Daiktų pervežimas į Vokietiją: saugumas ir greitis – Eksperto Vadovas

Vokietija jau daugiau nei dešimtmetį išlieka pagrindine Lietuvos prekybos partnere. Kasdien tarp šalių važiuoja tūkstančiai sunkvežimių, vežančių viską – nuo mažų siuntų elektroninės prekybos parduotuvėms iki didelių industrinių įrengimų. Esdamas šioje srityje beveik dvidešimt metų, galiu drąsiai teigti: nors atstumas tarp Vilniaus ir Berlyno ar Miuncheno nėra milžiniškas, sėkmingas pervežimas priklauso ne tik nuo ratais nuvažiuotų kilometrų. Visų pirma, tai klausimas apie logistikos tikslumą, krovinių apsaugą ir supratimą, kaip veikia vokiškas rinkos mechanizmas.

Kai klientas pasako „noriu, kad būtų greitai“, mes, logistikos specialistai, girdime „norime, kad nebūtų stabdymų, vėlavimų muitinėje ar techninių gedimų“. Kai jis sako „noriu saugumo“, tai reiškia ne tik, kad dėžės nenukris nuo sunkvežimio, bet ir, kad krovinius apsaugos drėgmė, netinkamos temperatūros ar neteisėtas kišimosi. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip užtikrinti, kad Jūsų krovinius Vokietijoje pasiektų laiku ir nepažeistus. Mes aptarsime technines detales, dokumentus, kuriuos reikia turėti omenyje, ir pagrindinius sprendimus, kuriuos reikia priimti planuojant transportą.

Svarbiausia suprasti, kad Vokietija – tai šalis, kurioje vežėjų darbas yra reguliuojamas itin griežtai. Čia neįmanoma „praslysti“ nustatytų reikalavimų. Vokiškas tikslumas nėra stereotipas, o realybė, su kuria susiduria kiekvienas vairuotojas ir ekspeditorius. Todėl, norint užtikrinti saugumą ir greitį, reikia ne tik patikimos transporto priemonės, bet ir išsamiai suplanuoto maršruto, bei tinkamai paruošto krovinių dokumentacijos. Žemiau rasite atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, kurious girdime iš savo klientų, ir kurie padės Jums suprasti šios sudėtingos, bet įdomios srities niuansus.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek laiko užtrunka daiktų pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Viskas priklauso nuo to, ką ir į kurį Vokietijos regioną vežame. Jei kalbame apie standartinį krovinių pervežimą sunkvežimiu (vadinamasis „FTL“ – Full Truck Load), kai krovinys užpildo visą mašiną, arba dalinį krovininį pervežimą („LTL“ – Less Than Truck Load), standartinis pristatymo laikas svyruoja nuo 1 iki 3 darbo dienų.

Pavyzdžiui, krovinius į Berlyną ar Vokietijos šiaurę (Hamburgas, Brėmenas) dažniausiai įmanoma pristatyti per 24–48 valandas, jei krovinys yra paruoštas iš karto ryte. Tačiau jei reikia važiuoti į pačią Vokietijos pietų dalį – į Miuncheną (Bavarija) arba netoli Austrijos sienos esančias vietoves, kelias gali užtrukti iki 3 dienų, atsižvelgiant į eismo intensyvumą ir vairuotojo poilsio režimus.

Svarbu paminėti, kad „greitas“ pervežimas reiškia ne tik vairuotojo greitį. Vokietijoje griežtai stebimos vairuotojo darbo ir poilsio valandos. Nė vienas profesionalus vežėjas nebus lenktynininkas, nes rizikuotų prarasti licenciją ir baudą. Greitis čia užtikrinamas logistika – optimalaus maršruto parinkimu, išankstiniu pristatymo laiko („Fensterzeiten“) suderinimu su gavėju ir techninės būklės transporto priemone. Jei klientas reikalauja ekspresinio pervežimo (pvz., automobiliu „pervasivežimas“ arba maža partija per vieną naktį), kaina padidėja, tačiau tokiu atveju mes naudojame komandos vairavimą (du vairuotojai vienoje mašinoje), kas leidžia važiuoti be ilgų sustojimų.

2. Kaip užtikrinamas krovinių saugumas kelyje?

Saugumas yra mūsų prioritetas Nr. 1. Per 20 metų esu matęs, kas nutinka, kai krovinys yra blogai užfiksuotas. Atsakymas į šį klausimą susideda iš kelių komponentų: pakavimo, fiksavimo ir transporto priemonės būklės.

Pirmiausia, krovinius reikia tinkamai supakuoti. Jei tai baldai ar jautrūs įrengimai, jie turi būti supakuoti į stiprias dėžes, apvynioti burbuliukine plėvele ir, svarbiausia, uždėti ant paletės. Paletės leidžia efektyviau krauti ir fiksuoti krovinius vairuotojo kelyje. Antras, ir galbūt svarbiausias etapas – yra fiksavimas (krovinių užtvirtinimas). Vokietijoje veikia griežti krovinių užtvirtinimo standartai (VDMA). Vairuotojas privalo naudoti tvirtinimo juostas (rinktuvus), grotas, atramas arba užraktus, kad krovinys nejudėtų net staigiai stabdyant arba posūkyje.

Mes taip pat stebime, kad dauguma gedimų arba pažeidimų įvyksta ne važiuojant autostrada, o kraunant ar iškraunant. Todėl visada rekomenduojame klientams pasirinkti patikimus sandėlius arba naudotis mūsų siūlomomis apkrovos/iškrovos paslaugomis. Be to, kiekviena mūsų mašina yra apdrausta civilinės atsakomybės draudimu, o kroviniai gali būti papildomai apdrausti „Casco“ tipo draudimu, kuris padengia žalą net jei įvykis įvyksta dėl vairuotojo kaltės (pvz., užkrito medis ar avarija).

3. Kokius dokumentus reikia turėti pervežiant daiktus į Vokietiją?

Nors Lietuva ir Vokietija yra Europos Sąjungos narės ir tarptautinės sienos formaliai nėra (tikrinimas retas), dokumentacija yra būtina ne tik muitinės, bet ir vidinio kontrolės tikslų. Pagrindinis dokumentas yra CMR važtaraštis. Tai tarptautinės krovininio pervežimo sutartis, kurioje nurodoma siuntėjas, gavėjas, krovinio tipas, svoris ir vertė. CMR važtaraštis yra pagrindas, jei kiltų ginčų dėl pažeidimo ar praradimo.

Be CMR, būtina turėti prekių sąrašą (pakavimo lapą), kuriame detaliai išvardijamos siuntos. Jei pervežami prekės, kurios yra pavojingos (pvz., chemikalai, degios medžiagos), būtinas ADR sertifikatas ir specialūs dokumentai. Jei pervežami naudoti daiktai (pvz., naudota technika), reikėtų turėti deklaraciją, kad prekė nėra atlieka (WEEE), nors tai dažniau aktualu dideliems kiekiams.

Taip pat labai svarbu teisingai užpildyti prekių faktūrą (invoice). Vokiški klientai yra itin reikalaujantys dėl formalumų. Jei faktūroje bus klaidų (pvz., neteisingas PVM mokėtojo kodas ar prekės kodas – HS kodas), gavėjas gali atsisakyti priimti krovinį, kol dokumentai nebus sutvarkyti. Tai sukelia vėlavimus ir papildomus išlaidas sandėliavimui.

4. Ar reikia drausti krovinius, ir ką daryti, jei jis sugenda?

Draudimas yra būtinas, ypač kai kalbame apie brangius krovinius. Pagal CMR konvenciją, vežėjo atsakomybė už krovinio praradimą ar pažeidimą yra ribota (paprastai apie 8,33 SDR – specialių traukimo teisių vienetas – už kilogramą). Jei vežate elektroniką, kurios vertė tūkstančius eurų, ši kompensacija nebus pakankama.

Todėl visada rekomenduojame pasirinkti visavertį krovinio draudimą. Esant įvykiui (pvz., avarija, gaisras ar vogimas), procesas yra toks: vairuotojas nedelsiant praneša ekspeditoriui, sudaromas įvykio protokolas (dažnai su Vokietijos policija), o gavėjas privalo patikrinti krovinį jo iškrovimo metu. Jei pastebimi pažeidimai, ant važtaraščio užrašomas „nuomonių atskirtas“ (rezervas), nurodant konkretų pažeidimą. Be šio užrašo gauti kompensaciją vėliau būna labai sunku.

Mano patirtis rodo, kad dauguma problemų išsprendžiamos ramiai ir profesionaliai, jei dokumentacija tvarkinga. Vokiškos draudimo kompanijos dirba greitai, tačiau reikalauja įrodymų – nuotraukų, protokolų ir vertinimo. Jei klientas pasirūpino draudimu iš anksto, jis gauna visą prekių vertę atgal, o ne simbolinę sumą pagal CMR ribas.

5. Kuo skiriasi dalinis krovinio pervežimas nuo pilnos mašinos nuomos?

Tai esminis pasirinkimas, kuris lemia kainą ir greitį. Pilnos mašinos (FTL) nuoma reiškia, kad Jūsų krovinys užima visą sunkvežimio erdvę. Mašina važiuoja tiesiai iš Jūsų siuntėjo adreso į gavėjo adresą Vokietijoje. Tai yra greičiausias ir saugiausias variantas, nes krovinys nėra perkraunomas (perkraustomas) tarpinėse stotyse.

Dalinis krovinio pervežimas (LTL) arba grupinis pervežimas naudojamas, tada kai Jūsų siunta užima mažiau vietos (pvz., 1–5 europaletės). Tokiu atveju mūsų mašina surenka krovinius iš kelių klientų Lietuvoje, veža juos į sandėlį Vokietijoje (arba paskirstymo centrą), ten juos iškrauna ir vėl pakrauna į kitą mašiną, kuri veža į galutinį gavėją, arba pristato tiesiai, jei maršrutas leidžia.

Dalinio pervežimo privalumas – kaina. Jums mokate tik už užimtą vietą. Trūkumas – ilgesnis pristatymo laikas (gali užtrukti 3–5 dienas) ir didesnis pažeidimo rizika, nes krovinys gali būti kelis kartus perkraunomas. Tačiau šiuolaikinė logistika leidžia sekti šį procesą itin tiksliai, todėl rizika minimali, jei pasitikite profesionalia kompanija.

6. Ar galima pervežti asmeninius daiktus (keliaujant į gyventi) į Vokietiją?

Taip, tai labai dažna paslauga, ypač tarp lietuvių, kurie išvyksta dirbti ar gyventi į Vokietiją. Tokiu atveju tai nėra komercinis krovinys, todėl procedūros šiek tiek skiriasi. Svarbiausia – turėti detalių daiktų sąrašą su apytikslė verte. Vokiškame muitinės (Zoll) punkte, jei bus sustabdyta, reikės parodyti, kad tai asmeniniai daiktai, ne prekybai skirta produkcija, kad nebūtų mokami mokesčiai.

Paprastai tokie pervežimai atliekami dalinio krovinio būdu, jei daiktų nėra daug (pvz., kelios dėžės ir sofa), arba maža „būsto“ (pervasivežimo) mašina, jei reikia pervežti visą buto turinį. Svarbu pažymėti, kad negalima pervežti tam tikrų draudžiamų daiktų, tokių kaip alkoholis dideliais kiekiais (viršijant asmeninio vartojimo normas) ar tabako gaminiai be specialių leidimų, nes tai sukelia didelę problemą muitinėje.

Mums, logistikos specialistams, svarbu su klientu iš anksto susitarti dėl pakavimo. Asmeniniai daiktai dažnai būna ne standartinio dydžio (pavyzdžiui, neįpakuota dviračiai ar minkšti baldai), todėl reikia skirti daugiau laiko jų užtvirtinimui, kad jie neapsibrėžtų kelyje.

7. Kokios yra specifinės Vokietijos kelių taisyklės, kurios veikia pervežimo greitį?

Vokietija garsėja savo autostradomis (Autobahn), kuriose daugelyje vietų nėra greičio limito sunkvežimiams (juos visada riboja 80 km/h, o dažnai ir 60 km/h), tačiau yra specifinių taisyklių, kurios gali sustabdyti transportą. Vienas svarbiausių dalykų – tai vokiški poilsio laiko apribojimai (Weekend ban). Paskutinį sekmadienio mėnesį (nuo 22:00 iki sekmadienio 22:00) ir per šventes sunkvežimiai, kurių bendroji masė viršija 7,5 tonos, draudžiami važiuoti. Jei Jūsų krovinys turi būti prieš šventę, reikia planuoti išvykti anksčiau arba derinti laiką taip, kad vairuotojas spėtų sustoti prieš uždraustą laiką.

Taip pat Vokietijoje griežtai stebiami mokesčiai už naudojimąsi keliais (LKW-Maut). Kiekviena mašina turi turėti specialų įrenginį (On-Board Unit), kuris automatiškai moka mokestį. Jei šis įrenginys sugedęs, mašina gali būti sustabdyta ir bauda didelė. Be to, Vokietijoje yra daugiau environmental zones (Umweltzone), kuriose leidžiama važiuoti tik mašinoms su žalia (Euro 6 ir aukštesnės klasės) aplinkos apsaugos žyme. Mūsų parkas visiškai atitinka šiuos reikalavimus, todėl vengiame stabdymų miestuose.

8. Kas nutinka, jei gavėjas Vokietijoje atsisako priimti krovinį arba jo nėra vietoje?

Tai situacija, su kuria susiduriama retai, bet ji sukelia didžiaulius nuostolius. Vokiški logistikos centrai dirba pagal griežtą tvarkaraštį. Jei vairuotojas atvyksta į sandėlį, o gavėjo nėra, arba jis nepasiruošęs priimti prekių (neturi pinigų, neturi dokumentų, arba paprasčiausiai pamiršo), vairuotojas privalo laukti. Vokietijoje laukimas mokamas (Stehzeit) ir jis nėra pigus – gali siekti 40–60 eurų per valandą.

Jei gavėjas visiškai atsisako priimti krovinį (pvz., dėl prekybos nutraukimo), krovinis turi būti grąžintas atgal į Lietuvą arba laikinai sandėliuojamas Vokietijoje kliento sąskaita. Tokiu atveju klientas turi sumokėti už pervežimą į abi puses ir sandėliavimą.

Kad išvengtume tokių situacijų, mes visada darome išankstinį patvirtinimą (Appointment confirmation). Paskutine diena prieš išvykstant mašinai, dar kartą susisiekiame su gavėju ir patvirtiname, kad jis laukia krovinio ir turi reikiamus mokėjimo dokumentus (jei tai yra COD – pristatymas priešmokės būdu). Ši papildoma komunikacija užtikrina sklandų procesą.

9. Ar galima sekti krovinio judėjimą realiu laiku?

Šiandien tai nebe papildoma paslauga, o standartas. Visos mūsų transporto priemonės yra aprūpintos GPS stebėjimo sistemomis. Klientas gali gauti nuorodą, kurioje mato savo krovinio vietą realiu laiku, taip pat gali matyti vairuotojo greitį ir sustojimus.

Be to, Vokietijoje yra labai išvystyta infrastruktūra, todėl dažnai naudojame ir specialias programėles, kurios leidžia sekti, ar mašina nešąsi į eismo spūstis. Jei atsiranda didelė eismo nelaimė (pvz., avarija A9 autostradoje), mes nedelsdami informuojame klientą apie galimą vėlavimą.