Efektyvus vežimas į Vokietiją: optimalus kelionės laikas ir logistikos subtilybės

Vokietija nuo pat nepriklausomybės atkūrimo dienų yra vienas pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Kasdien tarp šalių važiuoja tūkstančiai sunkvežimių, nešančių įvairiausius krovinius – nuo mažmeninės prekybos prekių iki sudėtingų pramonės įrenginių. Verslo pasaulyje, kur laikas – tai pinigai, kiekviena valanda vėlavimo gali reikšti prarastus kontraktus ar nepatenkintus klientus. Tačiau, dirbdamas logistikos srityje beveik dvidešimt metų, galiu drąsiai pasakyti: „greitas“ ne visada reiškia „efektyvus“. Norint pasiekti optimalų kelionės laiką, reikia suprasti ne tik geografiją, bet ir transporto procesų mechanizmus, teisinius reglamentavimus bei netgi vairuotojų psichologiją.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kas iš tikrųjų lemia krovinių pervežimo į Vokietiją trukmę, kaip išvengti dažniausių klaidų ir kaip suformuoti tokias logistines grandines, kurios veiktų kaip laikrodis.

Įvadas: Kodėl numatomas laikas skiriasi nuo faktinio?

Dažnai susiduriu su situacija, kai klientas, užsakęs vežimą į Vokietiją, stebisi, kodėl krovinys, kurį, pavyzdžiui, reikėjo pristatyti per 12 valandų, atvyksta po 14 ar net 16 valandų. Pirmasis impulsas – kaltisti vairuotoją ar transporto kompaniją nekompetencijos. Tačiau per daugelį metų išmokau, kad tiesos dažniausiai slepiasi detaliuose. Efektyvus vežimas – tai ne lenktynės Formule-1, tai sudėtingas organizavimas.

Vokietija – tai didelė šalis. Atstumas nuo Lietuvos sienos iki Miuncheno ar iki Hamburgo skiriasi šimtais kilometrų. Be to, Vokietijos keliai, nors ir vieni geriausių pasaulyje, turi savų „gargždų“. Statybų juostos, didžiulių miestų apkrovos rytiniais ir vakariniais valandomis bei griežti transporto teisės aktai sukuria tam tikrą realybę, su kuria negalima nesutikti.

Optimalus kelionės laikas nėra fiksuotas dydis. Tai dinaminė vertė, priklausanti nuo krovinio tipo, pakavimo kokybės, metų laiko, netgi savaitės dienos. Mano patirtis rodo, kad sėkmingas pervežimas priklauso nuo 70 proc. planavimo ir 30 proc. vykdymo. Jei iš anksto numatome potencialas rizikas – ir tokių kaip „Stau“ (spūstys) A9 magistralėje, arba vairuotojo poilsio laiko trūkumas – galime pasiūlyti klientui realų terminą, kurį įgyvendinsime be nenuostolio.

Svarbu suprasti, kad šiuolaikinė logistika nebeapsiriboja fizinio krovinio pervežimu. Tai informacijos srautų valdymas. Klientas turi žinoti ne tik tą, kada krovinys išvyksta, bet ir kodėl jis gali šiek tiek pavėluoti. Štai kodėl šiame straipsnyje mes giliau panagrinėsime faktorius, lemiančius laiką, ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, kad jūsų verslas galėtų planuoti savo veiklą be nereikalingo streso.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Per dvidešimt metų darbo su klientais girdėjau tūkstančius klausimų. Čia pateikiu atsakymus į tenus, kurie yra kritiškiausi planuojant efektyvų vežimą į Vokietiją.

1. Koks vidutinis krovininio transporto kelionės laikas iš Lietuvos į Vokietiją? Vidutinis laikas svyruoja priklausomai nuo tikslo zonos. Jei važiuojame į Berlyną ar Vokietijos vakarines ribas (pvz., į Hamburgo ar Kelno zoną), tai paprastai užtrunka apie 12–14 valandų nuo krovinio įkėlimo momento Lietuvoje. Tačiau jei reikia pasiekti pietines (Miunchenas) ar pačias pietryčių sritis (Miunchenas, Niurnbergas), kelionės trukmė gali išsiplėsti iki 16–18 valandų. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad prieš tai reikia užtrukti laiko patalpinant krovinius. Taigi, jei kalbame apie „duris į duris“ (door-to-door) paslaugą, nuo užsakymo pradžios iki pristatymo gali praeiti ir 24 valandos, ypač jei įkėlimas vyksta vėlai popietę.

2. Kodėl numatytas pristatymo laikas kartais keičiasi, nors vairuotojas važiuoja gerai? Tai vienas dažniausių nesusipratimų. Vairuotojo greitis nėra vienintelis veiksnys. Pagrindinės priežastys, dėl kurių keičiasi laikas, yra trys: pirmiausia – tai techninės peržiūros ar kontrolės punktuose. Antra – tai spūstys (Stau) Vokietijos automagistralėse, kurios, deja, yra neišvengiamos, ypač apie Niurnbergą ar Frankfurto regioną. Trečia, ir galbūt svarbiausia – vairuotojo darbo laiko apribojimai. Net jei vairuotojas yra tik 50 km nuo tikslo, bet jo vairavimo laikas pasiekė 4,5 valandas (po kurių privaloma 45 min. pertrauka) arba 9 valandas (po kurių privalomas 45 min. nepertraukiamas poilsis), jis privalo sustoti. Saugumas ir įstatymai yra aukščiau už greitį.

3. Kokią įtaką greičiui turi vairuotojo darbo ir poilsio režimas (tachografas)? Tachografas – tai ne kas kita, kaip vairuotojo darbo laiko „teismas“. Pagal ES reglamentus, vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas iš eilės. Po to privaloma atlikti 45 min. pertrauką (kuri gali būti padalinta į 15 min. ir 30 min.). Paros darbo laikas negali viršyti 9 valandų (išskyrus išskirtinius atvejus, kai 2 kartus per savaitę gali vairuoti 10 val.). Be to, po 6 dienų darbo privaloma 45 valandų savaitinė poilsio. Planuodamas optimalų maršrutą, logistikos ekspertas turi suskaičiuoti ne tik kilometrus, bet ir šias „pauzes“. Negerai suplanuotas maršrutas gali priversti vairuotoją sustoti anksčiau laiko, kas prailgins kelionę.

4. Ar keliais Vokietijoje dažnai susidaro spūstys, ir kaip jų išvengti? Vokietija yra ekonomikos centras, todėl jos automagistralės (Autobahn) yra it apkrautos. Spūstys yra dažnos, ypač vėlyvą popietę (nuo 15:00 iki 19:00) ir pietinėse šalies dalyse. Išvengti jų visiškai neįmanoma, tačiau jas galima sumažinti. Patyręs ekspertas planuoja maršrutą taip, kad vairuotojas praeitų didžiausių miestų apylinkes naktį arba rečiau apkrautomis dienomis (pavyzdžiui, sekmadieniais rytą arba penktadieniais priešpiečiu). Taip pat naudojamos modernios GPS navigacijos sistemos, kurios realiu laiku praneša apie eismo įvykius ir siūlo alternatyvius maršrutus, nors šie gali būti ilgesni, bet greičiau įveikiami.

5. Kuo skirsiama pilnos apkrovos (FTL) ir dalinės (LTL) vežimo trukmė? Tai esminis skirtumas. Pilnos apkrovos (Full Truck Load) atveju vairuotojas važiuoja tiesiai iš siuntėjo į gavėją. Tai yra greičiausias būdas. Dalinės apkrovos (Less Than Truck Load) arba sujungtų siuntų atveju, sunkvežimis turi sustoti pakrauti ar iškrauti kitų klientų krovinius. Kiekvienas sustojimas užtrunka: nuo 1 valandos (jei viskas paruošta) iki 3–4 valandų (jei reikia laukti arba perkrauti krovinius ant kitos platformos). Jei jums svarbus laikas, visada rekomenduoju rinktis FTL, net jei tai kiek brangiau. LTL yra puikus dėl kainos, bet čia laiko lankstumas yra mažesnis.

6. Kaip krovos ir iškrovos procesai įtakoja galutinį pristatymo laiką? Per mano karjerą mažiausiai dėmesio skiriama būtent šiam etapui, nors jis sukuria daugiausia problemų. Jei Lietuvoje krovinys yra paruoštas ne laiku (pvz., vairuotojas atvyksta 8:00 ryto, o sandėlis atidaro tik 9:00), prarandama valanda. Tas pasikartoja Vokietijoje. Vokietiški sandėiai dirba labai tiksliai pagal grafikus, tačiau jie taip pat gali turėti eiles (Gates). Jei vairuotojas atvyksta be išankstinio pranešimo arba neturi teisingų dokumentų (pvz., EX1 deklaracijų, nors tai retai būna ES viduje, bet gali būti susiję su specialiaisiais krovinais), jis gali praleisti pusę dienos laukdamos leidimo įvažiuoti. Greitas ir tikslus dokumentų pateikimas bei išankstinis pranešimas apie atvykimą (announcment) yra būtini efektyvumui.

7. Ar galima paspartinti vežimą už papildomą mokestį? Taip, tokių galimybių yra. Tai vadinama „ekspresiniu vežimu“. Tokiu atveju sunkvežimis gali būti įrengtas dviem vairuotojais (dvivietė kabina), kad važiuotų be sustojimų (vienas vairuoja, kitas ilsisi). Taip pat galima naudoti mažesnes transporto priemones (7.5 t sunkvežimius ar furgonus), kurios gali važiuoti greičiau ir turi mažiau apribojimų (pvz., gali važiuoti kai kuriais keliais, kurie draudžiami sunkiesiems). Tačiau tai kainuoja gerokai brangiau – kartais net 50–100 proc. daugiau nei standartinis vežimas. Naudotis šia paslauga vertina tik tada, kai vėlavimo kaštai viršija transporto išlaidas.

8. Kokios techninės priemonės padeda sekti krovinių judėjimą realiu laiku? Šiuolaikinė logistika be technologijų neįsivaizduojama. Mūsų naudojami sunkvežimiai yra aprūpinti GPS stebėjimo sistemomis, kurios leidžia matyti transporto priemonės vietą tikslumu iki kelių metrų. Klientui dažnai suteikiama nuoroda (link), kurioje jis gali stebėti savo krovinių judėjimą žemėlapyje. Be to, yra specialios programos, kurios automatiškai siunčia pranešimus apie atvykimą į paskirties tašką arba apie nenumatytus sustojimus. Tai leidžia klientui ne laukti telefonu prie durų, o planuoti savo sandėlio darbuotojų laiką efektyviai.

9. Kaip metų laikas ir oro sąlygos veikia transportavimą į Vokietiją? Žioma Vokietijoje nėra tokia griežta kaip Lietuvoje, tačiau Alpių regione (kai važiuojama į pietus) sniegas ir ledas gali sukelti didelių problemų. Vasarą vėlgi kyla pavojus dėl karščio – asfaltas gali tirpti, o sunkvežimiai gali būti ribojami judėjime dėl perkaitimo rizikos (nors tai retai). Tačiau labiausiai laiką veikia ne oras, o metų laikui būdingi apkrovos peakai. Prieš Kalėdas, Velykas ar vasaros atostogų pradžią keliai būna labai užpildyti, o sandėliai dirba viršvalandžius, kas vis tiek sukuria „butlneck“ efektą (procesas, kurį riboja lėčiausia jo grandis). Planuodami pervežimus šiais laikotarpiais, visada reikia numatyti 10–20 proc. laiko atsargą.

10. Ką klientas gali padaryti, kad pristatymas vyktų kuo greičiau? Kliento vaidmuo yra labai svarbus. Pirmiausia – tikslumas. Užpildant užsakymą (order), būtina nurodyti tikslų adreso kodą, kontaktinio asmens telefoną, kurį galima pasiekti bet kuriuo metu, ir specialius reikalavimus (pvz., „reikalinga hidraulinė platforma“ ar „užsakymas turi būti pateiktas iki 12:00“). Antra – paruošimas. Jei krovinys yra paruoštas ir pažymėtas (paletės su etiketėmis) iki vairuotojo atvykimo, įkėlimas trunka 30–40 min. Jei vairuotojas turi laukti, kol surinksite prekes, prarandamas brangus laikas. Trečia – dokumentų tvarka. Nors ES viduje reikia mažiau popierių, bet kai kurie kroviniai (pvz., alkoholis, tabakas, chemija) reikalauja specialių leidimų. Jų trūkumas sustabdys transportą pasienio punktuose ar patikrose.

Išvada

Efektyvus vežimas į Vokietiją – tai ne atsitiktinis dalykas, o rezultatas, kurį lemia geras planavimas, patirtis ir abiejų pusių – logistikos poskyrio ir kliento – bendradarbiavimas. Per daugiau nei 20 metų šioje srityje esu įsitikinęs, kad greitis nėra svarbiausias kriterijus. Svarbiausia – tikslumas ir numatomumas.

Optimalus kelionės laikas yra tas, kurį įgyvendiname be avarinių stabdymų, pažeidžiant įstatymus ar keliant riziką kroviniui. Jis apima ne tik vairavimo valandas, bet ir protingą poilsio grafiką, kelių situacijos analizę ir sandėlių darbo laikų derinimą.

Kadangi jūsų verslas priklauso nuo to, kaip greitai ir saugiai pasieksime jūsų partnerį Vokietijoje, mūsų užduotis – užtikrinti, kad ši kelionė būtų sklandi. Naudodamiesi modernia technologija ir ilgai sukauptą patirtimi, galime pasiūlyti ne tik pigiausią, bet ir racionaliausią sprendimą. Rūpinkitės savo verslu, o logistikos rūpesčius palikite mums – mes žinom kelią ir žinom, kaip jį įveikti optimaliu laiku.