Gera kaina ir patogus kelionės laikas iš Vokietijos: Logistikos eksperto vadovas

Vokietija jau daugelį dešimtmečių išlieka pagrindine Lietuvos prekybos partnerė ir viena svarbiausių logistikos sankryžų visoje Europoje. Kasdien tarp šalių važiuoja tūkstančiai sunkvežimių, pervežiančių įvairiausius krovinius – nuo mažų siuntų iki didelių industrinių kompleksų detalių. Dirbdamas šioje srityje beveik dvidešimt metų, esu patyręs visas galimas logistikos subtilybes: nuo paprastų kelių spūsčių iki sudėtingų muitinės procedūrų.

Tačiau, nors ši rinka atrodo gerai įsisistemiusi, dažniausiai klientus, kurie nori užsisakyti pervežimą iš Vokietijos, domina du pagrindiniai dalykai: kaina ir laikas. Dažnai girdžiu klausimą: „Ar įmanoma gauti gerą kainą ir tuo pat metu patogų, greitą pristatymą?“. Atsakymas nėra paprastas „taip“ ar „ne“. Tai yra sudėtingas pusiausvyros questimas, kurį lemina ne tik vairuotojo koja ant dujos, bet ir tinkamas planavimas, krovinio tipas bei supratimas, kaip veikia tarptautinės logistikos mechanizmai. Šiame straipsnyje padėsiu jums suprasti, kaip susiformuoja kaina, kodėl truksta kelionės ir kaip, turint pakankamai žinių, galima rasti optimalų sprendimą, kuris neužkirstų kelių jūsų verslui ar asmeniniams planams.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt dažniausiai kylančių klausimų, su kuriais susiduria klientai planuodami pervežimus iš Vokietijos. Atsakymai paremti ilgamete praktika ir realiomis rinkos situacijomis.

1. Kodėl kainos už pervežimus iš Vokietijos toks svyruoja ir kaip suskaičiuoti geriausią pasiūlymą?

Kainos formavimasis tarptautiniuose pervežimuose yra kompleksinis procesas, kurį lemia keli pagrindiniai veiksniai. Pirmasis ir akivaizziausias – kuras. Degalų kainos rinkoje kinta nuolat, todėl dauguma profesionalių pervežėjų taiko kuro priedą, kuris koreguojamas kas savaitę arba net kas dvi savaites. Antroji, tačiau ne mažiau svarbi komponentė – tai vairuotojų trūkumas Vokietijoje. Vokiškoms transporto firmoms vis sunkiau rasti kvalifikuotų vairuotojų, todėl jų atlyginimai augo, o tai tiesiogiai atsispindi mūsų gaunamuose įkainiuose.

Taip pat būtina atsižvelgti į Vokietijos kelių mokesčius (MAUT). Jie yra vieni aukščiausių Europoje ir skaičiuojami pagal nuvažiuotus kilometrus bei sunkvežimio ekologinę klasę. Norėdami gauti gerą kainą, verta tiksliai žinoti krovinio parametrus: svorį, tūrį, vietų skaičių palete. Jei klientas nurodo netikslius duomenis, pvz., sako, kad yra 2 vietos, o iš tikrųjų jas užima 3 dėl netvarkingo pakavimo, pervežėjas gali pridėti papildomus mokesčius vietoje. Geriausia kaina – tai ne mažiausias skaičius sąskaitoje, o tiksliai ir be jokio „smagių“ priedų apskaičiuota suma, kurioje jau įskaičiuotos visos reikalingos paslaugos (pakrovimas, iškrovimas, draudimas).

2. Kiek laiko realiai užtrunka krovinio atvežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Dažnai klientai, nusipirkę prekę „eBay“ arba iš vokiško tiekėjo, laukia jos po 2–3 dienų, manydami, kad tai kaip pašto siunta. Tačiau profesionalioje logistikoje procesas yra sudėtingesnis. Atstumas nuo, tarkime, Miuncheno iki Vilniaus yra apie 1400 km. Teoriškai sunkvežimis tai gali nuvažiuoti per maždaug 16–18 valandų, tačiau realybėje yra griežtai reglamentuojami vairuotojų darbo ir poilsio laikai.

Pagal ES reglamentus, vairuotojas privalo daryti 45 minučių pertrauką po 4,5 valandų vairavimo bei neilmiau 9 valandas poilsio per parą. Be to, Vokietijoje griežtai stebimos, ar vairuotojai nelaikina nelegalių poilsio („fiktyvių“ kortelių įrašų tachografe). Todėl standartinis tranzito laikas (transit time) paprastai svyruoja nuo 24 iki 48 valandų, priklausomai nuo to, iš kurio Vokietijos regiono išvykstama. Jei siunta surenkama iš kelių tiekėjų (konsolidacija), prie pristatymo laiko reikia pridėti dar 1–2 dienas, kol krovinys surenkamas sandėlyje. „Patogus kelionės laikas“ logistikoje reiškia ne tik greitį, bet ir tai, kad krovinys atvykta tada, kai jį tikrai galima priimti, o ne tada, kai jis stovi kieme ir trukdo kitiems darbus.

3. Ar verta rinktis dalinį (konsoliduotą) pervežimą ar pilną sunkvežimį?

Tai vienas svarbiausių sprendimų, lemiančių ir kainą, ir laiką. Dalinis pervežimas (LTL – Less than Truckload) yra idealus sprendimas, jei turite iki 3–4 europalečių (EPAL) krovinių arba mažesnį siuntą. Šiuo atveju jūsų krovinys yra vežamas kartu su kitų klientų siuntomis viename sunkvežimyje. Kaina yra pasidalijama tarp visų užsakovų, todėl mokate tik už užimtą vietą. Trūkumas – tai ilgesnis laikas, nes reikia surinkti visus krovinius ir iškrauti juos kelyje (keli sustojimai).

Pilnas pervežimas (FTL – Full Truckload) tada, kai užpildote visą sunkvežimį (paprastai 33 europalečius). Čia kaina gali atrodyti didesnė absoliučiais skaičiais, tačiau vienetai (pvz., už vieną paletę) dažnai būna pigesni. Didžiausias privalumas – greitis. Sunkvežimis važiuoja tiesiai iš jūsų siuntėjo pas jūsų gavėją be papildomų sustojimų. Jei jums svarbu, kad prekės atvyktų kuo greičiau (pavyzdžiui, sustojus gamybos linijai), pilnas sunkvežimis yra vienintelis teisingas pasirinkimas, nepaisant to, kad kaina bus aukštesnė.

4. Kaip savaitės diena daro įtaką pervežimo kainai ir greičiui?

Logistikoje savaitės diena turi ypatingą reikšmę. Vokietijos sandėliai ir gamyklos dažniausiai dirba standartiniu grafiku – nuo pirmadienio iki penktadienio, dažnai tik iki 16:00 valandos. Jei užsakymą pateikiate ketvirtadienio vakarą, krovinys gali būti paimtas tik penktadienį arba net pirmadienį.

Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad vairuotojai taip pat turi savo poilsio laiką. Jei užsakote ekspress (skubų) pervežimą penktadienio popietę, vairuotojas gali pradėti važiuoti, tačiau jo 45 valandų savaitės darbo limitas gali baigtis šeštadienį. Tai reiškia, kad jam teks ilgas poilsis, o krovinys gali atvykti tik pirmadienį. Patogiausias ir dažniausiai pigiausias laikas užsakyti pervežimą yra pirmadienis–antradienis. Tada krovinys spėja būti paimtas, išvežtas ir pristatytas dar tą pačią savaitę, nenaudojant brangių savaitgalių ar naktinio darbo papildomų mokesčių.

5. Kokios yra paslėptos išlaidos, kurias reikia žinoti planuojant biudžetą?

Per dvidešimt metų esu matęs daugybę klientų, kurie nukentėjo nuo to, kad nematė „paslėptų“ išlaidų. Vienas dažniausių netikrumų – vadinamoji „laukiamimo laika“ (waiting time). Vokietijoje sandėliai yra labai disciplinuoti. Jei atvykstate be išankstinio registracijos arba pavėluote 15 minučių, gali būti taikomas mokestis už laukimą, kurį, deja, pervežėjas perkelia ant kliento pečių.

Kitas dalykas – iškrovimo įranga. Jei savo gavėjo sandėlyje nėra krautuvo arba vairuotojas negali privažiuoti arti prie rampos, gali reikėti „autokrautuvo“ paslaugų, kurios kainuoja papildomai 50–100 eurų. Taip pat verta pasitikslinti, ar kaina apima krovinių fiksavimą (surinkimą) kėbule. Jei vežate nestandartinį krovinią, kurį reikia užtvirtinti virvėmis ir gumomis, tai įprastai įeina į kainą, tačiau jei reikia ypatingo įrėminimo, bus paskaičiuota papildomai. Visada klauskite: „Ar ši kaina galutinė, ar yra galimybė, ji padidės vietoije?“.

6. Ar krovinio tipas (pavojingi, šaldomi, perkrauti) daro didelę įtaką kainai?

Žinoma, ir tai viena ryškiausių kainos formavimosi dalių. Standartinis sausas krovinius (dėžės, paletės su prekėmis) yra pigiausiai pervežamas segmentas. Tačiau jei kalbame apie šaldomus krovinius (temperatūros režimas nuo -20 iki +15 laipsnių), tai kaina automatiškai padidėja 20–30 proc. Šaldomieji sunkvežimiai reikalauja brangesnės priežiūros, o kuro sąnaudos didesnės dėl nuolat veikiančio agregato.

Ypatingą dėmesį reikia skirti pavojingiems kroviniams (ADR). Net jei tai tik kelios dešimtys litrų dažų ar chemikalų, toks krovinys privalo būti vežamas specialiai paruoštu ir pažymėtu transportu, o vairuotojas turi turėti specialias leidimus. Tai apriboja pasirinkimą – ne kiekvienas pervežėjas ims tokią siuntą, todėl kaina didesnė. Perkrauti kroviniai (virš 2,5 metro aukščio arba virš 2,4 metro pločio) reikalauja specialių leidimų ir lydinčio transporto, kas taip pat brangiai kainuoja. Čia patogumas klientui reiškia saugumą kelyje, tad ant kainos taupyti nereikėtų.

7. Kaip geografija Vokietijoje veikia pervežimo laiką ir kainą?

Vokietija – didelė šalis. Skirtumas tarp pervežimo iš Miuncheno (pietryčiai) iš Hamburgo (šiaurė) į Lietuvą gali siekti net 600–700 km. Tiesa, Lietuvai geografiškai arčiau yra Rytų Vokietija (Berlynas, Leipcigas, Dresdenas), todėl siuntos iš šių regionų paprastai yra pigesnės ir atvyksta greičiau.

Jeigu tiekėjas yra Šiaurės Reino-Vestfalijoje (Kelnas, Diuseldorfas, Esenas), kuris yra labai padangęs pramoninis regionas, krovinio paėmimas gali užtrukti ilgiau dėl didelių spūsčių vietiniais keliais. Taip pat tenka daugiau mokėti už MAUT mokesčius, nes važiuojama per labai užimtas magistrales. Planuodami pervežimą, visada nurodykite ne tik „Vokietija“, bet ir konkretų miestą ar pašto kodą – tai leidžia logistikos ekspertui tiksliai suprasti maršruto logiką ir išvengti nereikalingų klaidų.

8. Ar galima sekti krovinių judėjimą realiu laiku, ir kaip tai veikia?

Anksčiau, prieš 20 metų, klientas turėjo tik tikėti vairuotojo žodžiu arba laukti skambučio iš dispečerio. Šiandien situacija pasikeitė. Modernios logistikos kompanijos naudoja GPS stebėjimo sistemas ir skaitmenines platformas.

Dauguma mūsų partnerių suteikia galimybę stebėti krovinią „Tracking“ numeriu. Tačiau verta suprasti, kad tai ne visada tobulas. Jei krovinys važiuoja daliniu pervežimu ir yra perkraunamas konsolidaciniame sandėlyje, stebėjimo žymė gali šiek tiek „stovėti“ arba rodyti sandėlio vietą, o ne kelią. Tačiau esant poreikiui, visada galima susisiekti su dispečeriumi ir gauti išsamesnę informaciją. Tai suteikia klientui ramybės ir leidžia geriau planuoti savo ar savo darbuotojų laiką – nereikia visa diena stovėti sandėlyje ir laukti, kai atvažiuos sunkvežimis.

9. Ką daryti, jei atvykus kroviniai jis yra pažeistas arba trūksta dalių?

Tai blogiausias scenarijus, su kuriuo retas klientas nori susidurti, tačiau būtent čia pasireiškia profesionalios kompanijos vertė. Pirmasis ir svarbiausias žingsnis – tikrinti kroviniį vairuotojo buvimo metu. Negalima pasirašyti važtaraščio (CMR), jei matote pažeidimus, jei dėžės sutryptos arba yra drėgmės požymių.

Jei pastebėjote trūkumą, važtaraštyje turi būti užrašyta „su prierašu“ (rezervuotu). Tada pradedamas draudimo išmokėjimo procesas. Esu patyręs, kad dauguma problemų išsprendžiamos ramiai ir greitai, jei viskas užfiksuota teisingai. Jei pasirašote „gražiai ir tvarkingai“ ir tik tada, išvykus vairuotojui, pastebite, kad trūksta prekių, draudimo kompanija gali atmesti pretenziją. Mano patarimas: nepulkite tikrinti krovinių, kai vairuotojas jau važiuoja toliau. Skirkite 15 minučių iškrovimo pradžioje vizualiam patikrinimui – tai užtruks mažiau laiko nei vėliau bylinėjimasi dėl pinigų.

10. Ar asmenims, pervežiantems turtą (keliaunimas), taikomi tiek pat principai kaip verslui?

Taip, iš esmės principai panašūs, tačiau yra keletas niuansų. Asmenims, kurie persikelia gyventi iš Vokietijos į Lietuvą, dažnai rūpi „patogus kelionės laikas“, nes jie patys dažnai važiuoja toje pačioje mašinoje (priešgaisrinėje kabinoje) arba važiuoja už mašinos.