Greičiausi keleivių pervežimo būdai į Vokietiją: Eksperto Vadovas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių kryptų lietuviams. Tai ne tik ekonominis partneris, bet ir vieta, kurioje dirba tūkstančiai mūsų tautiečių, studijuoja jaunimas arba vyksta apsipirkti į garsiuosius „Outlet“ prekybos centrus. Per savo daugiau kaip dvidešimt metų patirtį tarptautinių pervežimų srityje esu matęs, kaip pasikeitė kelionės į Vokietiją galimybės ir lūkesčiai. Anksčiau svarbiausia buvo tik nuvykti, nepaisant to, kiek tai užtruks. Šiandien klientas, atėjęs pas mane, vis dažniau keliauja vieną svarbų klausimą: „Kiek greitai aš galėsiu būti ties taikiniu?“.

Laikas – tai brangiausia valiuta. Todėl šiame straipsnyje nesvarbosime, kuria kryptimi važiuoja kelių dangos, o gilinsimės į efektyvumą. Kalbėsime apie tai, kaip pasiekti Vokietiją ne tik saugiai, bet ir taip, kad kelionė neužtruktų ilgiau nei būtina. Mes išnagrinėsime visas galimas variacijas – nuo oro linijų iki patogaus automobilių pervežimo, atskleisdami kiekvieno būdo niuansus, kurie dažnai lieka nepastebėti amžinai skubančiam keleiviui.

Svarbu suprasti, kad „greičiausias“ kelys ne visada reiškia tiesiausią. Kartais greitis užmaskuojamas kaip patogumas – kai nereikia keisti autobusų Varšuvoje ar laukti Ryanair skrydžio atidėjimo. Kaip profesionalas, kuris pervežė tūkstančius žmonių ir į Berlyną, ir į Miuncheną, ir į atokius Hamburko priemiesčius, pasidalinsiu savo žiniomis, padėsiančiomis jums pasirinkti optimalų variantą. Nesvarbu, ar keliaujate verslo reikalais, ar skubate į šeimos šventę, šis vadovas padės išvengti nereikalingų stabdžių jūsų kelionės planuose.

Dažnai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skyriuje suformavau išsamų sąrašą klausimų, kuriuos dažniausiai girdėju iš savo klientų per dešimtmečius. Atsakymai į juus padės jums susidaryti pilną vaizdą apie tai, kas laukia kelyje į Vokietiją.

1. Koks yra absoliučiai greičiausias būdas nuvykti į Vokietiją iš Lietuvos?

Be abejo, jei kalbame apie grynąjį laiką, nuo išvykimo iki atvykimo į paskirties vietą, lėktuvas visada lieka lyderis. Skrydis iš Vilniaus ar Kauno iki Berlyno, Miuncheno ar Frankfurto trunka vos apie valandą ir pusę – dvi valandas. Tačiau čia prasideda tas pats „viliokalnis“. Jei įskaičiuoti laiką, skirtą nusigauti į oro uostą,registruotis, praėti saugumo kontrolę (kuri yra privaloma ir gali užeiti nemažai laiko, ypač rytiniais valandomis), bei laiką, skirtą išsirinkti lagaminus Vokietijoje ir nuvykti iš oro uosto į miesto centrą, bendras kelionės laikas dažnai išauga iki 5–6 valandų.

Todėl, jei jūsų tikslas yra, pavyzdžiui, Berlyno centre, lėktuvas gali būti greičiausias tik tada, jei gyvenate šalia oro uosto. Jei turite važiuoti į Vilniaus oro uostą iš kitų miestų, pradeda rūpėti logistika. Visgi, dėl didelio greičio viršuje, aviacija išlieka numeris vienas tiems, kuriems svarbu kiekviena minute ir kurie nori nuspręsti, kaip greitai nuvykti į Vokietiją, nepaisant papildomų rūpesčių.

2. Ar automobilių pervežimas (transfer) gali būti greitesnis už skrydį?

Tai klausimas, kurį dažnai girdžiu iš verslo klientų. Atsakymas yra „taip“, tam tikrose sąlygose. Privatus automobilių pervežimas arba transferas yra unikalus tuo, kad jis siūlo „durų iki durų“ principą. Jums nereikia atvykti į oro uostą dviem valandoms anksčiau. Vairuotojas pasiruošia jums konkretaus laiko, jūs įlipate ir važiuojate tiesiai į paskirties vietą Vokietijoje.

Kadangi Lietuva ir Vokietija yra Šengeno erdvėje, sienos kirtimas dažniausiai vyksta be sustojimų arba su minimaliomis formalumomis. Kelionė automobiliu, pavyzdžiui, į Berlyną trunka apie 10–11 valandų. Tai atrodo ilgiau nei skrydis, tačiau jei įsivaizduojame, kad skrydis su visais papildomais veiksmais užtrunka 5–6 valandas, o po to dar reikia nuvykti iš oro uosto, skirtumas tampa mažesnis. Be to, automobiliu galite dirbti, ilsėtis arba kalbėtis telefonu be jokių apribojimų, kas verslo žmogui gali būti vertinama kaip sutaupytas laikas. Taigi, jei svarbiausia yra bendras kelionės nuo namų iki viešbučio laikas be streso, automobilis gali nugalėti lėktuvą.

3. Kodėl autobusų bilietai dažnai laikomi pigiausiu, bet ne greičiausiu sprendimu?

Autobusai, tokie kaip „Ecolines“ arba „FlixBus“, yra klasikinis sprendimas. Jie yra ekonomiški, tačiau juos vargopa daugybė sustojimų. Reguliarusis reisas į Vokietiją dažnai sustoja Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, taip pat Lenkijoje – Varšuvoje, Lodzėje, Poznanėje, o kartais ir mažesniuose miestuose. Kiekvienas sustojimas tai ne tik keleivių įlipimas ir išlipimas, bet ir bagažo iškrovimas-krovimas, dokumentų patikrinimai.

Be to, autobusai turi fiksuotą tvarkaraštį. Jei jūs vėluojate 5 minutes, autobusas išvažiuoja be jūsų. Jei kelyje įvyksta avarija arba užstrigęs sienos punktas (nors retai, bet tai pasitaiko), jūsų atvykimo laikas pasislenka automatiškai. Todėl, nors tai yra patikimas būdas, jis negali konkuruoti su greičiu, jei lyginsime su privatu pervežimu arba lėktuvu. Autobusas yra puikus, jei turite laiko ir norite sutaupyti, bet ne tada, kai skubate.

4. Kaip Lenkijos keliai įtakoja greitį važiuojant į Vokietiją?

Tai vienas svarbiausių faktorių, kurį dažnai pamiršta. Važiuodami į Vokietiją, privalome kirsti Lenkijos teritoriją. Nors pastaraisiais metais Lenkija padarė didžiulę pažangą, statydama greitųjų autostradų (pvz., A2), vis dar yra ruožų, kur keliai būna prastos būklės arba vyksta remonto darbai. Intensyvus eismas, ypač prie Varšuvos arba netoli Vokietijos sienos (pvz., Šveciko-Slubicės pasienio punktas), gali sukelti didžiulius spūstis.

Esu matęs situacijų, kai kelionė, kuri turėjo trukti 10 valandų, užtruko 14 dėl avarijos Lenkijoje. Privatus vairuotojas, kuris turi navigaciją su realaus laiko eismo informacija, gali sugebėti išvengti spūsčių ir rasti apkeliamuosius maršrutus. Autobusų vairuotojams tai dažnai neleidžiama daryti dėl tvarkaraščio ir kuro sąnaudų apribojimų. Todėl lankstumas maršruto parinkime Lenkijoje yra vienas iš privalumų, leidžiančių pasiekti greičiausią atvykimo laiką.

5. Ar geležinkelis gali būti konkurentas greičiui?

Lietuvoje ir Vokietijoje geležinkelis yra labai išvystytas, tačiau problema yra jungtis tarp šalių. Nėra tiesioginio greitojo traukinio, kuris nuvažiuotų iš Vilniaus į Berlyną be keleivių persėdimo. Reikėtų važiuoti per Kauną, Šiaulius arba kitais maršrutais, o paskui keisti traukinį Lenkijoje (pvz., Mockavoje ar Varšuvoje).

Persėdimai su lagaminu, laukimas stotyse ir ilgesnis tranzitas per Lenkiją (kur traukinių infrastruktūra vis dar tobulinama) daro šį būdą vienu lėčiausių. Geležinkelis gali būti patogus ir romantiškas, tačiau jei jūsų kriterijus yra „kaip greičiausiai nuvykti“, traukinis šiuo metu pralaimi tiek automobiliui, tiek lėktuvui. Tikimės, kad ateityje „Rail Baltica“ pagerins situaciją, bet šiuo metu tai nėra realus sprendimas skubantiems keleiviams.

6. Kokia įtaka greičiui turi sienos kontrolė tarp Lenkijos ir Vokietijos?

Nors abi šalys yra Šengeno zonoje, kas reiškia, kad vidinės sienos teoriškai neturėtų būti tikrinamos, tačiau praktikoje situacija gali keistis. Ypatingais atvejais, pavyzdžiui, didelių renginių metu (pvz., Futbolo čempionatai, G7 summitai) arba esant migracijos krizei, gali būti atkuriamos laikinosios kontrolės.

Esu patyręs, kad net ir įprastomis dienomis ties siena gali būti pasirinktinės patikros. Jei važiuojate autobusu, tai užtrunka ilgiau, nes turi patikrinti visą keleivių sąrašą. Privatus automobilis dažnai praleidžiamas greičiau. Tačiau net ir tokiu atveju, didelės spūstys ties siena, ypač kelių mokesčių surinkimo vietose prieš Vokietiją, gali uždelsti kelionę. Geras pervežėjas visada numato šį laiko rezervą ir žina, kurios sienos perėjimo punktai yra mažiau apkrauti.

7. Ar verta rinktis naktinį reisą, kad sutaupyti laiko?

Naktiniai reisai yra populiarus būdas sutaupyti dienos laiko. Jūsį įlipate vakare, miegate kelyje, o rytą atvykstate į Vokietiją. Taip, techninė prasme jūs sutaupote dienos šviesos valandas, kurias galite praleisti darbe ar poilsiui. Tačiau vertinant greitį, naktiniai reisai turi savo niuansų.

Vairuotojai turi griežtai laikytis poilsio režimo. Jei tai yra autobusas, jis privalo sustoti tam tikruose punktuose vairuotojų poilsiui, kas užtrunka. Privatus transferas taip pat gali sustoti, tačiau jei keleiviai važiuoja dviem vairuotojais (kas pasitaiko ilguose maršrutuose), sustojimų gali būti mažiau arba jie gali būti trumpesni. Be to, naktinis važiavimas Lenkijos keliais gali būti pavojingesnis dėl prastai matomų pėsčiųjų ar gyvūnų kelyje, kas verčia vairuoti atsargiau ir lėčiau. Taigi, naktinis reisas sutaupo dienos laiko, bet ne visada užtikrina greičiausią fizinį atvykimą.

8. Kaip pasirinkti tarp oro uosto transfero Vokietijoje ir tiesioginio važiavimo iš Lietuvos?

Kartais klientai klausia: „Gal galima skristi lėktuvu, o tada pasimauti greitą transferą iki miesto?“. Tai geras būdas jei skrendate į tolimą miestą, pvz., į Miuncheną, o turiite nuvykti į atokų kaimą Bavarijoje. Skrydis užtikrina greitą atvykimą į šalį, o automobilis Vokietijoje – patogų pasiekimą iki paskirties vietos, nes Vokietijos viešasis transportas, nors ir labai gerai organizuotas, gali būti sudėtingas su dideliu bagažu.

Tačiau jei keliaujate į didmiesčius, pvz., Berlyną, greičiau ir pigiau dažnai būna tiesiog pasinaudoti S-Bahn (miesto traukiniu) iš oro uosto. Tiesioginis važiavimas iš Lietuvos automobiliu taps pranašesnis tik tada, jei jūsų galutinis taškas yra toli nuo didžiųjų oro uostų arba jei keliaujate didelės grupės (kai bilietų kaina lėktuvu turi pernelyg brangi).

9. Kokią įtaką greičiuri turi metų laikas?

Žiema Vokietijos ir Lenkijos keliais gali tapti tikru išbandymu. Sniegas, ledas, dulkių audros smarkiai sulėtina eismą. Kas dienomis važiuojama 10 valandų, žiemos audros metu gali trukti 14–15 valandų. Čia aviacija turi didelį pranašumą – lėktuvai skrenda virš debesų ir orų sąlygų (išskyrus ekstremalius atvejus). Tačiau net ir lėktuvai gali būti atidėlioti dėl sniego oro uoste.

Automobilių pervežimo ekspertai visada seka orų prognozes. Jei prognozuojamas stiprus sniegas, mes rekomenduojame išvykti anksčiau arba pasirinkti alternatyvų maršrutą. Vasarą problema gali būti didelis karštis ir atitinkamai padidėjęs eismas atostogaujančių, taip pat remonto darbai, kuriais aktyviai naudojasi šiltuoju sezonu.

10. Kaip užtikrinti, kad pervežimas bus tikrai greitas ir patikimas?

Pagrindinis paslaptis – planavimas ir pasitikėjimas pervežėju. Greičiausias būdas tampa lėčiausiu, jei transportas sugenda arba vėluoja. Rinkdamiesi pervežimo kompaniją, ieškokite tokių, kurios turi ilgametę patirtį (kaip mano atveju), modernų automobilių parką ir, svarbiausia, gyvybines draudimo polisus keleiviams.

Taip pat svarbu tiksliai susitarti dėl išvykimo vietos ir laiko. Jei vairuotojas teks važiuoti po visą Vilniaus surinkdamas keleivius, tai prarandamas valandas. Geriausia rinkti punktus, iš kurių lengva išvykti (pvz., miesto pakraščiai arba tiesiogiai iš namų, jei tai yra privatus transferas). Pasirūpinkite bagažu – jei jo per daug, jo pakrovimas užtruks. Visos šios smulkmenos nulemia bendrą greitį.

Išvada

Apibendrinant, atsakymas į klausimą, kaip greičiausiai nuvykti į Vokietiją, nėra vienareikšmis. Jis priklauso nuo jūsų prioritetų: ar tai grynas laikas, ar jūsų patogumas, ar galutinė kelionės kaina. Jei jums reikia būti Berlyne per dvi valandas, skrydis yra vienintelis logiškas pasirinkimas, nors ir su visomis oro uosto procedūromis. Jei jūsų tikslas – kuo mažiau streso ir tiesioginis nuvykimas į duris, o kelionės trukmė 10–11 valandų jums nekelia baimės, tai automobilių pervežimas (transfer) taps geriausiu sprendimu.

Autobusai ir traukiniai lieka tarpinės grandys, dažniausiai renkamos dėl kainos, bet ne greičio. Kaip žmogus, kuris šiuose keliuose praleido daugiau nei dvidešimt metų, galiu pasakyti viena: geriausias sprendimas yra tas, kuris suteikia ramybę. Greitis be saugumo ir patikimumo nėra vertas. Būkite atsargūs renkantis pervežėją, planuokite kelionę atsižvelgdami į Lenkijos kelių specifiką ir metų laiką, o jūsų kelionė į Vokietiją bus ne tik greita, bet ir maloni.