Didesnio bagažo ir neįprastų siuntų pervežimas į Vokietiją: Išsamus eksperto vadovas

Vokietija lietuviams visada buvo ir yra viena artimiausių bei svarbiausių šalių – tiek ekonominiame, tiek asmeniniame lygmeniu. Tūkstančiai mūsų tautiečių kasdien važiuoja ten dirbti, gyventi, studijuoti ar susirinkti su šeima. Būtent todėl, būdamas pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų, esu girdėjęs vieną tą patį klausimą be galo daug kartų: „Ar įmanoma vežti didesnį bagažą į Vokietiją?“.

Atsakymas yra gana paprastas: taip, ne tik įmanoma, bet ir tai yra kasdienybė šioje srityje. Tačiau „įmanoma“ ne visada reiškia „paprasta“ arba „pigu“. Pervežti dideles, sunkias ar neįprastas siuntas reikalauja ne tik specialios technikos, bet ir žinių, kaip tinkamai jas parengti, kokie dokumentai gali prireikti ir kaip išvengti nereikalingų nesusipratimų pasienyje arba iškrovos metu.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu visus niuansus, susijusius su didelio bagažo bei krovinių gabenimu į Vokietiją. Nesvarbu, ar ketinate pervežti tik didelę spintą, motociklą, ar visą buto turinį – ši informacija padės jums jaustis saugiai ir užtikrintai.

Įvadas: Kodėl didelis bagažas reikalauja specialio dėmesio?

Kai kalbame apie „didesnį bagažą“, turėtume aiškiai apibrėžti, ką tai reiškia logistikoje. Jei standartinis kelioninis lagaminas sveria 15–20 kg ir telpa į automobilio bagažinę, tai logistikos specialistams yra vadinama maža siunta (express). Tačiau kai svoris prasideda nuo 50 kg arba vieno krovinio matmenys viršija standartinius 200 cm ilgio/plotio/aukščio, į žaidynią įsijungia kitokia taisyklė.

Per savo ilgamečią karjerą esu matęs viską – nuo studentų, bandančių susikrauti visus savo daiktus į vieną seną „Audi“ ir taip keliaujančių per visą Europą (kas, beje, labai pavojinga dėl padangų apkrovos), iki pramoninių mašinų dalių, kurios reikalauja specialių sunkvežimių. Vokietija yra šalis, kurioje vežimo taisyklės, ypač susijusios su kelių saugumu ir aplinkosauga, yra griežtai laikomasi. Todėl bandyti sutaupyti ir vežti per daug daiktų asmeniniu automobiliu gali baigtis ne tik baudomis, bet ir techninėmis problemomis.

Profesionalus didelio bagažo pervežimas suteikia raminančią galimybę: jūsų daiktai pasiekia vietą saugiai, o jums nereikia galvoti apie vairavimo nuovargį, kelių mokesčius ar tai, kaip įveikti Alpes, jei maršrutas eina per pietinę Vokietiją. Be to, Vokietijoje labai populiarios yra mazgos vietos, tokių kaip Miunchenas, Berlynas, Hamburgas, tačiau siuntos dažnai keliauja į mažesnius miestus ar net kaimus. Ten susirasti vietą dideliam sunkvežimiui gali būti iššūkis, kurį išspręsta gali tik patyręs vairuotojas.

Šiame straipsnyje mes aptarsime ne tik tai, kas gali būti pervežama, bet ir tai, kaip tai daroma. Mes kalbėsime apie kainas, dokumentus, pakavimą ir tai, ką daryti, jei siunta yra ypatingai jautri. Tikimės, kad po šio straipsnio skaitymo jausitės ekspertais savo siuntos pervežime.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje sužinosite atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, susijusių su krovinių gabenimu į Vokietiją. Rinkau šiuos klausimus remdamasis daugiau nei dvidešimties metų praktika ir klientų kreipimaisiais.

1. Kokius dydžius ir svorius siuntų galima vežti į Vokietiją kaip „didesnį bagažą“?

Terminas „didesnis bagažas“ logistikoje yra gana platus. Paprastai kalbame apie siuntas, kurios sveria nuo 50 kg iki 1 tonos, arba kurios netelpa į standartinę 1 kubo metro dėžę (100x100x100 cm). Tai gali būti baldai (sofos, spintos, lovos), buitinė technika (šaldytuvai, skalbimo mašinos), motociklai, netgi pianinai.

Jeigu siunta sveria daugiau kaip 3,5 tonos arba jos matmenys viršija 12 metrų ilgio, tai jau laikoma sunkiuoju kroviniu ir tokiu atveju gali prireikti specialių leidimų bei lydinčių automobilių. Tačiau 90 proc. privatausių siuntų, kurias mes pervežame į Vokietiją, yra nuo 100 iki 500 kg svorio. Tai idealus svoris pildomiems kroviniams (part load), kai viename sunkvežimyje sujungiamos kelios skirtingų klientų siuntos ir taip sutaupoma pinigų.

Svarbu prisiminti, kad ne tik svoris, bet ir tūris yra svarbus. Jei vežiate plunksnas (pvz., lengvas, bet didelis sofa), mums reikės daugiau vietos sunkvežimyje, todėl kaina gali būti skaičiuojama pagal užimamą tūrį (kubinius metrus), o ne pagal svorį.

2. Ar reikia specialių dokumentų siunčiant didelius daiktus į Vokietiją?

Kadangi Lietuva ir Vokietija yra Europos Sąjungos narės ir priklauso Schengen zonai, prekių judėjimas tarp šalių yra laisvas. Tai reiškia, kad paprastoms siuntoms nereikia muitinės deklaracijos ar sankcijų. Tačiau tai nereiškia, kad važiuojame „tuščiomis rankomis“.

Svarbiausias dokumentas yra važtaraštis arba krovininių pervežimo sutartis (CMR važtaraštis). Jis patvirtina, ką, kiek ir kam vežame. Be to, jeigu pervežate daiktus, kurie nėra jūsų nuosavybė (pvz., parduodate baldą vokiškame „eBay“ portale), labai rekomenduojama turėti PVM sąskaitą-faktūrą arba perdavimo-sutikimo aktą. Vokiškai tai vadinama „Übergabeprotokoll“. Tai apsaugo tiek siuntėją, tiek gavėją, jei kiltų ginčų dėl daiktų būklės ar vertės.

Jeigu pervežate techniką, tarkim, motociklą, reikės techninės paso kopijos. O jei siunta yra ypatingai vertinga (virš 20 000 eurų), gali tekti pildyti papildomus draudimo dokumentus. Bet įprastam „bagažui“ pakanka asmens dokumento ir sutarties su pervežėju.

3. Kaip apskaičiuojama pervežimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų, ir naturalu, kad visi nori sutaupyti. Kaina nėra fiksuota ir priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių. Pirmasis ir akivaizdiausias – atstumas. Vežti į Berlyną ar Brėmeną bus pigiau nei į Miuncheną arba į tolimus Bavarijos kaimus.

Antras veiksnys – krovinio svoris ir tūris. Kaip minėjau, didelis, bet lengvas krovinys (pvz., supakuotos šiaudų grindys) gali kainuoti tiek pat, kiek sunkus, bet mažas metalo rėmas. Taip pat svarbu, ar krovinys gali būti padėtas ant paletės, ar jis yra „pavienis“ (pvz., sofa be pakavimo).

Trečias veiksnys – paslaugos tipas. Jei jums svarbu, kad siunta būtų atgabenta tiksliuoju laiku ir tik į jūsų rankas, tai bus „ekspresinis“ pervežimas ir jis kainuos brangiau. Jei galite laukti keletą dienų, mes galime surinkti jūsų siuntą su kitais ir parduoti vietą „pildomame krovinyje“ – tai gerokai pigiau.

Taip pat į kainą įeina kuro priemoka, vairuotojo darbo užmokestis ir, žinoma, Vokietijos kelių mokesčiai už sunkvežimius (LKW-Maut), kurie ten yra vieni brangiausių Europoje.

4. Ar reikia patiems pakuoti bagažą, ar tai daro pervežėjas?

Čia viskas priklauso nuo jūsų pageidavimų ir biudžeto. Esu patyręs klientus, kurie patys idealiai supakuoja kiekvieną lėkštutę, ir tokius, kurie nori, kad mes atvyktume su dėžėmis, folija ir paletėmis.

Idealiausias variantas yra tas, kai krovinys yra pakruotas ant standartinės europaletės (120x80 cm) ir užfiksuotas plėvele (stretch filmu). Tai užtikrina, kad krovinys nenukris pervežimo metu ir kad jį bus lengva krauti su keltuvu.

Jei vežate brangius baldus, rekomenduoju ne tik užvynioti juos plėvele, bet ir naudoti storą kartoną arba putų polistirolą kampuose. Patarimas: niekada nepalikite viduje laisvų daiktų (pvz., stalčių turinčio spintos stalčiuose) – jie iššoks ir gali sugadinti baldą arba sudaužyti stiklą. Mūsų komanda gali atvykti ir pakruoti vietose, jei jums reikalinga „kiemo kiemo“ paslauga, tačiau tai papildomai apmokestinama.

5. Kiek trunka pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją?

Standartinis terminas yra nuo 3 iki 7 darbo dienų. Kodėl toks ilgas intervalas? Tiesą sakant, atstumas nuo Vilniaus iki Berlyno yra apie 800 km, kas vairuotojui su sunkvežimiu trunka apie 10–12 valandų. Vadinasi, techniškai tai galima padaryti per vieną ar dvi dienas.

Tačiau logistikoje mes dirbame su pildomais krovinais. Tai reiškia, kad prieš išvykdamas vairuotojas turi surinkti kelias siuntas iš skirtingų Lietuvos miestų. Tą padaręs, jis važiuoja į Vokietiją, kur taip pat turi iškrauti kelias siuntas skirtinguose miestuose. Jei jūsų siunta yra paskutinė sąraše, gali tekti palaukti.

Jei skubate, mes siūlome „Direct Truck“, t.y. atskirą sunkvežimį tik jums. Tada siunta gali pasiekti vietą net per 24 valandas (priklausomai nuo to, kada užsakymas priimamas). Tačiau tokia paslauga kainuoja 2–3 kartus brangiau.

6. Ar galima vežti techniką (šaldytuvus, skalbimo mašinas) ir kaip tai daroma?

Žinoma, tai viena dažniausių pervežamų siuntų rūšių. Vokietijoje gyvenantys lietuviai dažnai nusiperka techniką Lietuvoje, nes čia ji gali būti pigesnė arba turi pageidaujamus parametrus. Taip pat dažnai vežama technika iš Vokietijos atgal.

Svarbiausias dalykas su technika – jos paruošimas. Šaldytuvai turi būti išjungti bent 12–24 valandas prieš vežimą, kad išgaruotų visas vanduo ir neiššaltų kompresorius. Skalbimo mašinos turi būti fiksuojamos (ypač būgno transporteriai), kad jūsų kelionės metu būgnas nešokteltų ir nesugadintų mašinos.

Be to, būtina nuimti visus išorinius elementus, kurie gali nukristi: laikikliai, indeliai, elektros laidai (juos reikia užfiksuoti gale). Aš visada primenu savo klientams: geriau praleisti valandą užfiksavant mašiną, nei vėliau gailėtis sugadintos technikos Vokietijoje.

7. Kas nutinka, jei siunta yra per didelė arba per sunki standartiniam sunkvežimiui?

Tai puikus klausimas, nes kartais klientai mano, kad sunkvežimis gali pakelti viską. Standartinis 3,5–5 tonų sunkvežimis su keltuvu gali pakelti apie 700–800 kg vienu metu. Jei jūsų safas arba pramonės staklės sveria 2 tonas, mums reikės specialios technikos.

Tokie atvejai yra reti, bet įvyksta. Tada naudojame sunkvežimius su „autokranu“ (keliuojančiu kranu) arba su hidrauline platforma, kuri gali nuleisti krovinį tiesiai ant žemės. Taip pat kartais reikia dviejų vairuotojų – vienas vairuoja, kitas padeda krauti ir nukreipia.

Jeigu krovinio matmenys viršija leistiną (pvz., 3 metrai aukščio), reikia gauti specialų leidimą iš Vokietijos kelių policijos. Tai sudėtingas procesas, todėl apie tokius ketinimus reikia pranešti pervežėjui iš anksto – mažiausiai savaitę iki planuojamo išvykimo.

8. Ar siunta yra draudžiama, ir kas atsitinka, jei ji sugadinama ar dingsta?

Profesionalių pervežėjų draudimas yra privalomas. Mūsų komanda visada draudžia krovinius pagal CMR konvenciją. Standartinis draudimas apima 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienam kilogramui, kas yra apie 10 eurų už kg. Tai reiškia, jei jūsų 100 kg svorio siunta dingsta, gausite apie 1000 eurų atlyginimo.

Tačiau jei pervežiate labai brangų daiktą (pvz., 500 kg vertingų vaizduoklių), ši suma gali neužtekti. Tada galima pirkti papildomą „All Risk“ (visų rizikų) draudimą. Jis kainuoja šiek tiek brangiau (paprastai 0,5–1% nuo krovinio vertės), bet užtikrina, kad jei vairuotojas pataikys į duobę ir sulaužys jautrų techniką, jums bus sumokėta pilna rinkos vertė.

Svarbu: jei patys supakavote daiktus netinkamai (pvz., stiklinę vitriną įdėjote į popierinę dėžę be užpildo), draudimo kompanija gali atmokėti tik dalį sumos arba visiškai atmesti pretenziją. Todėl klausimas apie pakavimą yra susijęs ne tik su saugumu, bet ir su pinigais.

9. Ar galima pervežti asmeninį automobilį ar motociklą kaip bagažą?

Taip, tai labai populiari paslauga. Daugelis lietuvių, dirbančių Vokietijoje, perka automobilius Lietuvoje ir juos veža ten, arba atvirkščiai – parsiveža automobilius atostogoms.

Automobiliai dažniausiai vežami sunkvežimių priekaboje (vadinamose „autovežėse“). Jums nereikia jų vairuoti, nereikia mokėti kuro ir nenuvargsite kelionės. Automobilis turi būti parengtas: ištuštintas daiktų (išskyrus nedidelį bagažą, jei sutarta), akumuliatorius gali būti atjungtas (kad neišsikrautų), o raktai turi būti perduoti vairuotojui.

Motociklai dažnai vežami paprastuose sunkvežimuose, ant specialios paletės, užtvirtinti diržais. Svarbu, kad motociklas nebūtu pilnas degalų (dėl ugnies saugumo) ir kad būtų nuimti visi laisvi elementai (šalmai, raktai, veidrodžiai, jei jie lengvai nukrenta).

10. Ką daryti, jei Vokietijoje nėra galimybės iškrauti sunkvežimo ar gyvenamoji vieta yra miesto centre?

Vokietijos miestų struktūra dažnai skiriasi nuo mūsų. Senamiestyje, pvz., Miunchene ar Hamburgo centre, gatvės yra siauros, o apsaugos juostos („Bordsteine“) aukštos. Didelis sunkvežimis ten tiesiog negaliuvažiuoti.

Jei žinote, kad adresas yra sunkiai pasiekiamas, apie tai praneškite iš anksto. Mes galime pasiūlyti kelis sprendimus. Pirmasis – „Mikroautobusas“ (3,5 t). Jis gali važiuoti beveik visur, kur gali įvažiuoti įprastas automobilis, tačiau jo talpa yra mažesnė.

Antrasis sprendimas – iškrovos organizavimas artimiausioje vietoje. Pavyzdžiui, vairuotojas gali palikti krovinį artimiausioje parkavimo aikštelėje arba parduotuvės (tokių kaip „Hornbach“ ar „Obi\") kieme, o toliau jūs turite sutvarkyti pervežimą paskutinį kilometrą. Kartais mes tai galime padaryti patys, jei turime mažesnę transporto priemonę, tai vadinama „Last mile“ paslauga. Niekada nebandykite įkalbėti vairuotojo važiuoti į gatvę, kurioje yra draudžiamas ženklas sunkvežimiams – baudos Vokietijoje yra labai aukštos, jos krenta ne vairuotojui, o pervežimo įmonei, todėl mes to niekada nedarysime.

Išvada

Pervežti didesnį bagažą ar krovinius į Vokietiją yra ne tik įmanoma, bet ir daug paprasčiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, jei pasitikiate profesionalais. Esu šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų ir galiu drąsiai pasakyti: sėkmės paslaptis slepiasi ne brangiuose sunkvežimuose, o dėmėtyje smulkmenoms.

Kai viskas suplanuota iš anksto – kai tiksliai išmatuoti daiktai, parinktas tinkamas pakavimas, užpildyti visi dokumentai ir aiškiai susitarta dėl iškrovos vietos – kelionė vyksta be jokio streso.