Daiktų pervežimas iš Vokietijos: Greitis ir Optimali Kaina – Vadovas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. Kasdien tarp šalių vyksta tūkstančiai siuntų – nuo mažų eBay pirkinių iki pramoninių įrengimų. Per daugiau kaip dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje esu matai viską: ir puikių, sėkmingai įgyvendintų logistikos projektų, ir situacijų, kai klaidingi sprendimai kainavo klientams brangiai laiko bei pinigų. Dažniausiai klientų užduodamas klausimas vis tas pats: „Kaip pervežti daiktus taip, kad tai būtų greita, bet tuo pačiu nekainuotų astronominių sumų?“.

Atsakymas nėra paprastas „taip“ ar „ne“. Logistika – tai ne tiesiog kelyje važiuojantis sunkvežimis, tai sudėtingas puzzle, kurį reikia sudėti taip, kad visi elementai derėtų. Šiame straipsnyje pasidelsime ties praktiniais aspektais. Mes nekalbėsime sausomis teorinėmis definicijomis, o žiūrėsime į procesą iš vidinio pusės – tokiu, kokį jį mato logistikos ekspertas. Suprasdami, kaip formuojasi kaina ir kas įtakoja pristatymo terminus, Jūs galėsite priimti informuotus sprendimus, išvengti nereikalingų nervų ir išlaikyti biudžeto rames.

Svarbu suprasti, kad „optimali kaina“ ir „maksimalus greitis“ – tai dažnai konfliktuojančios kategorijos. Bet vis dėlto, sužinojus tinkamus mechanizmus, šį konfliktą galima išspręsti Jums naudingiausia kryptimi. Štai išsami informacija, padėsianti naršyti tarptautinių pervežimų pasaulyje.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kas tiksliai lemia daiktų pervežimo kainą iš Vokietijos?

Dažnai klientai mano, kad kaina priklauso tik nuo atstumo kilometrais. Tai yra pagrindinė, bet ne vienintelė sudedamoji dalis. Per savo ilgą karjerą esu nustatęs, kad kainos formavimą įtakoja keturi pagrindiniai veiksniai: svoris, tūris, krovinio rūšis ir greitis.

Pirmiausia, sunkvežimis turi savo limitus. Jei Jūsų siunta sveria 500 kg, ji užims tiek pat vietos sandėlyje ir tiek pat degalų suvartos (nors šiek tiek mažiau), kaip ir 1000 kg siunta. Tačiau didžiausią vaidmenį vaidna tūris. Jeigu pervežate plunksnas, jos gali svėrti mažai, bet užimti visą sunkvežimio priekabą. Tokiu atveju mokama už tūrį (m3). Antra, krovinio tipas. Standartinė paleta dėžėse pigesnė nei šarvuoti automobiliai ar klimatinės kontrolės reikalaujantis maistas. Trečia, Vokietijoje taikomi kelių mokesčiai (MAUT), kurie yra vieni aukščiausių Europoje – jie taip pat įskaičiuojami į galutinę sumą. Ir galiausiai – degalų kainos, kurios svyruoja priklausomai nuo pasaulinės rinkos situacijos. Todėl, kai gaunate pasiūlymą, tikrinkite, ar jame nėra paslėptų papildomų mokesčių, tokių kaip „kuro priedas“ ar „ilgalaikio stovėjimo mokestis“.

2. Kaip pasirinkti tarp dalinio (kolektyvinio) ir pilno krovinio pervežimo?

Tai yra kritiškas pasirinkimas, lemiantis ir kainą, ir greitį. Dalinis krovinys (LTL – Less than Truckload) yra kaip viešasis autobusas: jis pasiima keleivių (siuntų) iš įvairių vietų, suruošia juos į vieną vagoną ir veža į paskirties vietą. Šis pasirinkimas yra geriausias, kai Jūsų siunta užima mažiau nei 10–12 europaletų vietos. Kaina čia yra optimali, nes Jūs mokate tik už užimtą erdvę. Tačiau reikia kantrybės – sunkvežimis turi surenkti kitas siuntas, nuvežti jas į sandėlį, iškrauti, perrinkti ir tik tada vežti Jūsų krovinią į Lietuvą. Tai gali užtrukti nuo 3 iki 7 darbo dienų.

Pilnas krovinys (FTL – Full Truckload) yra kaip taksi. Jums išnuomojamas visas sunkvežimis su vairuotoju. Jis važiuoja tiesiai iš Jūsų siuntėjo adreso Vokietijoje iki Jūsų durų Lietuvoje be jokių sustojimų (išskyrus technines pertraukas ar muitinę). Tai yra greičiausias variantas – dažnai įvykdomas per 1–2 dienas. Tačiau kaina bus žymiai aukštesnė, nes Jūs sumokate už visą transporto priemonės darbo laiką. Jei pervežate didelį kiekį prekių arba Jums būtina, kad prekės atvyktų „rytoj“, pilnas krovinys yra vienintelis teisingas pasirinkimas.

3. Ar tikrai reikalingas eksporto/importo brokeris, jei Vokietija ir Lietuva yra ES narės?

Tai vienas dažniausiai kylančių nesusipratimų. Taip, abi šalys yra Europos Sąjungoje, tai reiškia, kad prekių judėjimas tarp jų yra laisvas, be muitinių procedūrų (susitarimas dėl vidaus rinkos prekių). Tačiau „be muitinių procedūrų“ nereiškia „be dokumentų“. Esu matęs situacijų, kai siuntos buvo užstrigusios sienoje dėl neteisingai pildytų važtaraščių ar prastai suformuotų prekių deklaracijų.

Nors muitinės kontrolės punktuose dažniausiai tik tiriamai sustojama, kiekviena siunta turi būti tinkamai dokumentuota. Transporto kompanija užpildo CMR važtaraštį, kuris yra pagrindinis vežimo kontraktas. Tačiau jei pervežate prekes, kurios yra ribotamos (pvz., alkoholis, tabakas, vaistai, arba netgi kai kurios chemijos priemonės), arba jei prekės keliauja ne į galutinį vartotoją, o į sandėlį, gali prireikti papildomų dokumentų (pvz., EX1 deklaracijų, jei prekės keliavo per trečiąją šalį, nors ir atrodo, kad tiesiog iš Vokietijos). Nereikalingas brokeris gali padaryti klaidą, dėl kurios gausite baudą už neteisingą apmokestinimą (PVM). Profesionali transporto kompanija visada patikrins, ar prekių kodai (HS kodai) atitinka dokumentuose nurodytą turinį, kad išvengtume nemalonių staigmenų VMI patikrose.

4. Kodėl kaina pasikeičia, jei siunta nėra užtaisyta ant paletės?

Tai klasikinis atvejis, kai taupybos bandymai atsiverčia brangiau. Logistikoje paleta nėra medinė konstrukcija, kurios reikia mums išmesti – tai standartas. Paletės leidžia greitai pakrauti siuntą į sunkvežimį naudojant šaklius (keltuvus). Jei atvežate daiktą dėžėse, ant grindų, arba netvarkingai sukrautus ant „lentynos“, vairuotojas turi šią siuntą perkrauti rankomis.

Rankinis krovimas yra lėtas. Jei vairuotojui tenka dirbti rankomis valandą, tai laikas, kurio jis negali vairuoti. Transporto kompanijos tokiu atveju taiko „rankinio krovimo mokestį“, kuris gali siekti nuo 50 iki 100 eurų už valandą, priklausomai nuo šalies. Be to, padidėja sugadinimo rizika. Dėžė, pastatyta ant grindų po kitomis dėžėmis, gali nebeišlaikyti svorio. Patariu: jei norite optimalios kainos, visuomet užsisakykite paletę pas siuntėją Vokietijoje (jei tai prekės) arba supakuokite daiktus ant standartinės EUR paletės (120x80 cm) ir užfikuokite juos (apvyniokite) plėvele. Tai užtikrina, kad Jūsų siunta bus traktuojama kaip „krovinys“, o ne kaip „keleivio lagaminas“.

5. Kaip apskaičiuoti tūrį ir kodėl tai svarbiau nei svoris?

Vieną kartą teko konsultuoti klientą, kuris perkėlė labai lengvą, bet milžiniško dydžio aerodromų modelį. Jis stebėjosi, kodėl kaina tokia aukšta, kai svoris tik 20 kg. Atsakymas paprastas: sunkvežimio priekaba turi fiksuotą vidaus aukštį (apie 2,7–2,8 m) ir plotį. Jei Jūsų siunta yra 2 metrai aukščio, ji užima beveik visą aukštį, todėl ant jos negalima padėti nieko kito.

Tūris skaičiuojamas dauginant ilgį, plotį ir aukštį (m³). Logistikoje yra sąvoka „krovininė masė“, kai nustatoma, ar kaina skaičiuojama pagal realų svorį, ar pagal tūrinį svorį. Paprastai 1 m³ prilyginamas 167 kg (arba 200 kg, priklausomai nuo pervežėjo tarifo). Jei Jūsų siunta sveria 100 kg, bet užima 2 m³ (tūrinis svoris apie 334 kg), mokėsite taip, lyg svertų 334 kg. Todėl, pirkdamas iš Vokietijos, visuomet klauskite ne tik, kiek sveria prekės, bet ir kokio dydžio yra pakuotė. Kartais sumontuotos dalys (pvz., baldų dalys) užima mažiau vietos nei išardytos, tačiau montavimas Lietuvoje gali būti brangus – čia reikia ieškoti kompromiso.

6. Kiek laiko trunka vidutinis pervežimas ir ką daryti, jei skubate?

Standartinis terminas, kurį nustatome kolektyviniam pervežimui (kai turiu pakrauti keletą klientų Vokietijoje), yra 3–5 darbo dienos. Tai yra realus laikas, įskaitant surinkimą, išvykimą iš Vokietijos sandėlių (pavyzdžiui, iš Miuncheno ar Hamburbo zonų) ir pristatymą į Lietuvos regionus.

Jeigu Jums reikalingas skubus pervežimas (per 24–48 valandas), turime kalbėti apie ekspresinę logistiką. Čia kaina gali būti net 2–3 kartus didesnė. Mes tada ieškome vairuotojo, kuris yra Vokietijoje ir tuščiu sunkvežimiu (arba su daliniu krovininiu) grįžta į Lietuvos ar Lenkijos kryptimi. Toks principas vadinamas „return load“ (grįžtamojo krovinio) pasiūlymu. Jis leidžia sutaupyti, palyginti su tuo, jei mes siųstume vairuotoją iš Lietuvos tuščiąm. Jei skubate, apie tai praneškite kuo anksčiau – optimalaus „return load“ suradimas reikalauja laiko, o ne magijos.

7. Ar apdraudžiama siunta ir kas nutinka, jei ji sugenda?

Profesionalios logistikos kompanijos visada turi atsakomybės draudimą. Pagal tarptautinius konvencijas (pvz., CMR konvenciją), vežėjo atsakomybė yra ribota (dažniausiai apie 8,33 SDR už kilogramą, kas yra maždaug 10 eurų). Tai reiškia, jei dingsta 1000 kg siunta, Jums gali būti mokama tik apie 10 000 eurų, nors prekės vertė gali būti didesnė.

Mano patirtis rodo, kad brangiems daiktams (elekttronika, brangūs baldai, antikvariatas) reikalingas papildomas draudimas. Tokiu atveju, už papildomą mokestį (dažniausiai 0,3–0,5% nuo prekių vertės), draudikas apmoka visą vertę, jei įvyksta incidentas. Svarbiausia – kruopščiai užpildyti pradinį važtaraštį, nurodant tikrąją prekių vertę. Jei dokumente parašysite „baldai“ be nurodytos vertės, ir jie sudegs, gausite tik standartinę (ribotą) kompensaciją. Nevergiakite čia – draudimas yra Jūsų ramybės garantas.

8. Kokios yra specifikos pervežant pirkinius iš Vokietijos autogamyklos ar aukcionų (pvz., Mobile.de)?

Lietuviai labai aktyviai perka automobilius ir jų dalis iš Vokietijos. Čia logistika turi savo niuansus. Jei perka pilną automobilį, tai nebrangu – jis užima tik vieną vietą ant autovežimo. Problemos prasideda su dalimis arba keičiamaisiais ratais.

Dauguma vokiškų dalių parduotuvių ir autogamyklų siunčia prekes tik į savo artimiausią terminalą arba reikalauja, kad siuntą atsiimtų patikrintas transporto partneris. Jeigu Jūs nusipirkote porą variklių, jie gali būti aptepti alyva ir būti labai sūrios. Toks krovinys turi būti specialiai užtvirtintas, kad neapsisuktų ir ne užterštų kitų klientų siuntų. Be to, dėl jų svorio, gali reikėti ne standartinės 1000 kg paletės, o stipresnės.

Kai kalbame apie aukcionus (pvz., „surplus“ sandėlių išpardavimus), tenka dažnai susidurti su chaotišku supakavimu. Tokiu atveju rekomenduoju pasirinkti pervežėją, kuris siūlo „pakuotimo paslaugas vietoe“. Mūsų partneriai Vokietijoje gali atvažiuoti prie sandėlio, surinkti įvairias dėžes, uždėti juos ant paletės ir užfikuoti. Tai sutaupo daug nervų, nes tiesiog nusiųsdami kurjeriui (DHL, UPS) didelę neapdorotą siuntą, rizikuojate, kad ji bus atmesta dėl netinkamo formato.

9. Kaip elgtis, jei siunta atvyksta pažeista?

Tai nemaloni, bet reali situacija. Pirmasis ir svarbiausias žingsnis – nieko nekelkite ir nesinaikinkite pakuočių iki pat vairuotojo išvykimo. Vairuotojas turi būti informuotas apie pažeidimą akimirksniu. Kartu su juo reikia apžiūrėti siuntą ir CMR važtaraštį.

CMR važtaraštyje yra specialus laukelis „Pastabos“ (Remarks). Čia būtina užrašyti:„Siunta pažeista, suplėšyta plėvelė, dėžė įdubusi“. Jei vairuotojas atsisako pasirašyti su pastaba, skambinkite mums į dispčerinį – mes su juo kalbėsime. Jei pastabos nėra, o vairuotojas išvažiuoja, teisiškai laikoma, kad siunta atvyko geros būklės. Vėliau įrodyti, kad ji buvo sugadinta kelionės metu, beveik neįmanoma. Fotografuokite pažeidimus iš visų pusių. Šios nuotraukos kartu su pastabomis važtaraštyje yra pagrindas prašant draudimo išmoką.

10. Ką reikia žinoti apie krovinių apžiūrą ir pasiruošimą?

Geriausias būdas užtikrinti greitą ir pigų pervežimą yra pasiruošimas dar prieš siuntėjant krovinią. Paprastai klientai galvoja, kad tai mūsų, pervežėjų, reikalas. Tačiau 50% sėkmės priklauso nuo Jūsų.

Pirmiausia, užtikrinkite prieigą prie krovinio. Jei Vokietijoje siuntėjas turi sandėlį antrame aukšte be keltuvo, tai gali prailginti krovimą. Antra, pažymėkite dėžes. Jei siunte 20 vienodų dėžių, o 5 iš jų yra su brangia elektronika, o kitos su paprastomis detalėmis – būtina tai pažymėti ant kiekvienos dėžės. Nuo šiol „pasižymėjimas“ (markiravimas) yra būtinas. Trečia, jei krovinys yra nestabilus (pvz., ilgos metalinės sijos), informuokite apie tai iš anksto. Mums reikės paruošti specialias juostas arba atramas. Nustebęs esu, kai klientai slepia krovinio specifiką, bijodami, kad kaina padidės. Tačiau kaina padidės dar labiau, jei vairuotojas atvyks ir nebegalės saugiai užkrauti krovinio, ir jam teks grįžti tuščiam.

Išvada

Daiktų pervežimas iš Vokietijos – tai ne tik fizinis judėjimas keliu A6 arba A1.