Daliniai kroviniai iš Vokietijos – kaip rasti geriausią kainą ir užtikrinti efektyvumą

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. Kasdien tarp šalių keliauja tūkstančiai tonų prekių – nuo mažmeninės prekybos produkcijos iki sudėtingų pramonės įrenginių. Esu dirbęs logistikoje virš dvidešimt metų ir galiu pasakyti viena tikrai: nors visi kalba apie globalizaciją, ryšiai su Vokietija visada buvo ir išliks mūsų ekonomikos arterijos. Tačiau, kai kalbame apie prekių pervežimą, vienas dažniausiai pasitaikančių iššūkių verslui yra ne pilnavertis sunkvežimis, o dalinis krovinys.

Daliniai kroviniai (angliškai – Less than Truckload, LTL) yra specifinė transporto rūšis, kuri, jei tvarkoma profesionaliai, gali sutaupyti nemažai lėšų, tačiau jei priimti neteisingi sprendimai, gali tapti tikru košmaru. Daugelis klientų, kreipiančiųsi į mane, klausia to paties: „Kaip rasti geriausią kainą daliniams kroviniams iš Vokietijos, neprarandant kokybės?“ Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, paaiškinsiu, kaip susiformuoja kaina ir ką tiksliai reikia žinoti, kad jūsų krovinys atvyktų laiku ir saikiai.

Įvadas: Kodėl daliniai kroviniai yra tokie populiarūs ir sudėtingi?

Pradedančioms įmonėms dažnai atrodo, kad sunkvežimio nuoma yra brangiausias malonumas. Tačiau logistikoje brangumas – sąvoka reliatyvi. Jei jums reikia pervežti tik 3 europalette (vadinamuosius „eurapaletes“) prekių iš Miuncheno į Vilnių, samdyti pilną 40 pėdų sunkvežimį su šaukštu būtų ekonomininis nusikaltimas. Čia į žaidimą įsijungia dalinių krovinių logistika.

Esencija paprasta: logistikos imonės surenka (konsoliduoja) mažus krovinius iš skirtingų siuntėjų viename sunkvežimyje ir veža juos į tą pačią kryptį. Taip kiekvienas siuntėjas moka tik už užimtą vietą, o ne už visą sunkvežimį. Vokietija, kaip didžiausia Europos ekonomika, siūlo milžinišką krovinių srautą, todėl ten susiformuoja labai aktyvi rinka.

Tačiau čia slypi ir pavojus. Kadangi krovinys yra dalinis, jis dažnai kelis kartus perkraunamas tarpinėse sandėliuose (terminaluose) prieš pasiekdamas galutinį paskirties vietą. Kiekvienas perkrovimas – tai papildoma rizika, laiko nuostolis ir galimybė pažeisti prekes. Be to, kainos formavimas čia yra kur kas sudėtingesnis nei tiesioginis atstumas dauginta iš kuro kainos.

Per savo dvidešimtmetę karjerą mačiau situacijų, kai klientas, siekdamas „uždirbti“ 50 eurų, pasirinkdavo nepatikimą pervežėją, o vėliau prarasdavo tūkstančius dėl sugadintos prekės ar vėluojančio pristatymo, dėl kurio sustojo gamybos linija. Todėl, kalbėdami apie geriausią kainą, mes turime kalbėti ne apie pigiausią kvitą, o apie geriausią santykį tarp kainos ir paslaugos kokybės.

Šiame straipsnyje mes detaliai išnagrinėsime mechanizmą, kuris leidžia mums logistikams pasiūlyti konkurencingas kainas, ir jums – kaip klientams – tai suprasti ir išnaudoti.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje sekcijoje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos dažniausiai girdėnu iš savo klientų aptarinėjant dalinių krovinių pervežimą iš Vokietijos.

1. Kas lemia dalinio krovinio kainą ir kodėl ji svyruoja?

Tai yra fundamentsas. Dauguma klientų mano, kad kaina priklauso tik nuo atstumo tarp taškų A ir B. Tačiau daliniams kroviniams atstumas yra tik vienas iš komponentų. Pagrindiniai veiksniai yra: krovinio tūris (kubatura) ir svoris, vietovės specifika Vokietijoje (ar tai didelis miestas, pvz., Hamburgas, ar atokus kaimas), kuro kainos rinkoje bei dabartinis pasiūlos ir paklausos balansas.

Labai svarbus dalykas – vadinamieji „užimimo laipsniai“. Jei mums pavyksta surasti kitą krovinį, kuris važiuoja tuo pačiu maršrutu ar netoli jo, mes galime pasiūlyti žymiai mažesnę kainą, nes išlaidos padalijamos tarp keleto siuntėjų. Jei tai yra „paskutinis vagonėlis“, užpildantis likusią vietą sunkvežimyje, kaina gali būti netgi simbolinė. Tačiau jei reikia siųsti atskirą mašiną tik dėl jūsų 3 palečių, kainos suoks. Taip pat įtakos turi ir specialūs reikalavimai: ar reikia šaldymo, ar krovinys yra pavojingas (ADR), ar reikia „pavaros“ (vairuotojo pagalbos) iškrovimo metu.

2. Kuo skiriasi dalinis krovinys nuo rinktinių krovinių (groupage)?

Praktikoje šie terminai dažnai vartojami kaip sinonimai, tačiau yra subtilus, bet svarbus skirtumas. Rinktiniai kroviniai (Groupage) dažniausiai reiškia standartizuotą paslaugą, kur kroviniai surenkami dideliuose terminaluose pagal griežtus grafikus (pavyzdžiui, triskart per savaitę į tam tikrą šalį). Tai yra kaip autobusas – jis važiuoja pagal tvarkaraštį, nepriklausomai nuo to, ar jis pilnas.

Dalinis krovinys (LTL) gali būti lankstesnis. Tai gali būti tiek rinktinis krovinys, tiek ir individualus sprendimas, kai mes ieškome atgalinio krovinio (return load). Pavyzdžiui, jei sunkvežimis atveža pilną krovinią iš Liuksemburgo į Kauną, jam reikia grįžti tuščiam arba su kuo nors. Mes pasiūlome jums užimti tą vietą grįžtant. Tokiu atveju kaina gali būti žymiai geriau nei standartiniame rinktiniame krovyje, nes vairuotojas jų yra uždirbęs viena kryptimi. Mano patirtyje, lankstumas – tai raktas į geriausią kainą.

3. Kaip apskaičiuojamas krovinio dydis (LDM) ir kodėl tai svarbu?

Vienas dažniausių nesusipratimų yra susijęs su tuo, kad klientai mano, jog moka už svorį. Daliniuose kroviniuose dažniausiai mokama už užimamą vietą grindyse – tai vadinama LDM (Loading Meter, užkrovos metras). Vienas LDM yra apie 1 metro ilgio ir 2,4 metro pločio juosta sunkvežimio priekaboje.

Kodėl tai svarbu? Įsivaizduokite, kad vežate 500 kg plunksnų, užimančių visą sunkvežimį, ir 500 kg plieno, kuris telpa į vieną dėžę. Jei kainą skaičiuotume tik pagal svorį, plunksnų pervežimas būtų beveik nemokamas, o plieno – brangus. Tačiau sunkvežimiui ribojamos ne tik svorio, bet ir tūrio bei vietos apimtis. Todėl logistikoje taikomas „svorio ir tūrio koeficientas“. Paprastai 1 tona prilyginama tam tikram tūriui (pvz., 3–4 m3). Jei jūsų krovinys yra „oras“ (didelis, bet lengvas), mokėsite už tūrį/LDM. Jei sunkus – už svorį. Suprantant LDM principą, galima geriau suplanuoti pakavimą ir sumažinti išlaidas.

4. Ar galiu būti tikras, kad mano krovinys nepakenks per perkrovimus terminaluose?

Tai vienas ryškiausių baimių. Taip, daliniai kroviniai dažnai yra perkraunami. Vokietijoje yra šimtai terminalų, kur kroviniai iš vienos mašinos sukeliami į kitą, kad būtų suformuota maršrutas į Lietuvą (pavyzdžiui, kroviniai iš visos Vokietijos susirenka į vieną centrą prieš važiuodami į Baltijos šalis).

Kaip ekspertas, galiu pasakyti: rizika visada egzistuoja, bet ji gali būti minimizuota iki beveik nulio. Svarbiausia yra tinkamas pakavimas. Aš visada patariu savo klientams: „Neklauskite, ar vairuotojas bus atsakingas, paklauskite, ar jūsų prekės supakuotos taip, kad ištvertų kritimą iš 1 metro aukščio.“ Reikia naudoti aukštos kokybės paletes, tvirtai suvynioti plastiko plėvele (streču) ir, jei reikia, užtvirtinti juostomis. Be to, visada rekomenduoju draudimą. Nors patikimi pervežėjai tvarko krovinius saugiai, bet „šventojo niekas nemato“, o vibracija kelio metu gali pakenkti net ir gerai uždarytoms dėžėms.

5. Kokius dokumentus reikia paruošti, kad išvengti papildomų išlaidų Vokietijoje?

Dokumentacija yra būtina sąlyga sklandžiam pervežimui. Jei trūksta bent vieno parašo ar neteisingai nurodytas prekių kodas (HS kodas), krovinys gali užstrigti muitinėje arba sandėlyje, o kiekviena valanda laukimo kainuoja pinigus.

Pagrindiniai dokumentai yra: prekių sandėliavimo sąskaita-faktūra (Commercial Invoice), prekių pakavimo sąrašas (Packing List) ir galbūt eksporto deklaracija (jei prekės išvyksta už ES ribų, tačiau Vokietijoje tai dažniau įvyksta viduje). Labai svarbu, kad sąskaitoje-faktūroje būtų tiksliai nurodytas siuntėjas ir gavėjas, prekių pavadinimas, svoris ir brangis. Brangis reikalingas draudimui ir muitinės deklaravimui. Esu matęs atvejų, kai klientai norėjo nurodyti mažesnę vertę siekdami sutaupyti mokesčių (tai nelegalu), tačiau tai sukelia milžiniškas problemas su draudimo išmokomis, jei įvyksta įvykis. Tvarkingi dokumentai – tai greitas pristatymas be jokio „streso“ papildomų mokesčių.

6. Kiek laiko užtrunka dalinio krovinio pristatymas iš Vokietijos?

Nesunku pasakyti, kiek važiuoja sunkvežimis: nuo Berlyno iki Vilniaus – apie 10–12 valandų važiavimo. Tačiau daliniams kroviniems tas laikas yra ilgesnis. Privalome įsivertinti konsolidacijos laiką. Jei mes paimame jūsų krovinį iš mažo miestelio Vokietijos viduryje, pirmiausia jis nuvežamas į artimiausią terminalą. Ten jis laukia, kol bus surinktas pakankamas kiekis prekių į Lietuvą.

Standartiškai, jei užsakymate pervežimą iš Vokietijos (centrinė dalis), reikia skirti 3–5 darbo dienas. Iš pietinės Vokietijos (Bavarija) – gali šiek tiek užtrukti ilgiau. Jei krovinys skubus, mes galime pasiūlyti „ekspresinį“ variantą be tarpinių perkrovimų (t.y., dalinis krovinys važiuoja tiesiai, be sustojimų terminaluose), tačiau toks pasiūlymas kainuos brangiau. Mano patarimas: planuokite atsargas ir užsakykite iš anksto – tai geriausias būdas užtikrinti terminą ir sumažinti kainą.

7. Ar galima sutaupyti pasirinkus „pavojingų krovinių“ (ADR) pervežimą netinkamai?

Absoliučiai ne, ir tai yra viena pavojingiausių sričių. Pavojingi kroviniai (degiosios medžiagos, chemikalai ir t.t.) yra griežtai reglamentuoti. Vokietijoje ir Lietuvoje transporto inspekcijos yra labai aktyvios. Jei būsite pagauti vežant ADR krovinį be reikiamų leidimų, pažymėjimų ir įrangos, ne tik kad gausite milžinišką baudą, bet ir krovinys bus konfiskuotas, o įmonė gali būti uždrausta vykdyti veiklą.

Tačiau čia taip pat galima rasti geriausią kainą ne pažeidžiant įstatymų. Kaip? Rinkdamiesi pervežėją, kuris specializuojasi būtent ADR kroviniuose ir jau turi maršrutus su panašiomis prekėmis. Jei sunkvežimis jau yra paruoštas pavojingiems kroviniams (vairuotojas turi sertifikatus, mašina – įrangą), papildomas jūsų krovinielis (pvz., keletas dažų kanistrų) nekelia didelių papildomų išlaidų pervežėjui. Taigi, sąžiningumas ir profesionalumas čia taip pat sumokėja.

8. Kaip veikia draudimas daliniuose kroviniuose?

Dauguma klientų mano, kad jei pasirašo sutartį su logistikos agentūra, tai jų krovinys yra visiškai apdraustas. Taip nėra. Yra pagrindinis draudimas, kurį turi kiekvienas vežėjas pagal tarptautines konvencijas (CMR). Jo ribos yra labai ribotos – paprastai apie 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienam kilogramui (tai yra apie 10 eurų). Jei vežate brangią elektroniką, tokia suma nebus pakankama išmokėti žalos atveju.

Todėl visada rekomenduoju papildomą krovinio draudimą (All Risk). Jo kaina paprastai svyruoja nuo 0,3% iki 1% krovinio vertės. Tai nedidelė investicija, kuri užtikrina ramybę. Geriausią kainą draudžiant siūlo didelės ekspeditoriaus įmonės, kurios turi sudarytas ilgalaikes sutartis su draudikais. Nereikia siginti pigiausio draudimo internete, geriau pasiklaustyti savo logistikos partnerio patarimo – jis žino, kurios draudimo kompanijos greičiausiai išmoka kompensacijas, o kurios tik ieško būdų išvengti mokėjimo.

9. Kodėl kaina gali skirtis priklausomai nuo to, iš kurio Vokietijos regiono išvyksta krovinys?

Vokietija – didelė šalis. Jos ekonominis centras svyruoja. Šiaurės Vokietijoje (Hamburgas, Brėmenas) daugiausia jūrinių krovinių, ten yra didžiuliai uostai. Ten yra daugiau mašinų, važiuojančių į Rytus, todėl konkurencija didesnė ir kainos gali būti truputį mažesnė. Pietinė Vokietija (Miunchenas, Štutgartas) yra labiau industrializuota, ten daug gamyklų, o mašinų gali būti mažiau tam tikromis dienomis.

Be to, kalbant apie „geriausią kainą“, labai svarbu yra vairuotojo poilsio laikas. Jei krovinys paimamas netoli Lietuvos sienos (pvz., netoli Berlyno), vairuotojas gali nuvažiuoti be ilgos pernakvotės. Jei tai pietūs, jam reikės sustoti, o tai reiškia dienos užmokestį ir maitinimosi išlaidas. Šios smulkmenos dedamos į galutinę kainą. Esu matęs, kaip krovinys, paimtas vos už 50 km toliau, kainavo brangiau dėl to, kad ten nebuvo galimybės lengvai įsijungti į pagrindinį autostradų tinklą.

10. Kokius praktinius patarimus galėtumėte pateikti verslui, norinčiam sumažinti išlaidas?

Galiausiai, sukvarkykime viską į vieną vietą. Pagrindinis mano patarimas, grindžiamas 20 metų patirtimi – yra komunikacija ir planavimas. 1. Neklauskite kainos paskutinę minutę. Užklausa prieš pat išvežimą verčia mus ieškoti paskutinės minutės sprendimų, kurie visada brangesni. Planuokite savaitę ar dvi iš anksto. 2. Būkite išsamiūs. Nurodykite tikslų svorį, matmenis, vietą (adresą), iškrovimo sąlygas (ar yra keltuvas, ar reikia „pavaros“).