Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Geriausi maršrutai keliaujant į Vokietiją mikroautobusu: Eksperto Vadovas
Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena pagrindinių kryptų lietuviams – tiek verslo, tiek turizmo, tiek ir asmeninių reikalų atžvilgiu. Kaip žmogus, kuris tarptautinių pervežimų srityje praleido daugiau kaip dvidešimt metų, galiu pasakyti viena: kelyje nėra nereikšmingų detalių, o pasirinktas maršrutas nulemia ne tik kelionės trukmę, bet ir keleivių komfortą bei transporto išlaidas. Nors atrodo, kad Vokietija yra „už gero“ ir keliai ten turėtų būti idealūs, praktika rodo, kad logistika yra kur kas sudėtingesnė.
Mikroautobusu kelionė į Vokietiją turi savus niuansus, kurie skiriasi nuo paprasto automobilio važiavimo. Čia svarbu ne tik tai, kokia kelyje yra padanga, bet ir tai, kiek laiko skirsite sienos kirtimui, kurioje vietoje geriausia padaryti pertrauką vairuotojui, bei, žinoma, kokie yra mokesčiai už važiavimą automagistralėmis. Ilgais metais sukaupęs patirties, stengiuosi klientams paaiškinti, kad pigiausias maršrutas visada nėra greičiausias, o greičiausias – ne visada patogiausias.
Šiame straipsnyje mes išanalizuosime efektyviausius maršrutus, atsižvelgdami į geografinę padėtį, kelių būklę ir specifinius reikalavimus, keliamus krovininiams keleiviniams mikroautobusams. Nesvarbu, whether you are traveling to Berlyną, Miuncheną ar Hamburgą, tikslus planavimas padės išvengti nereikalingų stresų ir prailgintų valandų sustojimų.
DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)
1. Koks yra populiariausias ir greičiausias maršrutas į Vokietiją iš Lietuvos?
Dažniausiai renkamas maršrutas veda per Lenkiją ir vadinamas „pietiniu koridoriumi“. Šis kelias yra natūraliausia pasirinkimo tiesa, keliaujant į vakarus. Pradedamas važiuojant Lietuvos automagistrale A1 link Kauno, toliau – link Marijampolės ir Lenkijos sienos. Kirtus sieną (dažniausiai per Lazdijų arba Kalvarijos punktus), tęsiame kelias per Suvalkus, važiuojame greitkeliais link Varšuvos, o toliau – A2 automagistrale link Poznanės.
Šis maršrutas yra populiariausias dėl keletos priežasčių. Pirmiausia, tai trumpiausias atstumas geografiškai. Antra, Lenkijos kelio infrastruktūra pastaraisiais metais pasitvirtėjo – nauji greitkeliai leidžia judėti gan sparčiai. Tačiau, kaip ekspertas, privalo įspėti: Varšuvos apvažiavimas ir kelyje tarp Poznanės ir Berlyno esantys darbai ar avarijos gali smarkiai uždelsti kelionę. Jeigu jūsų tikslas yra centrinė Vokietija (Berlynas, Dresdenas) ar šiaurės vakarai (Hamburgas, Brėmenas), šis maršrutas yra absoliučiai prioritetas. Tačiau reikia būti pasiruošusiam intensyviam eismui, ypač prie Varšuvos ir Vokietijos sienos artėjant.
2. Ar verta rinktis maršrutą per Lietuvą, Latviją ir Švediją („šiaurinis koridorius“)?
Šis maršrutas, vadinamas „jūriniu“ arba šiauriniu, dažnai atrodo viliojantis žiūrint į žemėlapį, tačiau mikroautobuso atveju jis turi savų stiprių ir silpnų pusių. Kelias veda per Rygą, toliau – keltu į Švediją (Stokholmą) ir toliau per Danijos tiltus į Vokietiją.
Kodėl klientai kartais renkasi šį variantą? Jeigu kelionės tikslas yra šiaurinė Vokietija (Hamburgas, Liubekas, Kielyje) arba Skandinavija, šis maršrutas gali būti logiškas. Taip pat jis dažnai pasirenkamas vasarą, norint išvengti Lenkijos karščio ir didžiulių eismo spūsčių. Tačiau, vertinant iš ekonominės ir laiko perspektyvos, šis variantas pralaimi. Keltų bilietai mikroautobusui kainuoja nemažai, o laikas, praleistas laukiant perkėlos ir patį plaukimą, pridės prie kelionės mažiausiai 6–8 valandų. Be to, Švedijos ir Danijos kelių mokesčiai (ypač Øresundo tiltas) gali smarkiai padidinti išlaidas. Todėl, jeigu jūsų maršrutas nėra susietas su Švedija, aš visada patariu rinktis kelią per Lenkiją.
3. Kokius sienos kirtimo punktus geriausia pasirinkti važiuojant per Lenkiją?
Turint daugiau nei dvidešimt metų patirties, galiu pasakyti, kad sienos kirtimo strategija yra viena svarbiausių. Tradiciškai, populiariausi yra trys punktai: Kalvarija (Budzisko-Kalvarijos), Lazdijai (Ogrodniczki-Lazdijai) ir taip vadinamasis „Seinų“ pasienio punktas.
Kalvarijos punktas yra didžiausias ir geriausiai įrengtas, tačiau būtent dėl to ten susiformuoja ilgos eilės, ypač švenčių ar savaitgalių metu. Lazdijų punktas dažnai būna mažiau užimtas ir leidžia greičiau prasibrauti į Lenkiją, tačiau reikia atsižvelgti į toliau einančio kelio būklę. Jeigu jūsų maršrutas veda link Varšuvos, abu šie punktai tinka. Tačiau jeigu planuojate važiuoti šiauriau (link Augustavo ar Balstogės), vertinau pasinaudoti mažesniais perėjimais, kur, nors ir truputį blogesnė infrastruktūra, eilės trunka trumpiau. Svarbu prisiminti, kad mikroautobusai dažnai patenrinėjami atskirai nuo lengvųjų automobilių, todėl vairuotojas turi būti pasiruošęs pateikti visus reikalingus dokumentus (keleivių sąrašus, vairuotojo pažymėjimus, techninę apžiūrą).
4. Kaip Lenkijos kelių būklė veikia mikroautobuso kelionę?
Praėjusiu dešimtmečiu Lenkija atliko milžinišką darbą modernizuojant savo kelių tinklą. Senasis „gargždo“ pavadinimas jau nebėra toks aktualus kaip anksčiau, tačiau vis dar yra vietų, kur reikia būti atsargiam. Važiuojant maršrutu Varšuva – Poznanė – Svebodžinas (link Vokietijos sienos), daugiausia važiuojame naujomis automagistralėmis (A2), kurios yra aukščiausios kokybės.
Tačiau problemų kyla susiduriant su miestų apvažiavimais arba vietiniais keliais, kur automagistralės dar nėra. Lenkijoje vis dar gana daug „vibravimo“ juostų prieš sankryžas, kurios nekelia grėsmės, tačiau gali būti nepatogios jeigu keleiviai bandys miegoti. Be to, Lenkijoje itin griežtai stebimi greičio limitai, o greičio kamerų yra išskirtinai daug. Mano patirtis rodo, kad Lenkijoje geriau laikytis tikslios greičio ribos – baudos yra didelės, o jų gavimas vėluos visą kompaniją. Mikroautobuso dydis taip pat reiškia, kad važiuojant pro miestelius reikia atsižvelgti į aukštį arba svorio apribojimus senesniuose tiltuose, nors A2 trasa šios problemos išvengia.
5. Kokius mokesčius reikia mokėti kelyje (vignetių ir keltų klausimas)?
Finansinė pusis yra viena svarbiausių planuojant maršrutą. Lietuvoje važiavimas mikroautobusu (jeigu jis svorio kategorijoje neviršija 3,5 tonos) yra nemokamas. Tačiau kertus Lenkijos sieną, situacija keičiasi. Lenkijoje yra įvestas elektroninis mokesčio už automagistralių naudojimą sistemą (viaTOLL). Nors dauguma lengvųjų automobilių gali važiuoti nemokamai (arba pigiai), krovininiai keleiviniai mikroautobusai, dažnai svyruojantys ties 3,5 t riba, gali būti priskiriami mokesčio mokėtojų kategorijai. Būtina iš anksto sužinoti tikslų transporto priemonės svorį techniniame pranešime, nes nuo to priklauso, ar reikės įsigyti brangesnį viaTOLL įrenginį.
Atvykus į Vokietiją, situacija yra kitokia. Vokietijoje nėra bendrųjų automagistralių mokesčių (vignetių) lengviesiems automobiliams ir mikroautobusams (iki 3,5 t). Tai vienas pagrindinių dalykų, dėl ko šis maršrutas yra ekonomiškas. Tačiau Vokietijoje yra mokesčiai už važiavimą tam tikrais tuneliais ar tiltais (pvz., Herremo tunelis Hamburge ar kai kurie tiltai Reino perėjose). Taip pat svarbu prisiminti apie „Umweltplakette“ – ekologines etiketes. Be šios etiketės (žalios, geltonos ar raudonos spalvos) draudžiama važiuoti į daugumą Vokietijos miestų centrų („žaliosios zonos“). Jeigu maršrutas įeina į miesto centrą, etiketė būtina, o jos nebuvimas gali baigtis 100 eurų bauda.
6. Kiek trunka kelionė į Berlyną, Miuncheną ar Hamburgą ir kuo ji skiriasi?
Laiko vertinimas yra kritiškas. Dažnai klientai klausia: „Ar spėsime per 10 valandų?“. Atsakymas priklauso nuo tikslo. Kelionė į Berlyną (apie 1000 km) su mikroautobusu, laikantis taisyklių ir atliekant būtinas pertraukas, trunka vidutiniškai 12–14 valandų. Čia įskaičiuojamos 45 minučių pertraukos vairuotojui kas 4,5 valandos (tai ne rekomendacija, o įstatymas), sienos kirtimo laikas ir galimas eismas.
Kelionė į Hamburgą (apie 1100–1200 km) paprastai trunka apie 13–15 valandų. Nors atstumas didesnis tik šiek tiek, kelyje per Vokietiją (Magdeburgo, Hanoverio apylinkėse) dažnai pasitaiko statybų juostų, kurios suardo greitį.
Ilgiausia trukti kelionė į Miuncheną (apie 1400 km). Čia reikia skirti mažiausiai 15–17 valandų. Maršrutas veda giliau į Vokietijos pietus, reikia važiuoti pro Niurnbergą, kur eismas yra itin intensyvus. Be to, atvykus į Bavariją, kalnuotas reljefas gali šiek tiek sulėtinti judėjimą. Aš visada patariu klientams, keliaujantiems tokiu atstumu, planuoti nakvynę kelyje arba numatyti ilgesnę pertrauką, nes pavargęs vairuotojas yra didžiausia grėsmė saugumui.
7. Kokios yra vairuotojo darbo ir poilsio taisyklės tokiame maršrute?
Tai klausimas, apie kurį dažnai pamiršta keleiviams, bet kuris mums, pervežėjams, yra šventasis. Europos Sąjungos reglamentai (EO 561/2006) griežtai reglamentuoja vairuotojo darbo laiką. Jeigu mikroautobuso svoris viršija 3,5 tonas (o dauguma 9 vietų mikroautobusų su keleiviais ir bagažu ją viršija), taikomos taisyklės, kaip ir sunkvežimiams.
Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką (kuri gali būti padalinta į 15 min. + 30 min.). Paros poilsis turi trukti mažiausiai 11 valandų (gali būti sutrumpintas iki 9 valandų ne daugiau kaip 3 kartus per savaitę). Kasdienės vairavimo trukmė negali viršyti 9 valandų (gali būti pratęsta iki 10 valandų du kartus per savaitę).
Ką tai reiškia klientui? Tai reiškia, kad jeigu matote žemėlapyje, kad kelionė „užtrunka 10 valandų“, realybėje su įstatymų laikymusi tai bus 12–13 valandų. Negalima reikalauti nuo vairuotojo „nustumti“ iki paskutinės, jeigu jam reikia poilsio. Mano patirtis rodo, kad gerai suplanuotos pertraukos (pvz., prie „McDonald‘s“ ar degalinės su geru maistu) padeda išlaikyti gerą nuotaiką visai kompanijai.
8. Kaip sužinoti apie eismo spūstis ir statybas Vokietijoje?
Vokietija yra šalis, kur kelių remontas vyksta be perstojo. Vokiečių patikimumas pasireiškia tuo, kad keliai visada būna taisomi, tačiau tai sukuria nuolatines eismo juostas. Prieš kelionę aš visada patariu patikrinti kelionės planuotojus, tokius kaip „Google Maps“, „ViaMichelin“ ar specialius Vokietijos kelių tarnybų puslapius.
Ypatingai dėmesio reikia skirti „Baustellen“ (statybų zonoms). Vokietijoje dažnai statybų metu susiaurinamos juostos iki vienos, kas sukuria milžiniškas spūstis, ypač intensyviu laiku (ryte ir vakare). Taip pat būtina sekti informaciją apie „Geblitzt“ (greičio kamerų vietų) ir eismo nelaimes. Profesionalus vairuotojas visada turi navigaciją su realiu laiku (Traffic Live), kuri leidžia išvengti spūsčių nukreipiant per šalutinius kelius. Tačiau čia reikia būti atsargiam – šalutiniai keliai Vokietijoje gali būti vingiuoti, siauri ir prasilenkiantys su traktoriais, kas mikroautobusui gali būti nepatogu.
9. Ar yra sezoninių skirtumų renkantis maršrutą (žiema vs. vasara)?
Absoliučiai taip. Žiemos sezonu (nuo lapkričio iki kovo) keliaujant į Vokietiją, ypač į pietus (Miunchenas, Bavarijos Alpės), būtina atsižvelgti į orus. Vokietijoje galioja privalomas žiemos padangų reikalavimas (nuo spalio 1 d. iki balandžio 4 d.), jeigu kelyje yra sniego, ledo ar šlapdros. Jeigu maršrutas veda per kalnus (pvz., link Austrijos ar Šveicarijos per Vokietiją), gali būti reikalaujama ir grandinės. Nors dažniausiai Lietuva–Vokietija maršrutas veda lygumomis, staigi audra gali sužlugdyti kelionę be tinkamos įrangos.
Vasarą problema yra kita – turistų antplūdis. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais Vokietijos automagistralės (Autobahn) yra užpildytos. Be to, vasarą Vokietijoje dažnai vyksta dideli renginiai (pvz., „Rock am Ring“ ar kitos festivaliai), kurie sukuria milžiniškus eismo kamščius tam tikrose regionuose. Patariu klientams prieš kelionę patikrinti, ar nėra planuojama didelių sporto ar muzikos renginių maršruto ruože, ir jei taip – derėtų nukrypti bent 50–100 km.
10. Ką daryti, jeigu įvyko techninė gedimas ar avarija kelyje?
Tai blogiausias scenarijus, bet apie jį būtina galvoti. Dirbdamas srityje 20 metų, mačiau viską – nuo padangos plyšimo iki variklio gedimo Vokietijos automagistralėje. Svarbiausia taisyklė: niekada neilikite transporto priemonės važiuojamojoje dalyje, jeigu įvyko avarija ar gedimas. Vokietijoje automagistralių greičiai dideli, ir stovint mašinoje už jos gali būti pavojinga.
Visada reikia užsidėti šviesos atšvaitus (liemenę) ir pastatyti trikampį (mažiausiai 50 m nuo mašinos mieste ir 100–150 m užmiestyje, o automagistralėje – net 150–200 m). Būtina iš karto skambinti pagalbos numeriu 112 (Vokietijoje jis veikia ir be SIM kortelės). Jeigu kelionę atlieka patikima transporto kompanija, ji turi turėti sudarytą pagalbos sutartį su Vokietijoje veikiančia拖车 (vilkiko) kompanija. Aš visada patariu klientams pasidaryti nuotrauką gedimo vietoje ir išsisaugoti vairuotojo kontaktus, kad galėtumėte susisiekti su dispečeriumi. Niekada nebandykite remontuoti mikroautobuso patys „Autostradoje“ – tai per daug rizikuota.
Išvada
Kelionė į Vokietiją mikroautobusu yra ne tiesiog būdas patekti iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas logistinis procesas, kuriam reikalinga žinojimas, patirtis ir atidumas.