Dalinių siuntų gabenimas iš Vokietijos: Terminai, Eiga ir Vadybos Niuanai

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių, o logistikos srityje ši šalis laikoma tikruoju Europos širdies ritmu. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų versle, esu matęs, kaip pasikeitė rinka, technologijos ir klientų lūkesčiai, tačiau vienas dalykas išlieka pastovus – tai poreikis greitai, saugiai ir efektyviai gabenti dalines siuntas (LTL – Less than Truckload). Dažnai klientai, užsakantys prekes iš Vokietijos, kyla klausimas: „Kiek laiko tai užtruks?“. Atsakymas nėra tiesioginis „vienos ar dvi dienos“, nes dalinių siuntų logistika yra sudėtingas mechanizmas, kurį veikia ne tik atstumas, bet ir terminalų darbo grafikai, krovininių automobilių maršrutizacija ir netgi meteorologinės sąlygos.

Šiame straipsnyje pagilinsime į tai, nuo ko priklauso dalinių siuntų gabenimo terminai iš Vokietijos, kaip susiformuoja kaina ir ką tiksliai reiškia „terminas“ logistikos eksperto akimis. Siekiu, kad po šio teksto jūs ne tik suprastumėte procesą, bet ir galėtumėte realiai įvertinti savo tiekėjų pažadus bei planuoti savo verslo atsargas.

Įvadas

Dalinių krovinių gabenimas iš Vokietijos yra vienas populiariausių pasirinkimų smulkiems ir vidutiniams verslams. Priežastis paprasta: retas importuotojas turi tiek daug prekių, kad užpildytų visą 13,6 metro arba 24 tonų sunkvežimį (FTL – Full Truckload). Tuomet į pagalbą ateina LTL paslauga, kai viename automobilyje keliauja kelių skirtingų klientų siuntos. Tai leidžia dalytis išlaidomis, tačiau įveda papildomus kintamuosius, kurie tiesiogiai veikia pristatymo terminus.

Dirbdamas šioje srityje, esu pastebėjęs, kad dažniausiai nesusipratimai atsiranda dėl skirtingo laiko suvokimo. Tiekėjas Vokietijoje gali pasakyti „prekės išsiųstos“, tačiau tai nereiškia, kad jas jau veža link jūsų sandėlio Lietuvoje. Tai gali reikšti, kad prekės tik buvo padėtos ant paėmimo dežės (pallet) ir laukia vadybininko, kuris surinks visą mašiną. Tokios detalės lemia sėkmingą verslo planavimą. Toliau nagrinėsime pagrindinius klausimus, rūpiančius klientus, ir pateksiu išsamius atsakymus, pagrįstus ilgamete praktika.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

1. Koks vidutinis dalinių siuntų (LTL) gabenimo terminas iš Vokietijos į Lietuvą?

Vidutinis, idealus terminas, kurį mes vadyboje vadiname „standartiniu“, yra 2–3 darbo dienos nuo krovinių išsiuntimo dienos. Tačiau svarbu suprasti šio termino sudėtį. Jei prekės surenkamos Vokietijos vakarinėje dalyje (pavyzdžiui, Šiaurės Reinas-Vestfalija) arba netoli sienos (Miunchenas, Dresdenas), ir jos pasiekia surinkimo terminalą pirmąją dieną ankstyvą rytą, tai jau tą pačią dieną gali būti pakrautos į tranzitinę mašiną vykstančią į Lietuvą. Tada pristatymas gali įvykti net per 24–48 valandas. Tačiau jei siunta paimama iš toli esančio regiono (pavyzdžiui, iš Bavarios šiaurės ar net iš Hamburko), ir ji į terminalą atkeliauja vėlai vakare, procesas užtrunka ilgiau. Tada reikia laukti kito rūšiavimo etapo, o tai prailgina terminą iki 3–4 dienų. Be to, labai svarbu atsižvelgti į tai, ar tai yra „tiesioginis“ reisas, ar siunta keliauja per didelius Vokietijos hubus (pavyzdžiui, Frankfurtas arba Hanoveris), kur kroviniai gali praleisti naktį rūšiuojamies.

2. Kodėl dalinių siuntų terminai kartais vėluoja, nors tiekėjas teigia, kad išsiuntė laiku?

Tai vienas dažniausių nesusipratimų šaltinių. Tiekėjo žodžiai „išsiuntėme“ dažnai reiškia, kad prekės buvo supakuotos ir padėtos laukti vairuotojo. LTL transporto sistemoje tarp tiekėjo sandėlio ir tų pačių prekių pakrovimo į sunkvežimį gali praeiti 24 valandos ar net daugiau. Tai vadinama „kolektavimo“ (collection) laikotarpiu. Vairuotojas turi apvažiuoti kelis dešimtis sandėlių, kad surinktų pilną mašiną arba pakankamai krovinių, kurie būtų ekonomiškai naudingi vežti į Lietuvą. Jei paskutinis klientas ant maršruto atiduoda krovinią vėlai, visa mašina vėluoja išvykti iš Vokietijos. Be to, vėlavimai gali būti ir techninio pobūdžio: transporto priemonės gedimas, užstrigimas pasienio punktuose (nors vidurio Europoje jų mažiau, bet tikrinimai vyksta) ar net įprasti spūstys ant Vokietijos autostradų „Autobahn“, kurios yra iti intensyvaus eismo.

3. Kaip geografinė Vokietijos padėtis veikia transporto laiką?

Vokietija yra didelė šalis, ir skirtingi regionai turi skirtingą logistinę reikšmę. Gabenant iš vakarinių ir pietinių regionų (kurie yra labiau industrializuoti), procesas paprastai būna greitesnis dėl geresnės kelių infrastruktūros ir artimesnių terminalų. Pavyzdžiui, gabenant iš Kelno ar Štutgarto, logistika yra labai sukarpyta. Tačiau jei siunčiate iš šiaurės (Kylas, Brėmenas) ar labiau rytinių regionų (Berlynas, Leipcigas), terminai gali šiek tiek ilgėti. Ryčiai taip pat arti Lenkijos, tačiau dėl specifinių maršrutų planavimo (kai kroviniai važiuoja ne tiesiai į Lietuvą, o suka pro kitus Vokietijos miestus) gali prasidėti delsos. Ilgiausiai terminai paprastai būna gabenant iš pačios piečiausios Bavarios dalies (netoli Alpių), nes ten reikia įveikti didelius atstumus, kol pasieksiamas pagrindinis tranzitas į Baltijos šalis.

4. Ar savaitgalis ar šventės Vokietijoje veikia pristatymo terminą į Lietuvą?

Žinoma, ir tai daro didelę įtaką. Vokietijoos labai griežtai laikomasi poilsio dienų. Jei tiekėjas išsiunčia prekes penktadienį pavakare, o vairuotojas turi dar apvažiuoti kelis taškus, yra didelė tikimybė, kad mašina į terminalą atvyks jau po darbo valandų arba net šeštadienį. Kadangi terminalai Vokietijoje dažniausiai nedirba savaitgaliais (arba dirba ribotai tik krovos darbams), siunta „užstrigs“ iki pirmadienio ryto. Tai automatiškai prailgina terminą dviem dienomis. Tas pats galioja ir apie Vokietijos šventes (pvz., Velykos, Kalėdos, Vienybės diena). Planuodamas siuntą, visada patariu klientui pasitikrinti Vokietijos kalendorių, nes net ir Lietuvoje dirbant dieną, Vokietijoje gali būti šventė, ir vairuotojai tiesiog nebus imti krovinių.

5. Kuo skiriasi „ekspresinis“ ir „ekonominis“ gabenimas terminų atžvilgiu?

Ekonominis (standartinis) gabenimas yra tas, apie kurį kalbėjome anksčiau – jis remiasi terminalų darbu ir krovinio surinkimu. Čia prioritetas yra kaina, ne laikas. Ekspressinis gabenimas (Express) veikia visiškai kitu principu. Šiuo atveju jūsų siunta nėra vežama kartu su kitais arba, jei ir vežama, tai maršrutas planuojamas be jokų sustojimų ( tiesioginis reisas). Tokiu atveju vairuotojas atvažiuoja pas tiekėją, paima krovinią ir važiuoja tiesiai į paskirties tašką Lietuvoje. Tokio gabenimo terminas gali būti nuo 18 iki 24 valandų (priklausomai nuo atstumo), tačiau kaina yra kelis kartus didesnė. Ekspressas taip pat reiškia, kad siunta gali būti paimta ir pristatyta ne darbo laiku, o tada, kai tai būtina klientui. Tai puikus sprendimas, kai sustojimo gamyboje kainuoja daugiau nei brangus transportas.

6. Kaip krovinio svoris ir matmenys (pavėsinės) veikia terminą?

Tai svarbus aspektas, kurį dažnai nepaiso. Standartinė dalinė siunta (LTL) paprastai užima iki 5 vietų (pallet) arba sveria iki 1000 kg. Tokios siuntos lengvai „keliauja“ su kitais, nes jose lieka laisvos vietos (tarpai). Tačiau jei jūsų siunta yra nestandartinio dydžio, labai sunki (pvz., viena vieta sveria 1200 kg) arba užima daug vietos (pvz., 8–10 pavėsinių), logistikos kompanijai gali būti sunku ją integruoti į turimą mašiną. Tokiu atveju gali tekti laukti, kol surinks pakankamai tokių pačių „didelių“ krovinių, kad būtų užpildytas sunkvežimis, arba skirti specialų automobilį. Tai gali prailginti terminą 1–2 dienas. Be to, nestandartiniai kroviniai dažnai reikalauja specialios įrangos krovimui (krautuvų su ilgomis šakėmis), o jei tiekėjas to neturi, laikomas prarandamas laukiant pagalbinės technikos.

7. Ar importo iš Vokietijos procedūros (muilo) veikia terminą?

Nors Vokietija ir Lietuva yra ES erdvėje ir tarp jų nėra sienos kontrolės muitinės, muilo procedūros vis tiek egzistuoja, ypač jei prekės yra pavojingos (ADR), reikalauja specialių leidimų ar yra kontroliuojamų prekių (pvz., alkoholis, tabakas, vaistai). Įprastoms prekės muitinės deklaravimas vyksta elektroniniu būdu ir paprastai neįtakoja vairuotojo važiavimo greičio, tačiau jei dokumentuose yra klaidų (netinkamos prekių kodai, trūksta SGS sertifikatų), krovinys gali būti užstrigęs muitinės poste Lietuvoje arba net Vokietijoje (jei reikia eksporto kontrolės). Patirtis rodo, kad teisingai parengti dokumentai yra 50 % sėkmės garantijos greitam pristatymui. Jei vairuotojas atvyksta į paskirties tašką, o jo kompiuterio sistemoje suaktyvinamas „raudonas“ šviesoforas dėl dokumentų, jis negali iškrauti krovinių, kol situacija neišsprendžiama.

8. Kaip „konsolidacijos terminalai“ veikia siuntos judėjimą?

Tai yra LTL transporto smegenys. Vokietijoje yra dešimtys didelių terminalų (pavyzdžiui, „Dachser“, „DHL“, „Kuehne + Nagel“ hubai). Kai vairuotojas surenka krovinius iš smulkių siuntėjų, jis veža juos į šį terminalą. Čia vyksta procesas, vadinamas „kryžminiu rūšiavimu“ (cross-docking). Kroviniai iškraunami, skenuojami, nustatoma, kur jie turi vykti (į Lietuvą, Latviją, Lenkiją ir t.t.), ir tada pakraunami į kitas, didesnes mašinas, kurios vyksta tam tikromis kryptimis. Šis procesas yra greitas, tačiau jis turi savo „lūžius“. Jei jūsų siunta atvykta į terminalą po rūšiavimo pradžios, ji gali praleisti tą mašiną ir laukti kito etapo, kas įvyksta tik po 24 valandų. Todėl, kai kalbame apie 2–3 dienų terminą, visada įskaičiuojame bent vieną naktį, praleistą Vokietijos terminale.

9. Ar galima sekti siuntą realiu laiku, ir kiek tikslūs yra šie duomenys?

Šiuolaikinėje logistikoje be stebėjimo sistemų (Tracking) neįsivaizduojama. Dauguma Vokietijos vežėjų suteikia galimybę stebėti siuntą pagal krovininio bilieto (CMR) numerį arba užsakymo numerį. Tačiau kaip ekspertas turiu perspėti: duomenys gali būti vėluojantys. Sistema gali rodyti, kad krovinys yra „tranzite“, nors realybėje jis jau stovi terminaluje Klaipėdoje ir laukia išsiuntimo. Be to, LTL transporte statusas dažnai pasikeičia tik tada, kai vairuotojas atlieka fizinį veiksmą (paima, pristato, nuskenuoja). Todėl, jei matote, kad siunta nejudėjo 12 valandų, tai vis dar gali būti normalu – vairuotojas gali tiesiog važiuoti autostrada arba užsiimti kitų krovinių iškrovimu. Tikrojo realaus laiko GPS stebėjimas dažniausiai pasiekiamas tik didžiausioms klientams arba ekspresinėms siuntoms.

10. Kuo skiriasi terminai kai krovinius veža tarpininkai (freight forwarders) tiesiogiai palyginti su didžiųjų sistemų (pvz., DHL, Schenker) paslaugomis?

Didžiosios logistikos sistemos turi fiksuotus išvykimų grafikus. Pavyzdžiui, iš tam tikro Vokietijos regiono į Lietuvą mašinos išvyksta kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį. Jei jūsų krovinys pasiekia terminalą laiku (prieš šią „cut-off“ datą), jis keliauja greitai. Jei pavėluojate valanda – laukiate iki kito išvykimo, t.y. 2–3 dienas. Tarpininkai (smulkiausios arba vidutinės Lietuvos transporto kompanijos) dažnai dirba lankstžiau. Jie gali surasti vietą kaimyninio vežėjo mašinoje, kuri išvyksta šiandien, net jei tai nėra jų reguliarus reisas. Taigi, didelės sistemos užtikrina stabilumą ir prognozuojamumą (bet griežtus terminus), o tarpininkai gali pasiūlyti greitesnį sprendimą akimirksniu, jei turi tinkamą kontaktų tinklą Vokietijoje. Pasirinkimas priklauso nuo to, kas jums svarbiau – griežta tvarkaraštis ar galimybė išsiveržti paskutinę minutę.

Išvada

Dalinių siuntų gabenimas iš Vokietijos yra procesas, kuris sėkmingai veikia tik tada, kai yra suprantama jo visa virtinė. Terminas nėra atsitiktinis skaičius – tai rezultatas, priklausantis nuo tiekėjo pasirengimo, paėmimo vietos Vokietijoje, terminalo efektyvumo ir kelių sąlygų. Kaip žmogus, kuris šioje srityje praleido daugiau nei dvidešimt metų, galiu teigti, kad raktas į sėkmę yra ne tik vežėjo pasirinkimas, bet ir tikslus komunikavimas.

Jei suprantate, kad „išsiuntimo data“ ir „pristatymo data“ tarp savęs turi tam tikrą laiko tarpą, skirtą logistiniams manevrams, jūs galėsite planuoti savo verslo procesus be nereikalingo streso. Niekada nebijokite klausti savo logistikos partnerio papildomų klausimų apie tai, kuris konkretus maršrutas bus naudojamas ar kuris terminalas konsoliduos jūsų siuntą. Tik taip galite užtikrinti, kad jūsų prekės iš Vokietijos atvyks tada, kai jų labiausiai tikisi, o oponento verslo planavimas taps sklandesnis ir efektyvesnis. Logistika – tai ne tik automobiliai ir keliai, tai ir informacija, bei laiko valdymas.