Geriausi kelionių variantai keleiviams į Vokietiją: Eksperto Vadovas

Įvadas

Per daugiau nei dvi dešimtis metų dirbdamas tarptautinių keleivinių ir krovinių pervežimų srityje, esu matęs, kaip keičiasi kelionių įpročiai, technologijos ir pati infrastruktūra. Vokietija visada buvo ir išliks viena pagrindinių krypčių lietuviams – tiek dėl darbo galimybių, tiek dėl šeimos ryšių, prekybos ar tiesiog turizmo. Ši šalis, pasižyminti savo tvarka ir efektyviu susisiekimu, pritraukia tūkstančius keleivių kiekvieną savaitę. Tačiau, nepaisant to, kad maršrutai atrodo įprasti, dažnai susiduriu su klientų abejonėmis: ką geriau pasirinkti, kad kelionė būtų ne tik pigi, bet ir patogi, saugi bei laiku atvykta į paskirties vietą?

Rinktis transporto priemonę nėra taip paprasta kaip anksčiau. Anksčiau buvo dvi pagrindinės opcijos – traukinys ar autobusas, o vėliau prisidėjo pigūs skrydžiai. Šiandien situacija yra daug geriau: turime platų spektrą nuo patogių autobusų su Wi-Fi iki ekonominės klasės bilietų lėktuvais ir individualių pervežimų automobiliais. Kiekvienas variantas turi savo niuansus, kurie gali lemti sėkmingą arba, priešingai, stresingą kelionę.

Šiame straipsnyje, remdamasis savo ilgamečiu patyrimu, aš išsamiai apžvelgsiu visus populiariausius būdus nuvykti į Vokietiją. Nesvarbu, whether you are traveling to Berlyną verslo reikalais, važiuojate į Miuncheną apsilankyti Oktoberfeste ar keliaujate į Hamburgą aplankyti giminaičių, čia rasite objektyvią informaciją. Mes kalbėsime ne tik apie kainas, bet ir apie tą, ką dažnai pamiršta įvertinti – kelionės trukmę su persėdimais, vietą bagažui, patogumą ir galimybę atsipalaiduoti. Kelionė prasideda ne tada, kai išvažiuojate iš namų, o tada, kai pradėsite planuoti. Taigi, pasiruoškime – panagrinėkime, kaip efektyviaiausiai ir patogiausiai nuvykti į Vokietiją.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Kuris transporto pasirinkimas yra pigiausias kelionėms į Vokietiją?

Dažniausiai kyla klausimas apie kainą, ir tai natūralu. Jei jūsų biudžetas yra ribotas, tradiciškai pigiausias pasirinkimas lieka autobusas. Rinkoje veikia didelės kompanijos, tokios kaip „FlixBus“, „Ecolines“ ar „Lux Express“, kurios reguliariai siūlo akcijas, ir kai kurios kelionės gali kainuoti vos keletą dešimčių eurų, jeigu bilietus įsigyjate iš anksto. Tačiau verta prisiminti, kad mažiausia kaina dažnai eina ranka su ranka su mažiausiu patogumu – tai gali būti ilgesnės kelionės su daugiau sustojimų.

Antroji vieta pagal prieinamumą yra BlaBlaCar tipo bendrovės (blaivkeliai). Tai yra carpooling paslaugos, kur privataūs vairuotojai siūlo vietą savo automobilyje. Čia kaina svyruoja priklausomai nuo kuro kainos ir vairuotojo sąžinėgėdos, dažnai būna panaši į autobusų bilietus, tačiau suteikia daugiau lankstumo (galima susitarti dėl išlipimo vietos). Tačiau čia reikia atidžiau vertinti saugumą ir vairuotojo įvertinimus.

Skrydžių kainos gali būti labai konkurencingos, ypač jeigu skrendate į didžiuosius oro uostus (Berlynas, Frankfurtas, Miunchenas) su „Ryanair“ ar „Wizz Air“. Tačiau čia būtina įskaičiuoti papildomų mokesčių augimą – bagažą, vietą salone, transportą į ir iš oro uosto. Jeigu skrendate su rankiniu bagažu ir gyvenate netoli oro uosto, tai gali būti geriausia kaina, tačiau jei reikės vykti į mažesnį miestelį Vokietijoje, toliau esančius nuo oro uosto, papildomi traukiniai ar autobusai gali padaryti šį variantą brangiausiu.

2. Kuris greičiausias būdas nuvykti į Vokietiją?

Jei laikas yra kritinis faktorius, ir jums reikia nuvykti kuo greičiau, aviacija yra absoliutus lyderis. Skrydis iš Vilniaus ar Kauno į Berlyną ar Miuncheną trunka apie 1 valandą 30 minučių. Tačiau, kaip visada yra eksperto srityje, reikia žiūrėti į „visą kelionės laiką“ (door-to-door). Privalote atvykti į oro uostą mažiausiai 2 valandos anksčiau, praleisti laiką registracijos ir saugumo patikros, o po nusileidimo praleisti dar 30–60 minučių išlipant ir pasiimant bagažą. Taip pat reikia laiko nuvykti nuo oro uosto iki miesto centro. Visuotinai, skrydis su visais „priedais“ užtrunka 4–6 valandas.

Antroji vieta pagal greitį – tai automobilis (nuosavas arba privatūs pervežėjai). Važiuodant autostrada „Via Baltica“ per Lenkiją, o toliau Vokietijos autobahnais, galima nuvykti į Berlyną per maždaug 10–12 valandų, priklausomai nuo oro sąlygų ir užkelsų. Tiesą sakant, jeigu važiuojate patogiu automobiliu ir nebūna didelių spūsčių ties Varšuva ar Poznane, tai gali būti greičiau nei autobusas, kuris dažnai sustoja keleiviams pasikrauti ir išlipti. Be to, automobiliu jūs valdote stabdžius – sustojote pailsėti, kai norite, o ne kai vairuotojas nusprendžia.

Traukinys šiuo atžvilgiu nėra konkurencingas, jeigu kalbame apie tiesioginius maršrutus iš Lietuvos. Nėra greitojo traukinio, kuris nuvežtų tiesiai į Berlyną, todėl tenka keisti traukinius (pvz., Varšuvoje ar Taline), kas prailgina kelionę iki 15–20 valandų.

3. Ar verta rinktis autobusą ir kokie yra patobulinimai šioje srityje?

Mano profesinėje patirtyje autobusai visada buvo darbinis arklys tarptautiniuose maršrutuose. Daugelis žmonių vis dar turi seną įvaizdį, kad tai yra tiršta, kvapą užknisianti erdvė, kurioje neįmanoma išsimiegoti. Turiu pasakyti, kad situacija gerokai pasikeitė per pastaruosius penkerius metus. Modernios autobusų kompanijos investuoja į „VIP“ klasę. Autobusuose, važiuojančiuose į Vokietiją, dažnai galima rasti individualias ekranų sistemas su filmais, prieigos prie Wi-Fi (nors ties sakant, kelyje per Lenkiją signalas gali šokti), elektrines rožes telefonams ir lėktuvinius tipo sėdynes.

Autobusas yra puikus pasirinkimas tiems, kurie nemėgsta skraidyti arba nori sutaupyti pernakvojimo išlaidų. Naktiniai autobusai leidžia išvykti vakare ir atvykti į Berlyną ar kitą miestą ryte. Taip sutaupote naktį viešbutyje. Tačiau reikia būti pasiruošusiam fiziniam krūviui – net ir geriausioje sėdynėje išsimiegoti 8–10 valandų neįmanoma taip gerai, kaip lovoje.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į bagažo taisykles. Paprastai kaina įeina vienas didelis lagaminas (iki 20-25 kg) ir rankinis bagažas. Jeigu keliaujate su daug daiktų (pavyzdžiui, važiuojate dirbti ilgam laikui), autobusas gali būti ekonomiškesnis už lėktuvą, kur kiekvienas papildomas kilogramas kainuoja brangiai.

4. Kokius trūkumus turi skrydžiai į Vokietiją, apie kuriuos dažnai pamirštama?

Kaip ekspertas, aš visada primenu savo klientams: „skaitykite smulkią spaudą“. Skrydžiai atrodo magiškai pigūs, tačiau kompanijos uždirba iš priedų. Vienas didžiausių nemandagumų yra atstumas nuo oro uosto. Pavyzdžiui, jeigu skrendate į Berlyną, galite nusileisti Brandenburgo oro uoste (BER), kuris yra geras susisiekimas, tačiau jeigu rinktės skrydį į Miuncheną ir jūsų galutinis tikslas yra nedidelis miestas Bavarijoje, po nusileidimo dar turėsite važiuoti traukiniu ar autobusu 2–3 valandas.

Dar vienas kritinis momentas – vėlavimai. Žiemą arba rudenį, dėl blogo oro Vokietijoje ar Šiaurės Europoje, skrydžiai gali būti atidėlioti arba atšaukti. Jeigu turite svarbų susitikimą ryte, skrydžiu vakare prieš tai – tai didelė rizika. Autobusas ar automobilis yra stabilesnis tiek, kad jis juda net ir blogu oru (lėčiau, bet juda), o lėktuvas gali likti žemyje.

Ir galiausiai – bagažo apribojimai. Jeigu vykstate ne tik savaitgaliui, bet ir ilgesniam laikotarpiui, 10 kg rankinis bagažas, kurį leidžia pigių skrydžių bilietas, nebus pakankamas. O papildomo lagamino įsigijimas gali padvigubinti bilieto kainą.

5. Kaip veikia automobilių dalijimosi (Carpooling) paslaugos, ar jos saugios?

Carpooling, arba blaivkeliai, yra tapę labai populiarios tarp studentų ir jaunimo, tačiau pastaruoju metu juos naudojasi ir verslininkai. Šis pasirinkimas yra „tarpininkas“ tarp autobuso ir taksi. Jums galima sėdėti šone automobilyje, kurį vairuoja kitas žmogus. Privalumas – jūs nenuvažiuojate į didelį autobusų stotį, bet galima susitarti konkrečioje vietoje (pavyzdžiui, metro stotyje ar netoli namų Vokietijoje).

Saugumas čia yra pagrindinis rūpestis. Esu dirbęs srityje, kur saugumas yra prioritetas nr. 1, todėl visada rekomenduoju naudotis tik patikimomis platformomis, kuriose yra vairuotojo ir keleivio įvertinimų sistema. Žiūrėkite ne tik į kainą, bet ir į tai, kiek kartų vairuotojas jau važiavo šiuo maršrutu, ar jis turi patvirtintą tapatybę. Vengkite važiuoti su vairuotojais, kurie neturi įvertinimų arba jų profilis atrodo įtartinas. Taip pat visada pasidalykite savo kelionės vietos su draugais ar šeima, taip pat naudokite programėlių saugumo funkcijas, kurios leidžia sekti jūsų vietą realiu laiku.

Finansiškai tai gali būti labai patogu, jeigu esate grupėje (3-4 žmonės). Tada galima išsinuomoti visą automobilį už palyginti nedidelę kainą ir važiuoti tiesiai į reikalingą vietą be sustojimų.

6. Kokia situacija su traukiniais – ar verta juos laikyti rimta alternatyva?

Traukiniai turi savo unikalų žavesį, ypač Vokietijoje. Vokiškas „Deutsche Bahn“ (DB) sistema yra viena geriausių pasaulyje – greiti, tiksli, patogūs. Tačiau problema slypi ne Vokietijoje, o kelionėje iš Lietuvos į Vokietiją.

Nėra tiesioginio traukinio maršruto. Paprastai kelionė vyksta per Lenkiją. Keleiviai važiuoja traukiniu iš Vilniaus ar Kauno iki Varšuvos (pavyzdžiui, „Rail Baltica“ maršrutu), o Varšuvoje turi persėsti į traukinį į Berlyną ar kitą Vokietijos miestą. Tai reiškia dvi bilietų pirkimo procedūras, du bagažo pernešimus ir riziką, jeigu pirmasis traukinys pavėluos – antrasis bilietas gali „nuvykti“.

Be to, kaina tokių kelionių dažnai būna aukštesnė nei autobuso ar net pigaus skrydžio, jeigu bilietus įsigyjate ne iš anksto. Tačiau jeigu mėgstate komfortą, galite atsisėsti, paeiti prie baro, nusipirkti kavę ir ramiai skaityti knygą be vibracijos, būdingos automobiliams, tai gali būti puikus pasirinkimas turistams, kurie ne skubėja ir nori pamatyti kraštovaizdį. Taip pat svarbu paminėti, kad traukiniais daug lengviau veži dviračius, kas svarbu tiems, kurie planuoja aktyvų poilsį Vokietijoje.

7. Kokius dokumentus reikia tur�ti keliaujant į Vokietiją, ar yra kokių nors specifinių patikrų?

Kadangi Lietuva ir Vokietija yra Šengeno erdvės narės, kelionė tarp šalių yra be kontrolių (teoriškai). Tačiau per savo 20 metų patirtį esu matęs daugybę situacijų, kai keleiviai užmiršta pagrindinę taisyklę: asmens dokumentą.

Nors vidinėse sienose patikros dažnai nėra, policija turi teisę atlikti bet kurią minute kontrolę autobuse, traukinyje ar net kelyje (pavyzdžiui, netoli sienos su Lenkija). Būtina turėti galiojantį paso arba asmens tapatybės kortelę. Vairuotojų pažymėjimas (jeigu važiuojate savo automobiliu) nėra kelionės dokumentas.

Taip pat, jeigu kelionę atliekate ne savo transportu, o pvz., draugo ar pervežėjo, verta turėti ne tik savo dokumentus, bet ir susipažinti su vairuotojo dokumentais (jūsų nebus reikalaujama, bet saugumo sumetimais vertintumėte, ar viskas tvarkoje). Jeigu keliaujate su vaiku, kuris nėra jūsų (anūkas, giminaitis), būtina turėti raštišką tėvų sutikimą, išverstą į vokišką arba anglišką kalbą – tai gali išvengti nereikalingų problemų su policija, jeigu kils abejonių dėl vaiko paimimo.

8. Kaip susidoroti su bagažu – kiek daiktų realiai galima pasiimti?

Bagažas dažnai tampa „Achilo kulnu“ ypač tuomet, kai keleiviai keičia transporto priemones. Jeigu keliaujate autobusu, taisyklės dažniausiai standartinės: vienas didelis lagaminas (iki 20-25 kg) bagažinėje ir vienas rankinis bagažas, kuris turi tilpti po sėdynę arba ant viršaus lentynos. Jeigu turite daugiau, reikės papildomai mokėti, o vietos gali ir nebelikti, ypač šventiniu laikotarpiu.

Skrydžiuose situacija žymiai griežtesnė. Ekonominėje klasėje dažnai leidžiama tik nešiojama rankinė bagažo (pvz., 40x20x25 cm), kuri telpa po sėdynę. Jeigu norite pasiimti didelį lagaminą, jį reikia užsakyti papildomai, o tai kainuoja. Be to, atkreipkite dėmesį į skysčių apribojimus (ne daugiau kaip 100 ml vienoje inde).

Automobiliu (nuosavas ar carpooling) bagažo kiekis limituojamas tik tuo, kiek telpa į bagažinę ir salone. Tai yra didžiausias šio pasirinkimo privalumas tiems, kurie veža dovanas, techniką ar kitus didelius daiktus. Tačiau reikia prisiminti, kad perpildytas automobilis yra mažiau saugus ir padidina kuro sąnaudas.

9. Ar yra sezoninių skirtumų, kada geriau keliauti?

Transporto srityje sezonai vaidina didelį vaidmenį. Žiemą (lapkričio–kovo mėn.) didžiausią riziką keliauoja kelyje. Važiuojant automobiliu ar autobusu per Lenkiją, galima susidurti su sniego audromis, oledžiu, kas gali prailginti kelionę net keliomis valandomis. Be to, žiemos padangos automobiliui Vokietijoje yra privalomos (nebent turite visų sezonų padangas su atitinkamu žymėjimu), o tai papildomas išlaidų ir rengimo punktas.

Vasara yra aukščiausias sezonas.