Vežame 24 metus
+370 606 04300

+49 1575 3403 381

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Vokietiją ir iš Vokietijos keleivius ir siuntas

Greičiausi krovinių transportavimo maršrutai iš Vokietijos: Logistikos Eksperto Vadovas

Vežame kiekvieną dieną

Greičiausi krovinių transportavimo maršrutai iš Vokietijos: Logistikos Eksperto Vadovas,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Greičiausi krovinių transportavimo maršrutai iš Vokietijos: Logistikos Eksperto Vadovas  vežam nuo durų iki durų

Keleiviui nemokamas bagažas

Greičiausi krovinių transportavimo maršrutai iš Vokietijos: Logistikos Eksperto Vadovas nemokamas bagažas keleiviui

iki 30 kg.

Paimame iš visos Vokietijos

Greičiausi krovinių transportavimo maršrutai iš Vokietijos: Logistikos Eksperto Vadovas, surenkam ir pristatom visoje Vokietijos

Pristatome visoje Vokietijoje

Paimame iš visos Lietuvos

Greičiausi krovinių transportavimo maršrutai iš Vokietijos: Logistikos Eksperto Vadovas, surenkam ir pristatom visoje Lietuvoje

Pristatome visoje Lietuvoje


Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:

  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, šiandien
  • • Lapkričio 23 dieną, pirmadienį, rytoj
  • • Lapkričio 24 dieną, antradienį, poryt
  • • Lapkričio 25 dieną, trečiadienį, užporyt
iš Vokietijos:
  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, šiandien
  • • Lapkričio 23 dieną, pirmadienį, rytoj
  • • Lapkričio 24 dieną, antradienį, poryt
  • • Lapkričio 25 dieną, trečiadienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Vokietijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija..
  • Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
    Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€

    Siuntas vežame į Vokietiją

    Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Krovinius vežame į Vokietiją

    Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Greičiausi krovinių transportavimo maršrutai iš Vokietijos: Logistikos Eksperto Vadovas

    Vokietija ne veltui laikoma Europos ekonominės širdimi. Kasdien šioje šalyje susikerta tūkstančiai prekių srautų, o vokiška kokybė ir tikslumas yra standartas, kurio siekia ne tik gamintojai, bet ir logistikos įmonės. Per daugiau nei dvidešimt metų dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, esu patvirtinęs, kad nors krovinių gabenimas iš Vokietijos atrodo paprastas, tai yra sudėtingas mechanizmas. Sėkmę lemia ne tik patikimas sunkvežimis, bet ir tiksliai parinktas maršrutas, supratingas planavimas ir žinojimas, kur gali kilti užstrigimų rizika.

    Kai klientas klauso „kada prekės bus pas mane?“, atsakymas priklauso ne tik nuo atstumo kilometrais. Jis priklauso nuo to, koks maršrutas pasirinktas, kaip organizuojamas tranzitas per Lenkiją ir kaip efektyviai išnaudojamas vairuotojo darbo laikas. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir papasakosiu, kurie yra greičiausi ir efektyviausi krovinių transportavimo maršrutai iš Vokietijos, ypač akcentuodamas srautus į Lietuvą ir aplinkines šalis. Svarbiausia ne tik nuvažiuoti greitai, bet ir pristatyti krovinių saugiai bei laiku.

    Įvadas

    Vokietijos geografinė padėtis nulemia pagrindinius logistikos koridorius. Šalis yra susisiekimo mazgas, jungiantis Skandinaviją su Pietų Europa ir Vakarus su Rytų Europa. Dauguma krovinių iš Vokietijos į Lietuvą keliauja per Lenkiją, tačiau pasirinkimų galima rasti ir daugiau. Ilgamečia patirtis parodė, kad nėra vieno „idealiojo“ maršruto, tinkančio visiems užsakymams. Viskas priklauso nuo to, iš kurio Vokietijos regiono išvykstame, koks yra krovinio tipas (pilnas sunkvežimis – FTL arba dalinis krovinys – LTL) bei kas yra prioritetas – kaina ar laikas.

    Pastaruoju metu infrastruktūra, ypač Lenkijoje, pasikeitė nepripažįstamai. Nauji autostradų ruožai leidžia žymiai sumažinti kelionės trukmę, tačiau padidėjęs eismo intensyvumas ir griežtesni vairuotojų darbo laiko apribojimai reikalauja dar tikslesnio skaičiavimo. Be to, neįkainojamas yra žmogiškasis faktorius ir profesionalumas – ekspertas turi numatyti potyčias, kurias gali sukelti orai ar techninės problemos. Štai kodėl suprantama maršrutų specifika yra svarbiausią sėkmingo pervežimo sąlyga.

    Šiame straipsnyje mes panagrinėsime pagrindines kryptis, atskleisime geografinius niuansus ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, su kuriais susiduria tiek siuntėjai, tiek gavėjai. Mūsų tikslas – suteikti jums pilną informaciją, kad galėtumėte tiksliai suplanuoti savo logistikos procesus ir išvengti nereikalingų nervų.


    DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

    Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, kuris padės suprasti subtilybes susijusias su krovinių gabenimu iš Vokietijos. Rinkau šiuos klausimus remdamasis realia praktika ir klientų abejonėmis, kurios kyla kasdien.

    1. Koks yra pagrindinis ir greičiausias maršrutas iš Vokietijos į Lietuvą?

    Absoliučiai dažniausiai naudojamas ir greičiausias sausumos maršrutas eina per Lenkiją, naudojant „A2“ autostradą. Tai vadinamasis „Vidurio Europos koridorius“. Iš Vokietijos (dažniausiai pasiekus Berlyną arba Magdeburgą) keliama link Frankfurto prie Oderio, pereinama sieną su Lenkija (Słubice/Frankfurtas prie Oderio) ir toliau judama greituoju keliu A2 per Poznanę, Gniezną į Varšuvą. Nuo Varšuvos maršrutas suka į rytus link Białystoko ir toliau per Lietuvos-Lenkijos valstybinę sieną (Budzisko-Kalvarija).

    Šis maršrutas yra efektyviausias dėl geriausios kelių dangos ir didžiausio leidžiamo greičio (daug kur 130 km/h sunkvežimiams). Esant geroms oro sąlygoms ir nedideliems eismo spūstims, vairuotojas gali įveikti šį atstumą (pvz., nuo Berlyno iki Vilniaus) maždaug per 12–14 valandų grynojo vairavimo laiko. Tačiau reikia prisiminti, kad tai nėra fizinė kelionės trukmė, nes reikia įskaičiuoti poilsio pertraukas ir galimas užkliuvimas ties muitinėmis ar mokesčiais už kelių naudojimą (vinjetės). Alternatyva būtų maršrutas per Čekiją ir Slovakiją, tačiau jis dažniau naudojamas keliaujant į pietinę Lietuvą arba kai A2 maršrute yra dideli spūstiai ar avarijos.

    2. Kiek laiko trunka krovinio pristatymas iš Vokietijos (pvz., Miuncheno) į Lietuvą?

    Kelionės trukmė priklauso nuo išsiuntimo vietos. Jei imtume Miuncheną (pietų Vokietija), tai yra vienas toliausių taškų. Atstumas nuo Miuncheno iki Vilniaus yra apie 1400–1500 km. Atsižvelgiant į vairuotojų darbo laiko restrikcijas, tokia kelionė įprastai trunka apie 1,5 – 2 dienas. FTL (pilna priekaba) atveju, jei krovinys pasiruoštas anksti ryte (pvz., 6:00 val.), vairuotojas gali nukeliauti iki Lenkijos arba net Lietuvos sienos per pirmąją dieną, o pristatyti ryte kitos dienos.

    Tačiau jei kalbame apie LTL (dalinius krovinius), situacija kitokia. Tokiu atveju sunkvežimis privalo užeiti į sandėlius Vokietijoje, susirinkti kitas prekes, o tai gali užtrukti 4–6 valandas ar net daugiau. Todėl dalinių krovinių pristatymas iš pietų Vokietijos gali užtrukti iki 3–4 dienų. Vokietijos šiaurės arba vakarų regionų atveju (pvz., Hamburgas ar Diuseldorfas), laikas trumpesnis – paprastai 1 diena (siuntant ankstyvą ryto) arba 2 dienos. Visada verta pasidomėti, ar nėra „cut-off“ laiko (paskutinio momento, kai galima pateikti užsakymą), kad krovinys spėtų išvykti tą pačią dieną.

    3. Ar verta naudotis keltu maršrutu (pvz., Kylis – Klaipėda)?

    Keltų maršrutai yra puiki alternatyva, tačiau jie nėra visada greičiausi. Kelionė keltu „Scandlines“ ar „TT-Line“ maršrutu Kylis – Klaipėda trunka apie 20–22 valandas. Prie šio laiko reikia pridėti laiką, kurį reikia nuvažiuoti iki Kylio uosto (pvz., iš Frankfurto tai apie 500–600 km) ir laiką, reikalingą iškrovimui Klaipėdoje.

    Keltas tampa perspektyvus, kai: 1. Krovinys yra labai didelis arba nereikalauja skubos, o kaina yra svarbiau už laiką (nors kainos svyruoja). 2. Reikia apeiti Lenkiją, jei ten vyksta dideli protestai, yra dideli eismo spūstiai arba blogos oro sąlygos (žiemos metu). 3. Krovinys yra iš Šiaurės Vokietijos (Hamburgas, Brėmenas), tuomet nuvažiuoti iki Kylio yra greičiau nei važiuoti į rytus per visą šalį.

    Tačiau jei tikslas – greitis, sausumos maršrutas per Lenkiją dažniausiai lenkia keltą, nes 20 valandų plaukiojimo jūra yra „negrįžtamas“ laiko praradimas, kurio negalima sumažinti vairuodami greičiau. Be to, keltų tvarkaraščiai gali būti riboti (nebėra kasdien išvykstančių keltų iš visų uostų, pvz., iš Rostoko arba Zasnitz dažniau plaukia į Švediją, o ne tiesiai į Klaipėdą).

    4. Kokios kliūtys gali atsirasti kelyje per Lenkiją?

    Nors Lenkijos autostradų kokybė gerėja (ypač A2), vis tiek egzistuoja specifinės problemos. Viena pagrindinių – vairuotojų poilsio vietų (MOP) stoka arba jų užpildymas. Naktį arba prieš šventes prie „A2“ esančios poilsio aikštelės gali būti pilnos, o vairuotojas, nebegalėdamas rasti vietos poilsio, privalo stabdyti nelegaliai arba ieškoti detour’o, kas sukelia vėlavimą.

    Taip pat Lenkijoje dažnai vyksta kelių remonto darbai, kurie gali būti pranešti nenumatytais momentais, sukeliant eismo spūstius, ypač prie Varšuvos arba Poznanės žiedų. Dar vienas veiksnys – policijos kontrolės. Lenkijos policija yra griežta ir dažnai tikrina sunkvežimius dėl svorio, vinietės ar vairuotojo darbo laiko kortelės. Jei įmonė neblaškinasi dokumentais, tai nedidina trukmės, bet neteisingai parengti dokumentai gali sustabdyti transportą keletui valandų.

    5. Kaip vairuotojų darbo laikas veikia greitį?

    Tai vienas svarbiausių faktorių, kurį klientai dažnai pamiršta. Europos Sąjungoje galioja griežti tachografo reikalavimai. Vairuotojas gali vairuoti tik 4,5 valandas be pertraukos, po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Per parą galima vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (gali būti išplėsta iki 10 valandų du kartus per savaitę). Po 4,5 valandų vairavimo arba 6 valandų nuo paskutinio poilsio, vairuotojas turi privalomą 45 minučių pertrauką.

    Vadinasi, net jei atstumas fiziskai galėtų būti nuvažiuotas per 10 valandų, legaliai tai padaryti neįmanoma be pertraukų. Jei vairuotojas išvyksta popietę, jis gali praleisti naktį poilsio aikštelėje ir tik ryte tęsti kelionę. Todėl, kai kalbame apie „skubų“ pristatymą, mes kalbame apie optimalų vairuotojų pasikeitimą (pavojingų krovinių atveju) arba apie tai, kad krovinys yra paruoštas taip, kad vairuotojas galėtų išvykti anksti ryte, maksimaliai išnaudodamas dienos šviesą.

    6. Kuo skiriasi FTL ir LTL transportavimas laiko atžvilgiu?

    FTL (Full Truck Load – pilnas krovinys) yra pasirinkimas tiems, kuriems svarbiausia yra greitis ir tikslumas. Kai užsakote visą sunkvežimį, jis važiuoja tiesiai iš siuntėjo prie gavėjo be sustojimų (išskyrus degalinių ir poilsio pertraukas). Tai leidžia tiksliai numatyti atvykimo laiką, paprastai su tikslumu iki kelių valandų.

    LTL (Less than Truck Load – dalinis krovinys) yra pigesnis, bet lėtesnis variantas. Sunkvežimis tenka surinkti prekes iš keleto skirtingų siuntėjų Vokietijoje (paprastai apie 3–5 užsakymus), o tada prieš Lietuvą arba jai priartėjus, gali būti tenkinami kiti užsakymai tame pačiame regione. Kiekvienas sustojimas užtrunka: įvažiavimas į sandėlį, dokumentų pasirašymas, iškrovimas-krovimas gali užtrukti nuo 30 minučių iki 2 valandų. Todėl LTL transportavimas iš Vokietijos gali užtrukti 1–2 dienas ilgiau nei FTL.

    7. Ar yra sezoninių skirtumų, kurie veikia greitį?

    Žinoma, taip. Labiausiai pasireiškia žiemos ir pavasario principai. Žiemą, ypač lapkričio–kovo mėnesiais, Lenkijoje ir Vokietijoje esant sniego lietui arba šalnoms, eismo greitis gali smarkiai sumokėti. Autostradose susidaro dideli spūstiai dėl avarijų, o kai kurie keliai gali būti uždaryti. Be to, sunkvežimiai turi važiuoti su padangomis, pažymėtomis „M+S“ simboliais, o greitis greitokeliuose gali būti apribotas iki 60 km/h esant prastoms oro sąlygoms.

    Taip pat reikia prisimti šventes. Prieš Velykas ir Kalėdas Vokietijoje ir Lenkijoje didelės dalies parduotuvių ir gamyklų sandėliai dirba paskutine minute, siekdami išsiųti prekes. Tai sukuria didžiulius spūstius tiek prie patikros punktų, tiek pačiose autostradose. Vasarą problemų sukelia turistų srautai (ypač prie Baltijos jūros), tačiau tai mažiau paveikia sunkvežimius, kurie dažniausiai važiuoja naktimis.

    8. Kokios Vokietijos sritys yra logistiškai palankiausios greitam siuntimui?

    Vakarų Vokietija (Šiaurės Reinas-Vestfalija) yra tankiausiai apgyvendinta ir industrializuota sritis. Čia yra didžiausių logistikos centrų (Diuseldorfas, Kelnas, Esenas). Nors čia vyrauja dideli eismo spūstiai dėl tankaus gyventojų skaičiaus, iš čia yra patogiausia išvykti rytų kryptimi, nes čia prasideda pagrindinės autostrados.

    Taip pat patogu yra pietų sritys, priešingai nei manytų, kad Jos yra per toli. Miuncheno arba Štutgarto regionai turi gerą išvystymą pietų-šiaurės kryptimi, tačiau jiems reikia daugiau laiko pasiekti „A2“ koridorių. Tikriausiai patogiausia vieta greitam siuntimui į Lietuvą yra Berlyno ir rytinių Vokietijos žemių regionas (Brandenburgas, Saksonija), nes čia jau esame „artėjant“ prie sienos su Lenkija, o atstumas iki Lietuvos yra trumpiausias.

    9. Kaip technologijos padeda sumažinti pristatymo laiką?

    Šiuolaikinė logistika be technologijų neįsivaizduojama. GPS stebėjimo sistemos leidžia mums matyti sunkvežimio padėtį realiu laiku. Jei vairuotojas užstrigo spūstyje prie Poznanės, mes tai matome iš karto ir galime pranešti klientui apie galimą vėlavimą dar prieš jį įvykstant.

    Taip pat svarbi yra skaitmeninė dokumentacija (e-CMR). Anksčiau vairuotojas privalėdavo fiziškai pasirašyti dokumentus, o jei kas nors nutikdavo, dokumentai galėd dingti arba būti sugadinti. Dabar visa informacija pateikiama elektroniniu būdu, kas leidžia greičiau vykdyti muitinės procedūras (jei reikia) ir išvengti klaidų dėl neraštingumo ar neteisingų duomenų įvedimo. Be to, ašmenų pasirinkimo sistemos navigacijoje padeda išvengti mažų miestelių centrų, kur keliais eismas ribotas.

    10. Ką klientas gali padaryti, kad paspartintų procesą?

    Kliento vaidmuo yra labai svarbus. Greičiausias dalykas, kurį klientas gali padaryti, – tai užtikrinti, kad krovinys būtų paruoštas laiku. Jei krovinio paėmimas numatomas 10:00 val., o sandėlis pradeda ieškoti prekės arba pakavimo darbus atlieka 10:30, tai automatiškai nukelia visą grafiką pirmyn.

    Taip pat svarbi yra dokumentų pateikimo kokybė. Tiksli svorio, matmenų ir, jei reikia, taros (paletės) informacija leidžia logistikos koordinatoriams tiksliai suplanuoti, ar reikės papildomų priemonių (pvz., liftas) ar ar krovinys tilps į planuojamą sunkvežimį. Jei dokumentuose nurodytas neteisingas svoris, prie Lenkijos sienos gali būti sustabdytas ir tikrinamas, kas sukelia didelius vėlavimus. Ir galiausiai – atvirumas. Jei klientas iš karto praneša, kad prekė yra „lengvoji“ ar reikalauja specialių sąlygų (temperatūra), mes galime pasirinkti tinkamą transportą iš karto, o ne ieškoti paskutinę minutę.


    Išvada

    Greičiausi krovinių transportavimo maršrutai iš Vokietijos nėra tiesiog linijos žemėlapyje. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis patirties, žinių ir nuolatinio stebėjimo. Nors A2 autostrada per Lenkiją ir lieka „aukso standartu“ dėl greičio, kiekviena siunta yra unikali istorija. Kartais keltas gali būti gelbėjimo ratas, o kartas – brangiausia valiuta.

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.