Efektyvus krovinių pervežimas į Vokietiją su furgonu: Strateginis verslo sprendimas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. Nepriklausomai nuo to, ar esate didelė gamybinė įmonė, ar mažas e-verslo žaidėjas, tikimybė, kad jūsų keliais kerta Vokietijos riba, yra išties didelė. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje esu matęs, kaip pasikeitė logistiniai procesai, tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs: laikas ir patikimumas yra valiuta, kurios negalima nupirkti, bet galima uždirbti dirbant su tais, kurie supranta specifiką.

Šiame straipsnyje norime aptarti vieną efektyviausią, bet dažnai netinkamai vertinamą krovinių pervežimo metodą – pervežimus su furgonais (arba mažaisis krovininis transportas). Dauguma susimąsto apie sunkvežimius, kai kalbama apie logistiką, tačiau 3,5 tonų klasės transporto priemonės atveria galimybes, apie kurias didžioji dalis verslininkų net nesvajoja. Tai ne tik apie tai, kaip nuvežti prekę iš taško A į tašką B. Tai apie lankstumą, greitį ir galimybę būti arčiau savo kliento.

Kodėl verta rinktis būtent furgoną? Viskas susideda iš detalių. Vokietijoje, kur miestų centrai dažnai yra uždami sunkiajam transportui, o „autobahnų“ remontai sukelia rimtų spūsčių, mažesnis ir judresnis transportas turi neginčijamą pranašumą. Esu matęs situacijų, kai 24 tonų sunkvežimis stovėjo miesto pakraštyje laukdamas leidimo įvažiuoti, o furgonas jau buvo iškrautęs prekes parduotuvėje ir grįžęs į maršrutą. Toks efektyvumas verslo pasaulyje reiškia pinigus.

Taip pat svarbu paminėti asmeninį požiūrį. Furgonu dažniausiai važiuoja vienas vairuotojas-dispečeris, kuris gali operatyviaiai reaguoti į kliento pageidavimus, paskambinti iš vietos, pakeisti maršrutą, jei atsiranda būtinybė. Tai sukuria vartotojams (jūsų klientams) vertingą patirtį, kurią sunku užtikrinti dideliuose konvojų pervežimuose.

Šiame straipsnyje mes giliai panersime į tai, kaip veikia ši pervežimo rūšis, ką reikia žinoti prieš pasirašant sutartį ir kaip išvengti dažniausių klaidų, kurias, deja, darau nauji verslininkai, siekdami sutaupyti ant logistikos.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Kodėl verta rinktis furgoną (3,5 t) vietoje sunkvežimio pervežimui į Vokietiją?

Tai vienas dažniausiai klausimų, kuriuos girdėju iš savo klientų. Atsakymas slypi ne tik transporto priemonės dydyje, bet ir operacinėje lankstume. Pirmiausia, tai greitis. Furgonams netaikomi tie griežti vairuotojų poilsio režimai, kaip sunkvežimiems (nors saugumo standartai vis tiek privalomi), todėl trumpesniais maršrutais (pvz., į Berlyną ar Hamburgą) prekę galima pristatyti daug greičiau – net tą pačią dieną ar per naktį.

Antra, prieiga. Vokietijos miestų centrai, senamiestiai ir smulkios parduotuvės dažnai turi ribojimus sunkiajam transportui. Furgonu galima važiuoti beveik visur, kur leidžiama važiuoti lengvajam automobiliui. Tai leidžia pristatyti krovinį tiesiai į duris („door-to-door“), išvengiant papildomų perkrovimų iš didelio sunkvežimio į miestą važiuojantį smulkesnį transportą. Trečia, konfidencialumas. Jei vežate brangią ar jautrią techniką, furgonas yra mažiau pastebimas ir nekelia tiek dėmesio, kaip didelis prekinis sunkvežimis su logotipais.

2. Kiek laiko trunka tipinis krovinio pervežimas furgonu iš Lietuvos į Vokietiją?

Esu keliavęs šiuo maršrutu šimtus kartų ir galiu pasakyti, kad „standartinio“ laiko nėra – viskas priklauso nuo konkrečios vietos. Vokietija didelė šalis. Kelias į Berlyną ar Miuncheną gali skirtis net keliais valandomis. Vidutiniškai, jei kalbame apie Lietuvą-Vokietija maršrutą, reikia skirti nuo 18 iki 24 valandų grynojo vairavimo laiko.

Tačiau praktikoje reikia įsivaizduoti 1–2 dienų terminą. Kodėl? Todėl, kad reikia atsižvelgti į išsikrovimo laiką, galimas eismo spūstis, ypatingai Lenkijoje ir Vokietijos autostradose, bei kliento darbo laiką. Jei krovinys skubus, mes organizuojame vairuotojų pamainas, tačiau tada kaina šiek tiek aukštesnė. Jei tai planinis pervežimas, 2 dienų terminas yra saugus ir realistinis. Svarbu suprasti, kad vairuotojas negali vairuoti 24 valandas iš eilės – saugumas visada pirmoje vietoje, net jei klientas skubina.

3. Kaip apskaičiuojama pervežimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kainos sudarymą nulemia keli pagrindiniai veiksniai: atstumas, krovinio svoris/tūris ir skubumas. Furgonų pervežimai dažnai brangiau vienam kilogramui nei sunkvežimių, tačiau pigiau, jei kalbame apie mažas siuntas (pvz., 1–4 europaletės). Jei užpildote visą furgoną (apie 8–10 europalečių vietą arba apie 1000 kg svorio, priklausomai nuo prekių), kaina tampa labai konkurencinga.

Taip pat įtakos turi vietovė. Pristatyti į atokų Bavarijos kaimelį brangiau nei į didelį logistikos centrą prie Berlyno. Nenuostokite ir papildomų paslaugų: jei reikia vairuotojo pagalbos kraunant ar iškraunant (vad. „help of driver“), tai taip pat įeina į kainą. Degalų kainos Vokietijoje ir Lenkijoje taip pat svyruoja, todėl bazinė kaina gali keistis sezonais. Visada rekomenduoju pateikti tikslius krovinius matmenis – tai leidžia mums pasiūlyti geriausią kainą, nesangiškai planuojant vietą furgone.

4. Kokius krovinius galima vežti furgonu, o kokie griežtai draudžiami?

Furgonai (pvz., VW Crafter, Mercedes Sprinter, Fiat Ducato klasės) yra universalūs, tačiau turi savo ribojimų. Jais puikiai vežami: įvairūs sandėlio prekės, maisto produktai (jei laikomasi šaltkreivės reikalavimų), baldai, elektronika, mašinos dalys, tekstilė ir netgi pavojingos medžiagos (jei vairuotojas turi ADR pažymėjimą, o krovinys atitinka mažojo kiekio reikalavimus).

Ką daryti negalima? Visų pirma, negalima perkrauti transporto priemonės. Furgonas dažnai turi techninę leidžiamąją masę 3,5 tonos, tačiau paties krovinio svoris dažnai ribojamas 800–1000 kg, atsižvelgiant į vairuotojo svorį ir kuro baką. Perkrautas furgonas ne tik kad pažeidžia įstatymus (Vokietijoje tai baudžiama labai griežtai), bet ir yra pavojingas – stabdymo kelias tampa ilgesnis, o padangos gali sprogti. Taip pat nevežami krovinių, kurie viršija furgono aukštį ar ilgį, jei nėra specialių leidimų.

5. Ar reikalingi specialūs dokumentai ar muitinės deklaravimas vežant į Vokietiją?

Kadangi ir Lietuva, ir Vokietija yra ES narės, tai labai supaprastina situaciją. Muitinės tarpininkavimas formaliai nėra būtinas vidinėms ES prekybai, tačiau tai nereiškia, kad važiuojame „tuščiomis“. Privalomi yra šie dokumentai: TIR sąvada (nors furgonams dažniau naudojama CMR), CMR krovinio sąvada ir sąskaita-faktūra (invoice).

Labai svarbu, kad sąskaitoje būtų nurodytos tikslios prekės, jų svoriai ir HS (tarifų) kodai. Vokietijos policija arba muitinės tarnybos turi teisę sustabdyti transportą ir patikrinti, ar vežamos prekės atitinka dokumentus. Jei dokumentuose rašoma „padangos“, o furgone guli „alkoholiniai gėrimai“ (be reikiamų akcizų dokumentų), tai baigsis dideliais nemalonumais. Taip pat, jei prekės yra iš trečiosios šalies (pvz., iš Kinijos atvežtos į Lietuvą ir tik turi būti nukeliautos į Vokietiją), būtinas TRL dokumentas (Transporto dokumentas), įrodantis, kad PVM mokėtas Lietuvoje.

6. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas kelyje?

Dvidešimt metų pratybų išmokė mane vieno: geriausia draudimo priemonė yra gerai užfiksuotas krovinys. Furgonuose dažnai naudojamos „krokodilų“ juostos (tension belts), apsauginiai tinklai ir fiksavimo grotos. Esu matęs, kas nutinka, kai vairuotojas tingi užsegti vieną diržą – pirmajame staigiajame stabdyme puse krovinių nusklinda ant grindų.

Be fizinio fiksavimo, yra ir juridinis apsaugos sluoksnis – draudimas. Mūsų įmonės visada turi vežėjo atsakomybės draudimą pagal CMR konvenciją. Tačiau klientai dažnai klysta manydami, kad tai padengia viską. CMR draudimo limitai yra riboti (dažniausiai apie 8,33 SDR vieną kilogramą), todėl brangioms prekėms (elektronika, vaistažolės, brangūs alkoholiniai gėrimai) rekomenduoju papildomą krovinio draudimą (Cargo Insurance). Tai nedidelis priedas prie kainos, tačiau suteikia ramybės, jei, Dievo valia, įvyksta avarija ar gaisras.

7. Ar furgonu galima vežti šaldomus ar šaldytus krovinius?

Taip, šiandena logistika jau nebeapsieina be šaltojo grandinės valdymo. Naudodami šaldytuvus furgonus (refrigerated vans), galime vežti maisto produktus, gėrimus, vaistus ar netgi kai kurias chemines medžiagas, reikalaujančias pastovios temperatūros.

Svarbu suprasti skirtumą tarp šaldymo ir vėsinimo. Furgono šaldymo agregatas gali palaikyti temperatūrą nuo -20°C iki +20°C. Prieš pasirašant sutartį, klientas privalo nurodyti būtiną temperatūros režimą. Mes užtikriname, kad vairuotojas kas valandą arba du patikrintų temperatūros dienyną (jei yra toks reikalavimas). Taip pat reikia atsiminti, kad furgono durų atidarymas iškrovimo metu leidžia šilumai patekti į vidų, todėl ilgesnėms iškrovoms reikia planuoti papildomas priemones, kad produktai nepakenktų.

8. Kas yra „pildomasis krovinys“ (groupage) ir kaip jis veikia furgonuose?

„Pildomasis krovinys“ arba grupinis pervežimas yra puikus būdas taupyti pinigus mažiems siuntėjams. Esmė paprasta: jei jums reikia nuvežti tik 2 europaletes į Vokietiją, mums neapsimoka siųsti tuščio furgono. Mes surandame kitus klientus, kurių kroviniams užtenka vietos toje pačioje kryptyje, ir juos sujungiame.

Tai ekonomiškiau klientui, tačiau reikalauja daugiau laiko. Nes kol furgonas susirenka krovinius iš įvairių siuntėjų Lietuvoje, vėliau važiuoja į Vokietiją, ten gali lankyti kelis iškrovimo taškus (pirmas klientas, antras, trečias). Jei jums svarbiausia yra kaina, o ne pristatymo tikslus laikas (pvz., iki 10 val ryto), tai ideali pasirinkimas. Jei reikalingas „Express“, geriau pasirinkti pilną furgoną arba dalinę vietą, bet su garantuotu tiesioginiu maršrutu.

9. Ką daryti, jei Vokietijoje atsiranda nenumatyta kliūtis (pvz., užsidaro sandėlis)?

Tai klasikinis scenarijus, su kuriuo susiduriame dažniau, nei galima įsivaizduoti. Vokietiškas preciziškumas yra geras dalykas, bet kartais jis tampa kliūtimi. Pavyzdžiui, jei krovinys atvyksta 15 minučių anksčiau ir vadybininkas atsisako jo priimti, nes „paskutinė priėmimo valanda yra 14:00“, arba jei sandėlio sistema sugedo.

Esu patyręs ekspertas, todėl visada turiu atsarginį planą A ir B. Jei sandėlis uždaromas, mūsų vairuotojas laukia artimiausioje stovyklavietėje (jei tai neleidžia vairuotojo poilsio laiko), o mes susisiekiame su klientu dėl instrukcijų. Kartais reikia perkrauti krovinį į laikiną sandėlį (transhipment), o tai kelia papildomų kaštų. Svarbiausia yra komunikacija. Mūsų dispečeriai dirba 24/7, todėl vairuotojas niekada nelieka vienas su problema be pagalbos.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją? Kokių klausimų reikia užduoti?

Rinktis pervežėją dabar, kai rinkoje gausu tarpininkų, gali būti sunku. mano patarimas: ieškokite ne mažiausios kainos, o aiškios komunikacijos. Pirmasis klausimas, kurį reikia užduoti: „Ar tai jūsų transportas, ar jūs esate tik brokeris?“ Brokeriai (ekspeditoriai) dažnai nežino, kas vyksta su kroviniu realiu laiku, o jei transportas jūsų (arba ilgalaikio partnerio), kontrolė yra didesnė.

Antras klausimas: „Ką darysite, jei krovinis atvyks vėlai?“ Atsakymas parodys įmonės atsakomybę. Trečias: „Ar galite pateikti CMR draudimo polisą?“ Pasitikėkite, bet patikrinkite. Taip pat verta pasidomėti vairuotojų kvalifikacija (kodėl 95 kodas yra svarbus kroviniams) ir transporto priemonių amžiumi. Naujesnis furgonas mažiau tikėtinai sugers kelyne, o tai garantuoja jūsų terminus.

Išvada

Efektyvus krovinių pervežimas į Vokietiją su furgonu – tai ne tiesiog logistika, tai strateginis sprendimas, kuris gali pagerinti jūsų verslo konkurencingumą. Per savo ilgametę patirtį esu įsitikinęs, kad sėkmė slepiasi detalėse: teisingai parinktas transportas, tikslūs dokumentai ir profesionalus požiūris į kiekvieną kilogramą.

Nors sunkvežimiai likviduos didžiąsias prekių srautus, furgonai yra tie, kurie užtikrina, kad verslo mechanizmas nešoktėlėja.