Daliniai pervežimai: Lankstūs sprendimai mažoms krovinių grupėms

Tarptautinės logistika – tai ne tiesiog kelių ir vairuotojų derinimas, o sudėtingas mechanizmas, kurį sėkmingai valdyti galima tik turint daugiau nei dešimtmetį patirties. Per dvidešimt metų, praleistų šioje srityje, mačiau, kaip pasikeitė rinka, kaip kilo ir leidosi kuro kainos, ir, svarbiausia, kaip kito klientų lūkesčiai. Anksčiau buvo paprasta: turite pilną sunkvežimį – vežame. Bet šiuolaikinė verslo aplinka, ypač mažų ir vidutinių įmonių bei prekybininkų, reikalauja daug daugiau lankstumo. Čia į žaidimą įžengia daliniai pervežimai, arba, kaip juos dar vadiname profesionaloje kalboje, grupiniai siuntų pervežimai (angliškai – Less than Truckload, LTL).

Ši straipsnio dalis skirta tiems, kurie nori suprasti, kaip taupyti biudžetą neprarandant kokybės, ir kaip efektyviai pervežti nedidelius kiekius krovinių ne užpildant viso sunkvežimio. Daliniai pervežimai yra tarsi logistinis „Uber“ – jums nereikia mokėti už visą automobilį, jei jums reikia vietos tik vienam keleiviui (arba šiuo atveju – vienai paletės grupei). Štai išsamus vadovas, padėsiantis susiorientuoti šioje srityje, paremtas mano ilgamečiu praktiniu patyrimu.

Įvadas

Kas yra daliniai pervežimai? Paprastai kalbant, tai krovinių gabenimo būdas, kai vieno kliento siunta neužpildo pilnos sunkvežimio (pavaro) erdvės. Vietoj to, keletas skirtingų siuntų iš skirtingų siuntėjų sujungiamos į vieną didelę krovininę mašiną ir vežamos į tą pačią kryptį (arba tarpiniuose taškuose).

Mano praktikoje dažnai susiduriu su smulkiais verslininkais, kurie, išgirdę apie dalinius pervežimus, keliauja tarp dviejų ugnų. Vienoje pusėje – noras taupyti, kitoje – baimė dėl krovinio saugumo ir vėlavimų. Esu čia, kad jus nuraminčiau. Kai ši paslauga atliekama profesionaliai, ji yra vienas efektyviausių būdų valdyti tiekimo grandinę. Leidžia įmonėms nekaupyti didelių atsargų sandėliuose, o užsakyti prekes mažesnėmis partijomis dažniau (taip vadinamas „Just-in-Time“ principas).

Daliniai pervežimai yra ypatingai aktuali Lietuvos rinkoje, kurioje daugelis įmonių yra eksportuotojai arba importuotojai, dirbantys su Vakarų Europa. Mums, logistikos ekspertams, svarbu ne tik pervesti prekę iš taško A į tašką B, bet ir užtikrinti, kad šis procesas klientui kainotų kuo mažiau ir būtų kuo sklandesnis. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus niuansus – nuo to, kaip formuojama kaina, iki to, ką daryti, jei krovinys vėluoja.

Giliau pasinerkime į šios paslaugoes esmę ir atsakome į dažniausiai kylančius klausimus, kuriuos per savo karjerą girdėjau ne kartą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kas yra daliniai pervežimai ir kuo jie skiriasi nuo pilno krovinio pervežimo (FTL)?

Daliniai pervežimai (LTL – Less Than Truckload) ir pilno krovinio pervežimai (FTL – Full Truckload) yra du pagrindiniai krovinių gabenimo modeliai. Skirtumas yra ne tik apibrėžime, bet ir pačiame procese. FTL atveju, jūs užsakote visą sunkvežimį (paprastai 33 euro paletės vietą arba 22 tonas). Mašina važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio į gavėjo sandėlį be sustojimų (išskyrus vairuotojo poilsį ar technines paslaugas). Tai greičiausias ir saugiausias, bet brangiausias būdas, jeigu neturite pakankamai krovinių.

Daliniai pervežimai veikia kitaip. Čia jūsų krovinys (pavyzdžiui, 2–5 paletės) užima tik dalį vilkiko erdvės. Likusią erdvę užpildo kiti klientų kroviniai, kurie yra važiuojami tame pačiame maršrute arba artimame krypties atkarpose. Dėl to šis procesas reikalauja daugiau logistikos: kroviniai surenkami iš įvairių siuntėjų, konsoliduojami tarpiniuose sandėliuose (terminaluose) ir išskirstomi paskirstymo centruose. Tai leidžia mokėti tik už užimamą vietą, o ne už visą mašiną, tačiau keliais aspektais šis paslaugos tipas yra sudėtingesnis.

2. Kaip vyksta dalinio pervežimo procesas? Ką turi žinoti klientas apie konsolidaciją?

Kai aš paaiškinu klientams procesą, visada pabrėžiuu žodį „konsolidacija“. Tai yra dalinių pervežimų širdis. Procesas prasideda tuo, kad mūsų vairuotojas atvyksta pas jūsus pasiimti krovinio. Jei jūsų krovinys yra mažas (pvz., viena paletė), jis gali būti paimamas vietinio transporto, kuris veža jį į artimiausią konsolidacijos terminalą.

Terminale vyksta stebuklas: kroviniai iš dešimčių skirtingų klientų suskirstomi pagal paskirties šalį ar regioną. Tarkime, jūsų prekės važiuoja į Vokietiją. Terminalo darbuotojos sujungs jūsų siuntą su kitomis siuntomis, taip pat keliaujančiomis į Vokietiją, ir užkraus ją į vieną didelį vilkiką.

Svarbiausia, ką turi žinoti klientas – tai, kad krovinys gali „užtrukti“ terminale. Paprastai krovinys gali praleisti terminalo 1–2 dienas, laukdamas, kol bus surinkta pilna mašyna. Tai ne klaida, o logistinis reikalavimas. Nėra ekonomiška važiuoti su pusiau tuščia mašina per visą Europą. Todėl, planuodami dalinius pervežimus, visuomet reikia atsižvelgti į šį papildomą laiką konsolidacijai.

3. Kam labiausiai tinka daliniai pervežimai? Ar tai tik didelėms įmonėms?

Man dažnai kyla šis mitas, kad daliniai pervežimai yra skirti tik didžiausiems žaidėjams. Iš tiesų yra priešingai. Didelės įmonės, turinčios nuolatinius srautus, dažnai renkasi pilnus krovinius, nes jiems svarbiausias yra greitis ir pastovumas. Daliniai pervežimai yra išgelbėjimas mažoms ir vidutinėms įmonėms (SME), e-parduotuvėms, pramonės įmonių padaliniams.

Tinkami klientai yra tie, kurie perveža nuo 1 iki 10 paletės vienetų. Pavyzdžiui, lietuviškas baldų gamintojas, kuris turi užsakymą vienam Vokietijos parduotuvės filialui, negali užpildyti viso sunkvežimio. Jam dalinis pervežimas leidžia sutaupyti tūkstančius eurų palyginti su pilno krovinio nuoma. Taip pat tai puikiai tinka individualiems asmenims, persikraustantiems į kitą šalį, kai jų daiktai sudaro kelias paletes, bet neužpildo 33 vietų vilkiko.

4. Kokios yra pagrindinės šios paslaugos privalumai? Kodėl verta rinktis būtent šį variantą?

Esu logistikoje ne vieną dešimtmetį, ir galiu drąsiai pasakyti: pagrindinis privalumas – tai biudžeto optimizavimas. Jei jums nereikia 20 tonų pervežimo galios, kodėl turėtumėte už tai mokėti? Daliniai pervežimai leidžia mokėti už faktiškai naudojamą tūrį ar svorį. Tai atveria galimybes mažoms įmonėms konkuruoti kainomis su didžiaisiais, nes jos taip pat gali pigiai importuoti prekes iš toli arba eksportuoti savo produkciją.

Be to, ši paslauga suteikia lankstumo sandėliavimo srityje. Vietoj to, kad kauptumėte didelius kiekius prekių savame sandėlyje (kas kelia saugojimo išlaidas ir užšaldžia lėšas), galite užsakyti prekes mažesnėmis partijomis dažniau. Tai taip pat sumažina riziką, kad prekės pasenus arba taps neaktualios. Taigi, kalbame ne tik apie transporto taupymą, bet ir apie išteklių valdymo strategiją.

5. Ar yra kokių nors trūkumų ar rizikų, susijusių su daliniais pervežimais?

Būti nuoširdus – taip, rizikos yra, ir klientas apie jas turi žinoti. Didžiausias trūkumas – tai laikas. Kadangi mašina sustoja paimti ir iškrauti kitų klientų krovinius, atstumas tarp siuntėjo ir gavėjo gali užtrukti ilgiau nei tiesioginis reisas. Pavyzdžiui, tiesioginis reisas Vilnius-Berlynas gali trukti 18-20 valandų. Tuo tarpu dalinis pervežimas su tarpiniais sustojimais gali trukti 3–5 dienas.

Kita rizika – mechaniniai pažeidimai. Kadangi krovinys kelis kartus kraunamas ir iškraunamas (iš mažos mašinos į vilkiką, iš vilkiko į kitą mašiną paskirstymo centre), tikimybė, kad dėžė bus pastumta arba pažeista, yra šiek tiek didesnė nei FTL atveju, kur krovinys stovi vienoje vietoje visą kelionę. Čia vaidmenį vaidina kokybiška pakavimo medžiaga, apie ką kalbėsime vėliau. Taip pat yra rizika, kad dėl kitų klientų vėlavimų (pavyzdžiui, vėlujančios krovos vienoje iš parduotuvių) jūsų krovinys gali pavėluoti, nors tai priklauso nuo logistikos operatoriaus kompetencijos.

6. Kaip susiformuoja kaina? Ar skaičiuojama pagal svorį ar tūrį?

Kainodara susiformuoja remiantis keliais veiksniais, ir čia dažnai kyla nesusipratimų. Standartiškai kaina skaičiuojama pagal taip vadinamą „įkrovos metrą“ (LDM) – tai 1 metro ilgio ir 2,4 metro pločio juosta vilkiko kėbule. Tačiau jei jūsų krovinys yra labai sunkus, pvz., metalo gaminiai, verčiau skaičiuoti pagal svorį.

Yra svarbi taisyklė: jeigu krovinys užima mažai vietos, bet sveria labai daug (pvz., 1 metras ilgio, bet sveria 2000 kg), mums tenka taikyti svorinį koeficientą. Priešingu atveju, jei krovinys yra „pūstu“ – užima daug vietos, bet sveria nedaug (pvz., putŗs polistireno plokštės), kaina skaičiuojama pagal tūrį. Todėl, užsakant pervežimą, visuomet reikia nurodyti tikslų svorį ir išmatavimus. Esu matęs daug atvejų, kai klientas sako „maža siunta“, o paaiškėja, kad tai 3 metrai ilgio, bet labai lengra dėžė, kuri kainuoja brangiau nei kompaktiškas, bet sunkus krovinys.

7. Kokius reikalavimus turi tenkinti pakavimas? Ar galiu tiesiog uždėti prekes ant paletės?

Tai vienas svarbiausių klausimų, dėl kurių aš kaip ekspertas visada stengiuosi įsitikinti iš anksto. Daliniuose pervežimuose pakavimas yra kritiškai svarbesnis nei pilnuose kroviniuose. Kodėl? Nes jūsų krovinys važiuoja šalia kitų krovinių. Jis gali būti spaudžiamas gretimų paletės, gali judėti posūkiuose.

Paprastai uždėti prekes ant paletės nepakanka. Būtina, kad krovinys būtų tvirtai suvyniotas į „ištempimo“ plėvelę (stretch film). Be to, jei prekės yra brangios ar lengvos, rekomenduoju padaryti papildomą fiksavimą juostomis ar netgi įdėti į dėžes. Aš visada patariu klientams naudoti kokybiškas, ne pažeistas paletes. Jei paletė yra sulūžusi, ji gali neatsilaikyti kelyje, ir krovinys nukris, užgožiant kitas siuntas arba sugadindamas patį produktą. Geriau investuoti 5 eurų į geresnę plėvelę ir paletę nei prarasti tūkstančius dėl sugadinto krovinio.

8. Kokius dokumentus reikia parengti tarptautiniam daliniam pervežimui?

Dokumentų tvarka tarptautiniame pervežime yra šventa. Pagrindinis dokumentas yra CMR sąvada (prekių kelių transporto sąvada). Ji yra vairuotojo, siuntėjo ir gavėjo sutartis. CMR turi būti užpildyta tiksliai: nurodytas siuntėjas, gavėjas, krovinio svoris, vietų skaičius ir prekių pavadinimas. Būklės pažymėjime (pvz., „geros būklės“, „be pažeidimų“) taip pat labai svarbu.

Be CMR, būtinos sąskaitos-faktūros (kopijos), nes jos reikalingos muitinės deklaravimui. Jei krovinys keliauja už ES ribų (pvz., į Norvegiją ar Šveicariją) arba iš trečiųjų šalių, reikės eksporto/importo deklaracijų (EX1, IM1). Jei klientas neturi patirties su muitine, aš visada rekomenduoju pasinaudoti mūsų (arba brokerio) paslaugomis deklaravimui. Klaida dokumentuose gali sustabdyti visą krovininę mašiną pasienio punkte, kas kelia didelių nuostolių visiems tos mašinos krovinių savininkams.

9. Kas atsitinka, jei krovinys vėluoja? Kaip vyksta pranešimas?

Vėlavimai – tai logistikos realybė. Net patys geriausi planai gali žlugti dėl eismo įvykių, blogo oro, muitinės patikrų ar net techninių gedimų. Esu dirbęs srityje pakankamai ilgai, kad žinočiau – ne viską galima kontroliuoti. Tačiau tai, ką galime kontroliuoti, yra komunikacija.

Profesionali transporto kompanija turi turėti sistemą, kuri praneša klientui apie planuojamą atvykimą. Pavyzdžiui, jei krovinys turėtų atvykti antradienį, bet dėl techninio gedimo Lenkijoje vėluos, klientas turi sužinoti apie tai ne tada, kai jau skambina ir klausia „kur mano prekės?“, bent jau prieš dieną. Daugelis šiuolaikinių sistemų siunčia SMS pranešimus arba el. laiškus su stebėjimo nuorodomis. Jei dirbate su patikimu partneriu, jums niekada neteks spėlioti. Jei pastebiu, kad vėlavimas gali būti ilgesnis nei diena, visuomen asmeniškai susisiekiu su klientu ir paaiškinu situaciją.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėjo? Kuo vadovautis ieškant partnerio?

Rinkoje yra šimtai, jei ne tūkstančiai, transporto kompanijų. Kaip ekspertas ačiu patariu nežiūrėti tik į kainą.