Greičiausias būdas keliauti į Vokietiją be sustojimų: Eksperto Vadovas

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų versle, mačiau viską – nuo puikių, lygių kelių iki tokių urvų, kuriais gali nukristi sunkvežimis, ir nuo pažangių logistikos centrų iki senųjų kelių, kuriuose net kompasas nebesuka taip, kaip turi. Vokietija visada buvo ir išliks viena pagrindinių ašų Europos logistikos žemėlapyje. Kasdien tūkstančiai vairuotojų ir keliautojų keliauja į Berlyną, Miuncheną, Hamburgą ar Hamburgo uostą. Vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, kurį girdėju iš klientų ir naujokų šioje srityje, yra paprastas, bet daugeliu atvejų klaidingai suprantamas: „Kaip greičiausiai nuvykti į Vokietiją ir nusistatyti taip, kad nereikėtų sustoti?“

Pirmiausia, turiu būti ištiesas su jumis kaip žmogus, kuris praleido tūkstančius valandų vairo už. Absoliučiai „be sustojimų“ keliauti gali tik tas, kuris turi pilnai automatinį, bepiločio transporto priemonę (kurių dar visai nėra keliuose) arba tas, kuris visiškai nepaiso savo fizinės būklės ir teisės aktų. Tačiau, kalbant apie efektyvumą, logistiką ir greitį, „be sustojimų“ reiškia kiek kitą – tai kelionė be nereikalingų užtrukimų, be klaidingų posūkių ir be ilgos laukimo eilėse. Tai yra menas susitvarkyti taip, kad visas kelias taptų vienu sklandžiu procesu.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, neapsiribodamas sausais techniniais duomenimis. Mes aptarsime ne tik tai, ką reikia padaryti prieš išvykstant, bet ir psichologinius bei praktinius niuansus, kurie leidžia pasiekti Vokietiją greičiau, nei galėtumete įsivaizduoti. Nesvarbu, ar važiuojate lengvuoju automobiliu, arba planuojate didesnį pervežimą, principai išlieka tie patys: pasiruošimas, žinojimas ir disciplina. Štai kaip tai daroma tikrame pasaulyje.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Ar iš tikrųjų įmanoma nuvažiuoti į Vokietiją visiškai be sustojimų?

Tai yra klausimas, kurį dažnai girdėju iš entuziastų, kurie noria nugalėti laiką. Atsakymas priklauso nuo to, ką jūs vadinate „sustojimu“. Jei kalbame apie techninę sustojimą (degalų įpilimas ar tualetas), tai ne, neįmanoma. Fiziologiniai reikalavimai ir degalų bakų talpa nustato ribas. Tačiau jei kalbame apie tai, kad nereikia sustoti dėl eismo įvykių, pasiklydimo ar ilgos užklausos pasienio punktuose, tai taip, įmanoma.

Esu matęs vairuotojus, kurie bando nustatyti rekordus, važiuodami 12 valandų be perstojo. Tai ne tik pavojinga, bet ir neteisėta pagal daugelio šalių įstatymus, reglamentuojančius vairavimo ir poilsio laiką (pvz., tachografo nuostatos profesionaliems vairuotojams). Greičiausias būdas – ne nuolatinis „paspirtis“ pedalu, o toks planavimas, kai sustojimai (jei jų reikia) yra planuojami kartu su degaline, maisto paėmimu ar dokumentų patikrinimu. Efektyviausias kelionės stilius yra „steady flow“ – nuolatinis, stabilus greitis be staigių stabdymų ir priešpriešinių manevrų.

2. Koks yra optimaliausias maršrutas iš Lietuvos į Vokietiją, kad laikimas būtų minimalus?

Per dvidešimt metų maršrutai keitėsi, bet vienas išliko stabilus ir efektyviausias, jei tikslas yra pietinė arba vakarinė Vokietija (Berlynas, Miunchenas). Tai yra maršrutas per Lenkiją, naudojant autostradą A2. Anksčiau, kai A2 nebuvo nutiesta iki Varšuvos, keliauti buvo košmaras – keliukai per kaimus, „girių keliai“ ir begalinės eilės prie sunkvežimių. Dabar, kai A2 sujungia Lietuvos-Lenkijos pasienį su Varšuva ir toliau su Poznane bei Słubice, tai yra auksinis standartas.

Jūsų tikslas – kuo greičiau pasiekti „Słubice“ pasienio perėjimą (arba „Forst“ Vokietijos pusėje). Nuo ten, vokiškos autostrados (Autobahn) yra pavyzdys, kaip turi atrodyti keliai. Jei keliaujate į šiaurę (Hamburgas, Briuselis), gali būti greičiau važiuoti per Latviją ir Švediją (jūra), tačiau tai reikalauja keltų laukimo, kas prideda kintamųjų. Todėl, kalbant apie „be sustojimų“ filosofiją žeme, A2 per Lenkiją yra vienintelis logiškas pasirinkimas. Svarbiausia – išvengti Varšuvos spūsčių, pasinaudojant apvažiavimais (pvz., S8 arba S2), jei eismas intensyvus.

3. Kaip pasienio kontrolė veikia Šengeno zonoje ir ar ji gali užtrukti?

Daugelis keliautojų klaidingai mano, kad, nesijus į Šengeno zoną, pasienis – tai tik formalumas. Taip, fizinės kontrolės dažnai nėra, tačiau per savo karjerą esu patyręs, kad „netikėtas“ pasienio patikrinimas gali pridėti prie kelionės trukmės valandą ar daugiau. Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, taip pat Vokietijos ir Lenkijos pasienyje, dažnai vykdoma mobilioji kontrolė.

Kad išvengtumėte sustojimo čia, turite turėti tvarkingus dokumentus. Vairuotojo pažymėjimas, techninis pasas, draudimo „Green Card“ (nors daugelis draudimų dabar yra bendri, bet senas popierius niekada nekenksmingas) ir, žinoma, asmens dokumentai. Jei važiuojate įvežti brangų turtą arba komercinę prekę, būtinai turėkite deklaracijas. Niekada nepraleiskite pro šalį galimybės pasitikrinti ar nėra eilės prieš pasienio punktą. Naudojant programas, kaip „Waze“ ar „Google Maps“, galite matyti pasienio perėjimų užimtumą realiu laiku. Greičiausias būdas peržengti sieną – būti pasiruošusiam ir pasirinkti mažiau apkrautas perėjimas (nors Słubice/Frankfurt (Oder) yra pagrindinis, kartais geresnis variantas gali būti šiauriau ar piečiau esančios mažesnės perėjimos).

4. Kokios yra Lenkijos kelių ypatybės ir kaip jos veikia greitį?

Lenkija pasikeitė nepripažįstamai, bet kai kurie dalykai išliko tie patys. Važiuodami A2 autostrada, jausitės kaip Vokietijoje – greitis didelis, keliai lygūs. Tačiau kai tik nukrypsite į greitkelius (ekspreskelius) arba nacionalinius kelius, situacija pasikeičia. Ypatingai dėmesį reikia skirti greičio matuokliams. Lenkijoje jų yra daug, ir jie dažnai stovi ten, kur to nesitikėtumėte – prieš miestelį, po kalvelės ar net tiesiai tarp dviejų sunkvežimių.

Mano patarimas: nelaikykite griežtai leistino greičio ribos, jei eismas leidžia važiuoti lėčiau, tačiau neviršykite 20 km/h viršyja leistino greičio greitkeliuose. Lenkijos policija yra labai aktyvi. Sustojimas dėl baudos ne tik praranda laiką, bet ir sukuria nervinę atmosferą, kuri pablogina vairavimo kokybę. Be to, Lenkijoje yra daug „furgonų“, kurie važiuoja 80-90 km/h greičiu net ir autostradoje. Juos aplenkti saugiai ir greitai yra menas, kuris reikalauja kantrybės. Neskubėkite aplenkti, jei matote, kad priekyje yra „kamščio formavėjas“ – dažniausiai jis taip pat vengia policijos radarų.

5. Kaip pasiruošti automobilį, kad jis neleistų jums sustoti techninių priežasčių?

Niekada nepamiršk vieno savo seno kolegos posakio: „Kelyje laimi ne tas, kas greičiausiai važiuoja, o tas, kas atvyksta.“ Techninis gedimas yra blogiausias dalykas, galintis sugriauti „be sustojimų“ planą. Prieš išvykstant reikia atlikti pilną techninę apžiūrą. Ne tik pasitikėkite, kad „vakar važiavo gerai“.

Patikrinkite: * Padangas: Jos turi būti ne tik tinkamos sezonui, bet ir turėti gilią protektoriaus gylį. Vokiškose autostradose lietus gali būti staigus, o prastos padangos sukelia hidroplanavimą. * Stabdžius: Jei jie šnypščia, keiskite kaladėles. Vokietijoje važiuojama greitai, o stabdžių efektyvumas yra gyvybiškai svarbus. * Skysčius: Aliejus, aušinamasis skysčius, skysčiai „valyklose“ („washer fluid“). Vokietijoje ir Lenkijoje vabzdžiai ant priekinio stiklo gali susidaryti milžiniškas sluoksnis, kuris užgožia regėjimą. * Šviesas: Nė viena lemputė negali degti. Už tai Vokietijoje gali gauti baudą, o blogas regėjimas naktį privers sustoti.

6. Ar verta naudotis degalinių mokėjimo aplikacijomis, kad išvengti eilių kasose?

Tai vienas iš patogiausių dalykų, atsiradusių pastaruoju metu. Anksčiau tekdavo stovėti ilgose eilėse prie kasų, ypatingai Lenkijoje arba Vokietijos autostradose per šventes. Dabar, turint apps kaip „DKV“, „UTA“ arba paprastas banko apps su NFC funkcija, galima užpilti degalų tiesiai ant stovelio („pump“).

Tai sutaupo ne tik 5-10 minučių kiekvieną kartą, bet ir leidžia išvengti nereikalingo kontakto su kasininku ir galimų kalbų, jei nemokate užsienio kalbų. Be to, dauguma šių sistemų siūlo nuolaidas degalams, kas yra papildomas privalumas. Planuodamas maršrutą, aš visada pažymiu degalines, kurios yra šiek tiek nuošaliau nuo pagrindinių magistralių – jose dažnai mažiau žmonių, o kaina gali būti žemesnė. Tačiau jei tikslas – greitis, geriau sustoti tiesiogiai ant autostrados, net jei kaina šiek tiek aukštesnė, nei važiuoti į miestelį ieškoti pigesnių degalų.

7. Kaip elgtis su vairuotojų poilsio reikalavimais, jei norite važiuoti kuo greičiau?

Čia mes turime kalbėti ne tik apie greitį, bet ir apie saugumą bei įstatymus. Jei vairuojate lengvuoju automobiliu, jums nėra griežtai reglamentuoto poilsio laiko, kaip sunkvežimių vairuotojams (kurie turi sustoti po 4,5 valandų). Tačiau žmogaus koncentracija mažėja po 2-3 valandų intensyvaus važiavimo autostradoje.

Greičiausias būdas nenusivargti yra ne vienas ilgas sustojimas (pvz., valandos pietūs), o trumpi, dažni „micro-breaks“. Užsukite degalinėje, išlipkite, pasitempkite, nusiprauskite veidą vėsiu vandeniu – 5 minutes ir vėl kelyje. Tai palaiko smegenas aktyvias. Jei vairuojate su keleiviu, kuris taip pat gali vairuoti, pakeiskite vairuotoją kas 3-4 valandas. Tai leidžia „nešioti“ automobilį be ilgos pertraukos. Niekada nevairuokite, jei jaučiate mieguistumą – tai ne tik lėtins jūsų važiavimą dėl sumažėjusios reakcijos, bet ir gali baigtis tragedija, kuri užtruks amžinai.

8. Kokios yra Vokietijos autostradų (Autobahn) taisyklės ir kaip jos padeda greičiau nuvažiuoti?

Vokietijos autostrados yra legendinės dėl greičio apribojimų nebuvimo (nors vis dažniau atsiranda 130 km/h ribojimai arba dinaminiai greičio limitai). Tačiau pagrindinė taisyklė, kurią turi žinoti kiekvienas, norint greitai ir saugiai keliauti, yra dešinės juostos disciplina. Niekada nevažiuokite kairiojoje juostoje, jei neaplenkiate. Jei važiuojate 130 km/h, o kairėje juostoje jums šnypščia „uodega“ – nedelsdami perkelkitės į dešinę.

Kairioji juosta skirta tik lenkimui. Pažįstu daugybę atvejų, kai lėtai važiuojantys vairuotojai kairėje juostoje sukuria „kamščius“ ir provokuoja agresyvų elgesį. Tai lėtina visą eismą. Taip pat, stebėkite pranešimus apie „Baustelle“ (darbai). Vokietijoje dažnai eismo juostos susiaurėja iki vienos, ir ten susidaro didžiuliai kamščiai. Naudokitės navigacija, kuri leidžia juos apeiti arba bent jau numatyti sustojimą. Jei matote šviesų grandinę toliau kelio – tai ne miestas, tai stovintis eismas. Pradėkite mažinti greitį iš karto, o ne tik prieš pat spūstį.

9. Kaip išvengti eismo įvykių ir „smūgio“ (Stau) Vokietijos miestuose?

Jūsų kelionė baigiasi ne autostradoje, o mieste – prie paskirties vietos. Vokietijos miestuose, ypač didžiuosiuose kaip Berlynas ar Miunchenas, eismas gali būti labai intensyvus. Greičiausias būdas išvengti stovėjimo mieste yra planavimas. Nustatykite maršrutą taip, kad išvengtumėte „Umweltzone“ (ekologinės zonos) centriniuose rajonuose, jei jūsų automobilis neturi atitinkamos žalios kortelės.

Taip pat, naudokitės parkavimo aplikacijomis (pvz., „Parkopedia“), kad iš karto rastumėte vietą, o ne važiuotumėte ratu ieškodami laisvos vietos. Mano patirtis rodo, kad daugiau laiko prarandama ne važiuojant tarp šalių, o ieškant vietos užsukti prie restorano ar sandėlio mieste. Jei įmanoma, susitarkite dėl išlipimo vietos už miesto ribų ir paskui pasinaudokite viešuoju transportu arba taksi – tai dažnai greičiau nei bristi per miesto spūstis per avarinę juostą.

10. Kokia yra psichologinės pasiruošimo svarba tokiai greitai kelionei?

Galiausiai, norint nuvažiuoti greitai ir be nereikalingų sustojimų, reikia pasiruošti psichologiškai. Tai yra ilgas maratonas, ne sprintas. Būkite pasiruošę tai, kad gali tekti važiuoti lietuje, kad gali būti idiotiškas vairuotojas priekyje, arba kad navigacija gali nukreipti ne ten.

Nerimas ir pyktis lėtina reakciją. Jei pradėsite įsižeisti į vairuotoją, kuris jus „apkirto“, prarasite koncentraciją. Būkite „zen“ būsenoje. Klausykite muzikos, kuri neleidžia užmigti, bet ir neerzina. Turite gertį vandens – dehidratacija sukelia nuovargį greičiau nei badas. Žinokite savo maršrutą atmintin, kad nepasiklystumėte, jei nusimsite signalą. Pasitikėjimas savimi ir savo transporto priemone yra pusė sėkmės.