Daliniai pervežimai: ekonomiškas ir patogus sprendimas siuntoms

Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinės logistikos srityje, mačiau, kaip keitėsi prekybos Lietuvoje ir visame pasaulyje landškapas. Vienas dalykas visada išlieka nepakitęs: verslo atstovai visada ieško būdo optimizuoti savo išlaidas neprarandant kokybės. Ypač tai aktualu tiems, kurie turi siųsti prekes į užsienį, bet jų kiekis neužpildo pilno sunkvežimio. Būtent šiuo atveju į žaidimą įsitraukia daliniai pervežimai, arba, kaip jie vadinami profesionaliojoje kalboje, LTL (Less Than Truckload) pervežimai.

Ši straipsnio tikslas – ne tik papasakoti, kas tai yra, bet ir išsamiai paaiškinti, kaip ši procesas vyksta „po kapotu“, kodėl tai gali būti geriausias pasirinkimas jūsų verslui ir ką tiksliai reikia žinoti, norint išvengti nereikalingų nusiskundimų. Dažnai klientai, nusipirkę šią paslaugą, kyla klausimų dėl pristatymo terminų ar pakavimo reikalavimų. Kaip ekspertas, kuris matė tūkstančius krovinių kelią nuo siuntėjo iki gavėjo, padėsiu suprasti visas niuansas, kad jūsų patirtis būtų kuo sklandesnė.

Daliniai pervežimai yra tarsi logistikos „ Blažkutė “ – tai galimybė dalintis transporto išlaidomis su keliais kitais siuntėjais. Jeigu jūs turite susižavėjus kelių paletų siuntą į Vokietiją, Lenkiją ar Italiją, o mokėti už pilną sunkvežimį (FTL) būtų nepagrįstai brangu, dalinis pervežimas yra tas auksinis vidurkis. Tačiau tai ne tik pinigų taupymas. Tai ir lankstumas, ir galimybė pasiekti tas vietas, į kurias dideli sunkvežimiai nuvažiuoti negali. Šiame straipsnyje mes gilinsimės į mechaniką, kainodarą, rizikas ir praktinius patarimus, padedančius išnaudoti šią paslaugą maksimaliai efektyviai.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt dažniausiai klientų užduodamų klausimų, atsakydamas į kuriuos remiuosi ilgamečia praktika ir žiniomis apie logistikos procesus.

1. Kas tiksliai yra daliniai pervežimai ir kaip jie veikia?

Daliniai pervežimai (LTL – Less Than Truckload) – tai krovinių gabenimo būdas, kai vienas sunkvežimis veža kelias skirtingas siuntas iš skirtingų siuntėjų skirtingiems gavėjams. Pagrindinis šio metodo esmė yra krovinių konsolidavimas. Procesas paprastai atrodo taip: logistikos agentūra surenka mažesnes siuntas (paprastai nuo 1 iki 10–12 paletų) iš įvairių klientų, surenka jas į vieną vietą – dažniausiai konsolidacijos sandėlyje arba terminalo, ir ten krauna į vieną didelį sunkvežimį (pavėžė).

Šis sunkvežimis tada važiuoja maršrutu, pvz., per visą Europą, ir maršrutu pristato kiekvieną siuntą į jos paskirties vietą. Jeigu siunta keliauja toliau nei vienam šalyje, gali būti naudojami tarpiniai terminalai, kur krovinius perkrauna į kitą, regionui pritaikytą transportą. Tai leidžia mums klientams pasiūlyti kainą, kuri yra žymiai mažesnė už pilno sunkvežimio nuomą, nes kiekvienas klientas sumoka tik už užimamą vietą arba svorį. Mano patirtyje, tai idealus sprendimas smulkiems ir vidutiniams importo bei eksporto poreikiams.

2. Kaip apskaičiuojama dalinio pervežimo kaina?

Tai vienas sudėtingiausių klausimų, kurį klientai dažnai supranta neteisingai. Skirtingai nei pilname pervežime, kur kaina dažnai yra fiksuota už maršrutą, čia kaina formuojasi pagal kelis pagrindinius kriterijus: svorį, tūrį (m³) ir atstumą.

Profesionalioje logistikoje naudojamas sąvokas – „užsakomasis svoris“. Krovinių pervežime sunkvežimis turi dvi limitacijas: svorio limitą (pvz., 24 tonos) ir tūrio limitą (pvz., 90 m³). Kadangi kai kurios prekės yra lengvos, bet užima daug vietos (pvz., putos, mediena, vata), o kitos sunkios, bet mažos (plienas), vežėjai taiko koeficientus. Lietuvoje ir Europoje dažniausiai taikomas koeficientas yra 1 m³ = 250 kg arba 333 kg.

Pavyzdžiui, jei jūsų siunta sveria 500 kg, bet užima 5 m³, pagal tūrį jos „užsakomasis svoris“ bus 1250 kg (naudojant 250 koeficientą). Už šią vietą jums ir reikės sumokėti. Taip pat į kainą įeina kuro priemoka, vežėjo mokestis už pristatymą iki adreso (jei tai ne terminalas) ir priedai, tokie kaip pavojingų krovinių (ADR) gabenimas. Todėl, prašant pasiūlymo, būtina tiksliai nurodyti ne tik svorį, bet ir išmatavimus.

3. Kada verta rinktis dalinius pervežimus, o kada užsakyti pilną sunkvežimį?

Apie 15 metų praktikos metu susiformavus „auksinei taisyklei“. Jeigu jūsų siunta užima daugiau kaip 12–15 europaletių vietų arba jos svoris artėja prie 15–18 tonų, paprastai ekonomiškiau užsakyti pilną sunkvežimį (FTL). Tokiu atveju jūsų kaina tampa fiksuota, ir jūs neturite rūpintis tuo, kad jūsų prekės bus kontaktuojamos su svetimomis siuntomis arba bus kraunomos iškraunamos kelis kartus.

Tačiau jei siunta yra nuo 1 iki 10 paletų, daliniai pervežimai be abejo yra pigesni. Taip pat verta atsižvelgti į skubą. Pilnas sunkvežimis važiuoja tiesiai iš point A į point B, todėl jis yra greitesnis. Jeigu prekės jums labai reikalingos „vakar“, gali tekti mokėti už pilną mašiną nors ir pusiau tuščią, kad užtikrintumėte greitą pristatymą. Bet jeigu galite leisti sau 2–3 dienų (ar daugiau, kai keliaujama į toliau esančias šalis, pvz., Ispaniją ar Portugaliją) pristatymo lankstumą, dalinis pervežimas yra racionaliausias sprendimas.

4. Kiek laiko trunka tokių siuntų pristatymas?

Čia nėra vieno atsakymo, nes priklauso nuo maršruto ir terminalų apkrovos. Paprastai pristatymo terminas dalinių pervežimų atveju yra ilgesnis nei pilno mašinos. Pavyzdžiui, siunta iš Lietuvos į Vokietiją pilnu sunkvežimių gali nukeliauti per 1–2 dienas. Daliniu būdu tai gali užtrukti 3–5 dienas.

Kodėl? Kadangi sunkvežimis turi surinkti kitas siuntas. Jis gali važiuoti į gretimą šalį paimti krovinių, paskui grįžti į Lietuvą, užpildyti mašiną ir tik tada važiuoti į paskirties vietą. Be to, paskirties šalyje krovinius dažnai atveža į didelį terminalą, kur jie iškraunami, surūšiuojami ir tik po to perduodami vietiniam mažesniam sunkvežimiui, kuris jau pristato tiesiai į gavėjo sandėlį (tai vadinama „last mile“ paslauga). Šie papildomi etapai – terminalo apdorojimas – valandų ar net dienų reikalas. Mane visada informuoju klientus, kad reikia planuoti savo atsargas atsižvelgiant į šį „buferinį“ laiką.

5. Kokias prekes galima vežti daliniais pervežimais?

Beveik visas standartines prekes. Dažniausiai daliniais pervežimais keliauja: pramoninė įranga ir jos dalys, statybinės medžiagos (pakavamos ant paletų), maisto produktai (jei reikalingas šaldymas – tai jau atskira reaktyvinių pervežimų kategorija), baldai, tekstilė ir kita prekybinė įranga.

Svarbiausia sąlyga – prekės turi būti tinkamai supakuotos ant paletų arba, jei tai ne kraunamos prekės (pvz., dėžės), turi būti tinkamos kroviniui. Yra apribojimų dėl pavojingų krovinių (ADR). Nors daliniais pervežimais galima vežti ir pavojingas medžiagas (pvz., 3 klasės degias aerozolių prekes), ne kiekvienas vežėjas to daro. Tokiu atveju reikia specialaus sutarimo, o kaina gali būti didesnė. Taip pat nerekomenduojama vežti labai trapaus arba brangaus elektronikos be specialios pakuotės, nes bendrame konteineryje (telve) didesnė vibracija ir mechaninio pažeidimo rizika nei privataus maršruto atveju.

6. Kokie yra pakavimo reikalavimai? Ar galiu siųsti tik dėžes?

Tai vienas kritiškiausių momentų, apie kurį dažnai pamirštama. Idealiu atveju, daliniams pervežimams siunta turi būti supakuota ant paletų. Kodėl? Kadangi terminaluose kroviniai yra perkeliami vėžimais (rolobokais) arba kranais. Jei atsiųsite keletą dėžių be paletės, jas teks perkrauti rankomis, o tai kelia du pavojus: padidėja pažeidimo rizika ir gali būti paskaičiuota papildoma mokestis už rankinį krovimą.

Jei siunčiate ne kraunamą krovinių (pvz., 5 didelės dėžės), būtina, kad jos būtų tvirtos, uždengtos ir, jei įmanoma, sujungtos tarpusavyje (pvz., plastikine juosta), kad jas būtų galima perkelti kaip vieną vienetą. Aš visada patariu savo klientams naudoti „sėdėjimą ant paletės“ – net jei dėžės užima tik pusę paletės, likusią erdvę reikia užpildyti (pvz., putomis) arba užtvirtinti, kad prekės neišsibarstytų. Ant paletės būtina uždėti viršutinę dangą („hatą“), kad ant jos negulėtų kitos svetimos siuntos, kurios gali apgadinti jūsų prekes.

7. Kaip vyksta krovinio apdraudimas ir kas atsitinka, jei siunta sugenda?

Verslo logikoje visada reikia tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam. Pagal tarptautinius konvencijas (pvz., CMR konvencija), vežėjas yra atsakingas už krovinio praradimą ar sugadinimą. Tačiau ši atsakomybė yra ribota. Dažniausiai atsakomybės limitas svyruoja nuo 8,33 iki apie 10 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienetų vienam kilogramui (priklausomai nuo sutarties sąlygų). Realiai tai yra apie 10–12 eurų už kilogramą.

Jeigu jūsų siunta sveria 500 kg, bet jos vertė yra 10 000 eurų, ir ji pasidaro nebegalima (sudegs, nukris), vežėjas atsakybtų tik apie 5000–6000 eurų. Todėl, kai kalbame apie dalinius pervežimus, labai rekomenduoju papildomą krovinio draudimą. Jis kainuoja labai nedaug (paprastai 0,2–0,5% nuo prekių vertės), bet užtikrina pilną atlyginimą pagal faktinę prekių vertę. Per savo karjerą mačiau daug atvejų, kai klientai dėl to, kad sutaupė 20 eurų draudžiant, prarado tūkstančius. Draudimas padengia ir tiekimo grandinės nutrūkimo riziką.

8. Ar galiu sekti savo siuntą realiu laiku?

Šiais laikais technologijos pasiekė logistiką ir tai tapo standartu. Beveik visi patikimi vežėjai ir ekspeditoriai siūlo krovinio stebėjimo (tracking) galimybę. Kai pasirašome sutartį ir užsakome pervežimą, gausite unikalų numerį (paskyros numerį arba CMR numerį).

Naudojant šį numerį, sistemoje galite matyti, kur yra jūsų siunta. Informacija gali būti tokia: „Siunta priimta“, „Siunta išvežta iš terminalo Vilniuje“, „Siunta pristatyta į terminalą Berlyne“, „Siunta išduota pristatymui“. Nors tai nėra GPS koordinatės kas minutę (kaip tiesioginiame taksi), duomenys pakankamai tikslius, kad suprantumėte, ar viskas vyksta pagal grafiką. Jei matote, kad siunta „užstrigo“ ilgiau nei dieną vienoje vietoje, verta susisiekti su savo ekspeditoriuu, kadangi tai gali reikšti dokumentų problemą arba netikslų adresą.

9. Kokius dokumentus reikia paruošti tarptautiniam pervežimui?

Nors atrodo, kad tai tik techninė detalė, bet dokumentų trūkumas gali sustabdyti siuntą sienos patikros punkte arba terminalo. Pagrindinis dokumentas yra prekių sandėliavimo–pajavimo kvitas (Waybill) arba vadybinis dokumentas, kuriuo nurodomi siuntėjas, gavėjas, kiekis ir svoris. Tačiau svarbiausias yra komercinė faktūra (Commercial Invoice).

Jums reikės dvi ar tris kopijas faktūros, kurioje būtų nurodyta: 1. Išsami prekių apibūdinimas (ne „prekės“, o „plieninės vamzdžių jungtys“, „medinės kėdės“ ir t.t.). 2. HS kodai (Taros kodai) – tai skaitmenys, pagal kuriuos muitinė nustato prekių tipą. 3. Prekių vertė (be PVM). 4. Svoris ir kiekis. Be to, jeigu prekės yra pavojingos, reikalingas ADR sertifikatas. Jei tai maisto produktai ar gyvūninės kilmės – atitinkami sveikatos sertifikatai. Visada patariu klientams prieš siuntimą patikrinti, ar šalys-gavėjos nereikalauja specialių licencijų.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją ar ekspeditorių?

Rinka pilna įvairių pasiūlymų, nuo didžiulių tarptautinių korporacijų iki mažų vietinių vežėjų. Kaip ekspertas, patariau atsižvelgti ne tik į kainą. Žemiausia kaina dažnai slepia pavojų – tai gali būti kompanija be draudimo, su sena technika arba ta, kuri nevykdo CMR sutarties sąlygų.

Rinkdamiesi partnerį, pažiūrėkite: * Patirtį: Kiek jie dirba rinkoje? * Atsiliepimus: Ką sako kiti klientai (Google vertinimus, „Rekvizitai.lt“ žinutes). * Skaidrumą: Ar jie sugeba aiškiai paaiškinti, kas sudaro kainą? * Komunikaciją: Ar jie atsiliepia į el. laiškus ir skambučius? Kai siunta yra kelyje, o įvyksta nesklandumas (pavyzdžiui, sugedo sunkvežimis), labai svarbu turėti žmogų, kurį galima paskambinti ir išspręsti problemą, o ne girdėti užrašą pašto dėžutėje. Mano nuomone, ilgalaikė partnerystė su vienu patikimu ekspeditoriumi duoda daugiau naudos nei nuolatinė paieška po pigiausią pasiūlymą.

Išvada

Daliniai pervežimai – tai ne tiesiog būdas pergabenti prekes iš vienos vietos į kitą. Tai sudėtinga, gerai suorganizuota sistema, leidžianti verslui augti ir būti konkurencinguems globalioje rinkoje be milžiniškų investicijų į logistiką. Per savo dvidešimt metų patirtį mačiau, kaip mažos įmonės, naudodamos šią paslaugą, sėkmingai eksportavo savo gaminius į toliausius Europos kampus be to, kad jas užburgtų transporto išlaidos.

Raktas į sėkmę čia yra supratimas ir pasiruošimas. Žinoti, kaip teisingai supakuoti prekes, suprasti kainodaros principus bei turėti tvarkingus dokumentus – tai pusė sėkmės. Likusią pusę atlieka patikimas logistikos partneris. Nedraustiukite ant kainos pačios sau, jeigu tai reiškia rizikuoti savo prekėmis ar klientų pasitikėjimu. Tikimės, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti, kad daliniai pervežimai yra ne tik ekonomiškas, bet ir labai patikimas sprendimas, jeigu jį naudojate protingai. Logistika turi tarnauti jums, o ne atvirkščiai.