už visą sunkvežimį.

Verta pasirinkti šį metodą tada, kada Jums nėra skubos. Konsoliduoti kroviniai reikalauja laiko – sunkvežimis turi apvažiuoti po visus siuntėjus, surinkti krovinius, o paskui – pristatyti kiekvienam gavėjui. Tai vadinama "pirmosios ir paskutinės mylios" logistika. Paprastai tokio pervežimo trukmė Vokietija–Lietuva gali svyruoti nuo 3 iki 5 darbo dienų. Jeigu Jūsų baldai ar prekės gali laukti šiek tiek ilgiau, tai efektyviausias būdas sutaupyti pinigų be kokybės praradimo. Be to, šiandien konsolidacija yra viena ekologiškiausių logistikos formų, mažinančių anglies dioksido pėdsaką.

3. Kaip greitai įmanoma perveži daiktus iš Vokietijos, ir ką tai reiškia dėl kainos?

Esant dideliam poreikiui, krovinys iš Vokietijos gali būti pristatytas į Lietuvą net per 24 valandas, o ypatingais atvejais net greičiau (tačiau tai retas atvejis, dėl vairuotojų poilsio režimo). Toks greitis pasiekiamas naudojant "ekspresinį" pervežimą, kai sunkvežimis siunčiamas specialiai Jūsų užsakymui. Tai reiškia, kad vairuotojas važiuoja tiesiai į siuntėjo sandėlį, pakrauna ir važiuoja tiesiai prie Jūsų, nustodamas tik dėl privalomų poilsio pertraukų.

Ką tai reiškia dėl kainos? Tokia paslauga kainuoja daugiausia. Jums mokama ne tik už važiavimą į Vokietiją ir atgal (tuščia arba su kitu kroviniu), bet ir už vairuotojo laiko rezervavimą, greitą įkrovą/iškrovą bei už tai, kad transporto kompanija atsisako galimybės paimti kitus, pigesnius krovinius šiame maršrute. Jeigu Jums reikia, kad brangūs komponentai ar pakeitimosios dalys gamybai atvyktų iš karto, ši kaina yra pagrįsta verslo nuostoliais, kuriuos išvengiate dėl greito pristatymo.

4. Kokius dokumentus reikia paruošti sklandžiam pervežimui?

Nors Vokietija ir Lietuva yra Europos Sąjungoje ir vidinės rinkos šalys, dokumentų tvarka yra kritiškai svarbi, kadangi visi keliai kertamos valstybės sienos (nors ir be kontrolės, tačiau fizinė riba egzistuoja), be to, visame kelyje gali būti policijos ar muitinės kontrolės. Pagrindinis dokumentas yra prekių sandėravimo sąskaita-faktūra (angliškai – Commercial Invoice). Ji turi būti parašyta lietuvių arba anglių kalba, nurodyant tikslią prekių pavadinimą (ne "baldai", o "medinis minkštas kampas"), serijinius numerius (jei yra), svorį, kiekį ir kainą.

Be to, būtinas tarptautinis kelių vežimo sąvartos dokumentas (CMR). Jį užpildo pervežėjas, tačiau siuntėjas ir gavėjas turi patikrinti, ar duomenys tenkiną. Jeigu pervežamos naudotos prekės ar asmeniniai daiktai, gali prireikti deklaracijos, kad tai nėra komercinis krovinys (jei pervežama ne įmonės, o fizinio asmens vardu). Neteisingai užpildyti dokumentai gali sukelti nesusipratimų sienos kontrolės punktuose arba vėluoti pristatyme, jeigu policija nuspręs detaliau patikrinti krovinį.

5. Ar svoris ar tūris (kubatura) labiau įtakoja kainą?

Tai klasikinis logistikos klausimas, ir atsakymas priklauso nuo to, ką pervežate. Jeigu pervežiate metalines detales, statybines medžiagas ar kitas sunkias medžiagas, kaina formuojasi pagal svorį, nes sunkvežimis turi svorio limitus (pvz., 3,5 tonos sunkvežimis negali vežti daugiau negu leidžia techninės normos). Tačiau dažniausiai klientai perveža baldus, putų polistirolo dėžes, šiaudus ar kitus lengvus, bet didelius daiktus.

Tokiais atvejais dominuoja tūris (kubatūra). Logistikoje egzistuoja sąvoka "kiekisinis svoris" arba "volumetrinis svoris". Jis apskaičiuojamas pagal formulę: ilgis (m) x plotis (m) x aukštis (m) x daugiklis (paprastai 333 kg vienam kubiniam metrui tarptautiniuose pervežimuose). Jeigu Jūsų krovinio realus svoris yra 500 kg, bet jis užima 5 kubinius metrus, jo volumetrinis svoris bus 1665 kg. Už pervežimą Jums mokama būtent pagal tą, didesnį skaičių (t.y. 1665 kg). Todėl labai svarbu teisingai supakuoti daiktus – jeigu galite suspausti arba išardyti baldus, taip sumažinsite kubatūrą ir išliksite pigiau.

6. Kokią transporto priemonę pasirinkti: 3,5 t, 7,5 t arba 24 t sunkvežimį?

Pasirinkimas priklauso nuo Jūsų krovinio dydžio ir iškrovos vietos sąlygų. 3,5 tonų sunkvežimiai (dažnai vadinami "Ivecais" arba "Fiat Ducato", nors tai gali būti ir didesni vilkikai) turi privalumą: jiems nereikia vairuotojo pažymos (C kategorijos), tačiau svarbiausia – jie gali važiuoti į miesto centrus, kur yra griežti apribojai sunkiajam transportui, ir lengviau manevruoja siaurose privačiose vartuose. Jeigu pervežate krovinius į senamiestį arba vietai, kur nėra erdvės apsisukti, 3,5 t sunkvežimis – geriausias pasirinkimas.

7,5 tonų sunkvežimiai yra tarpinis variantas, tačiau jie jau reikalauja profesionalaus vairuotojo. 24 tonų (tarpinės ašys) sunkvežimiai arba vilkikai su priekabomia yra efektyviausi dideliems kiekiams (nuo 10–15 europalečių). Jie pigiausiai pervežia vieną krovinio dalį (tūrio ar svorio atžvilgiu), tačiau turi didžiulius apribojimai miestuose. Prieš užsakydami pervežimą, būtinai įvertinkite, ar didelis sunkvežimis gali privažiuoti prie iškrovos vietos – ar nėra aukštų šaligatvių, ar vartai pakankamai platūs, ar yra kur apsisukti. Neteisingas transporto rūšies pasirinkimas gali baigtis tuo, kad vairuotojas negalės iškrauti ir reikės samdyti papildomą transportą iš artimiausio aikštelės.

7. Kaip užtikrinti, kad krovinys atvyks nesugadintas?

Krovinių saugumas prasideda ne kelyje, o Jūsų sandėlyje ar namuose. Dauguma sugadinimų įvyksta ne dėl avarijų (jie reti), o dėl blogo pakavimo ir fiksavimo. Pagrindinė taisyklė: krovinys negali judėti viduje. Jeigu tai paletės, jos turi būti apvyniotos storu stretch plėveliu (ne vienu, o keliais sluoksniais, ypač jei kraunami atskiri dėžės). Jeigu tai baldai be paletės, jie turi būti uždėti ant grotelių (pallet) ir pritvirtinti dirželiais arba įtvirtinti kampinėmis.

Svarbu ir tai, kaip vairuotojas užkrauna. Neklauskite vairuotojo ar jis "kažką įmes" tarp kitų daiktų. Jeigu Jūsų krovinys nėra įtvirtintas prie sunkvežimio sienelių ar grindų, jis gali nukristi stabdant arba posūkyje. Papildomai rekomenduoju pasirašyti krovinio apžiūros protokolą prieš išvežimą – nufotografuokite būklę prieš ir po (jei įmanoma). Nors gera draudimo polisa yra privaloma, geriau išvengti problemų iš karto, nei vėliau gaišti laiko draudimo išmokoms.

8. Ar reikia drausti krovinius, ir ką apima draudimas?

Taip, draudimas yra būtinas. Pagal tarptautinių vežimų konvenciją (CMR), pervežėjas yra atsakingas už krovinio praradimą ar sugadinimą, tačiau atsakomybės ribos yra griežtai apibrėžtos – paprastai tai apie 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienam kilogramui (prie kurso svyravimų tai yra apie 10–11 eurų už kg). Jeigu pervežate 500 kg vertės elektroniką, o ji dingsta, pagal standartinę atsakomybę gautumėte tik 5 000 eurų, nors tikroji vertė gali būti 20 000 eurų.

Todėl visada klauskite apie "visavertį krovinio draudimą" (All risk insurance). Toks draudimas paprastai kainuoja labai nedaug – paprastai tai 0,2–0,5% nuo krovinio deklaruotos vertės. Už šią nedidelę sumą Jūsų krovinys yra apsaugotas nuo visų rizikų – nuo avarijos ir gaisro iki vagystės. Būtinai patikrinkite, ar draudimo polisa galioja nuo momento, kai krovinys pasiimamas iš Jūsų, iki momento, kai jis atsiduria pas gavėją. Neklauskite, "ar yra draudimas", klauskite "kokia yra draudimo suma vienam įvykiui".

9. Kaip išvengti sukčių ir pasirinkti patikimą pervežėją?

Logistikos rinkoje, kaip ir visur, yra nedorų žaidėjų. Dažniausiai jie pasirodo populiariuose "krovininių pervežimų biržose" siūlydami neįtikėtinai žemas kainas. Raudona vėliavėlė – kaina, kuri žymiai žemesnė nei rinkos vidurkis (pvz., jei visi siūlo 500 eurų, o kas nors 200 eurų). Tokiems "pervežėjams" dažnai trūksta patirties, licencijų, arba jie tiesiog surenka krovinius, paima išankstinį apmokėjimą ir išnyksta.

Kaip patikrinti? Pažiūrėkite, ar įmonė turi tinklalapį (ne tik vieną puslapį biržoje), ar ji pateikė savo juridinius duomenis (įmonės kodą, adresą). Patikrinkite, ar įmonė veikia ne vieną metą. Naujokiškos įmonės gali būti ambicingos, bet 20 metų patirtis sako, kad stabilumas svarbiau. Dar vienas dalykas – atsiliepimai. Tačiau čia būkite atsargūs, nes atsiliepimus galima nusipirkti. Ieškokite realių diskusijų forumuose arba klauskite verslo partnerių.