Augintinių vežimas į Vokietiją: Pilnas vadovas, taisyklės ir patarimai

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtmetis, dažnai turiu galimybę stebėti ne tik krovinių, bet ir žmonių judėjimą. Tačiau vienas iš emocingiausių ir dažniausiai kylančių klausimų nėra susijęs su logistika ar muitinės deklaravimu, o su artimiausiais mūsų draugais – augintiniais. Kelionė į Vokietiją, tiek gyvenamiesiems, tiek verslo reikalams, dažnai kelia natūralų nerimą: „Ar galėsiu pasiimti šunį?“, „Ar mano katė leis į Vokietiją?“, „Kokius dokumentus reikia turėti?“.

Vokietija, kaip viena iš griežčiausiai ir labiausiai užsakomų ES šalių, turi aiškiai apibrėžtas taisykles gyvūnų judėjimui. Tačiau geros žinos yra tokios: šios taisyklės yra logiškos, įgyvendinamos ir, jei viską pasiruošiate laiku, kelionė su augintiniu gali būti lygi taip pat sklandi kaip ir kelionė be jo. Šiame straipsnyje, remiantis ilgamečia patirtimi, padėsiu išsiaiškinti visus niuansus, kad jūsų keturkojis draugas nepatektų į nepageidaujamas situacijas pasienio punkte.

Svarbiausia žinoti iš pat pradžių: Vokietija yra Europos Sąjungos narė, todėl joje galioja bendri ES gyvūnų judėjimo reglamentai. Tai reiškia, kad jei keliaujate iš Lietuvos (taip pat ES narės), procesas yra daug paprastesnis nei, tarkime, keliaujant iš trečiosios šalies. Tačiau „paprastas“ nereiškia „be dokumentų“. Žemiau rasite išsamų atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus, padėsiančių jums susiplanuoti kelią be rūpesčių.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Ar yra galimybė vežtis augintinius keliaujant į Vokietiją be specialių leidimų?

Taip, absoliučiai. Keliaujantiems asmenims iš Europos Sąjungos (įskaitant Lietuvą) į Vokietiją savo augintinius vežti ne tik įmanoma, bet ir labai paprasta, jei laikomasi pagrindinių reikalavimų. Jums nereikia jokių ypatingų leidimų ar kvietimų iš Vokietijos institucijų, jei kelionės tikslas nėra komercinis (pavyzdžiui, gyvūno pardavimas ar dauginimas). Pagrindinis dalykas – tai „nekomercinio judėjimo“ kategorija. Tai reiškia, kad augintinys keliauja su savininku arba atsakinga asmeniu, kuris yra atsakingas už gyvūną pervežimo metu, ir kad šis judėjimas nesusijęs su pelno gavimu. Jei atitinkate šią sąlygą ir turite teisingus dokumentus, pasienio tarnybos privalo praleisti jūsų augintinį be jokių kliūčių.

2. Kokius pagrindinius dokumentus privalo turėti šuo ar katė keliaujant į Vokietiją?

Tai, turbūt, svarbiausias klausimas, į kurį dažnai atsakau savo klientams. Dokumentų paketas nėra didelis, bet kiekvienas jame esantis elementas yra privalomas. Pirmasis ir pagrindinis dokumentas yra Gyvūnų pasas (tai ne žmogaus pasas, o speciali ES formos knygelė). Šiame pase turi būti įrašyti gyvūno duomenys (pavadinimas, lytis, amžius, veislė) ir, kas svarbiausia, mikroschemos numeris bei antirabičinės vakcinos informacija.

Jei keliaujate iš ES šalies (Lietuvos), šis pasas yra visiškai pakankamas. Jį išduoda veterinaras jūsų gyvenamojoje vietoje. Be paso, verta turėti ir veterinarinę pažymą (jei gyvūnas serga liga ar vartuoja vaistus, nors tai nėra privaloma sveikiems gyvūnams), tačiau pasas yra „pagrindinis raktas“ į Vokietiją. Pasienio pareigūnai visada pirma prašo parodyti būtent jį.

3. Ar reikalinga mikroschema (čipas), ir kada ji turi būti įskiepyta?

Taip, mikroschema yra privaloma. Be jos netgi teisingai paskiepytas gyvūnas gali būti grąžintas atgal arba (blogiausiu atveju) perduotas karantinui savininko sąskaita. Mikroschema turi būti ISO standarto (11784 arba 11785), tai yra 15 skaitmenų skaičius. Ji turi būti įskiepyta prieš pirmąją antirabičinę vakcinaciją arba tą pačią dieną.

Čia dažnai daroma klaida: jei vakcina buvo suleista prieš įskiepijant mikroschemą, vakcina laikoma negaliojančia. Tai reiškia, kad tektų skiepyti iš naujo. Vokietijos veterinarinės tarnybos yra labai griežtos šiuo klausimu, nes mikroschema yra vienintelis būdas 100 % patvirtinti gyvūno tapatybę ir susieti jį su dokumentu. Taip pat būtina įsitikinti, kad veterinaras paso puslapyje teisingai nuskaityvo ir užrašė mikroschemos numerį – net viena skaitmens klaida gali sukelti nereikalingų klausimų.

4. Kokia antirabičinės vakcinos galiojimo tvarka? Ar turi būti laukiamas tam tikras laikotarpis po vakcinacijos?

Vakcinacija nuo pasiutligės yra kritiškai svarbi. Vakcina turi būti suleista licencijuoto veterinarijos gydytojo. Keliaujant į Vokietiją iš ES šalių (tokių kaip Lietuva), nėra reikalaujamas 21 dienų laukimo periodas po vakcinacijos (kaip tai būna keliaujant iš trečiųjų šalių), tačiau tik tada, jei vakcina nebuvo pirmoji gyvūno gyvenime.

Jei tai yra pirmasis skiepas, tuomet privaloma laukti 21 dieną nuo skiepijimo datos, kad imunitetas susiformuotų. Jei skiepas ne pirmasis (t. y., skiepyjama atnaujinama), gyvūnas gali keliauti iš karto po vakcinacijos. Svarbiausia yra užtikrinti, kad vakcinacijos galiojimo laikas pase nebūtų pasibaigęs. Vokietijoje nėra griežto reikalavimo dėl skiepų atnaujinimo (pvz., kas metai ar kas trejus metus), tai priklauso nuo konkretaus vakcinos gamintojo nurodymų, kurie turi būti įrašyti pase. Jei pasas rodo, kad vakcina galioja – viskas tvarkoje.

5. Ar Vokietijoje yra uždraustos kai kurios šunų veislės?

Tai klausimas, apie kurį daugeliu atveju užduoda buliukų, terjerų ar kitų „stipriųjų“ veislių savininkai. Vokietija išsiskiria tuo, kad šunų veislių apribojimai nėra vienodi visoje šalyje. Vokietija yra federacinė valstybė, o kiekviena žemė (federacinė žemė, pvz., Bavarija, Berlynas, Hesenas) gali turėti savo „Kampfhund“ (kovinių šunų) sąrašus ir reikalavimus.

Tačiau, bendrai kalbant, į Vokietiją su šunimis galima atvykti net jei jie priklauso sąrašams I ar II (pavyzdžiui, Amerikos pitbulterjeras, Bulterjeras, Tosa Inu). Jei šuo priklauso sąrašui I (labai pavojingos veislės), dažnai reikalaujamas specialus leidimas, dėvėti kaukė ir pavadis, o kartais ir sterelizacija/kastracija. Jei sąrašas II, reikalavimai švelnesni (kaukė ir pavadis viešumoje).

Svarbiausia: prieš vykdami, patikrinkite konkrečios federacinės žemės, į kurią keliaujate, įstatymus. Tačiau kaip turistams ar trumpalaikiams gyventojams, dažniausiai užtenka laikytis bendrųjų saugumo taisyklių (šuo turi būti kontroliuojamas, ant pavadžio viešumoje). Būtinai pasidarykite sau kopiją veislės liudijimo, jei kils abejonių dėl jūsų šuns kilmės.

6. Ar yra amžiaus apribojimai augintiniams, norintiems važiuoti į Vokietiją?

Taip, yra griežtas amžiaus cenzas. Į Vokietiją (kaip ir į visas ES šalis) negalima įvežti šuniukų ir kačiukų, jaunesnių nei 15 savaičių (apie 3,5 mėnesiai), jei jie nebuvo paskiepyti nuo pasiutligės.

Yra vienas išimtinis atvejis: jei jaunesnis nei 15 savaičių gyvūnas keliauja su savininku (arba atsakingu asmeniu) ir nėra skirtas prekybai, bei jei motina (su kuria jis keliauja) taip pat buvo paskiepyta nuo pasiutligės. Tokiu atveju leidžiama vežti jauniklius, jaunesnius nei 12 savaičių, arba jaunesnius nei 15 savaičių, jei jie atitinka specialius veterinarinius reikalavimus (pavyzdžiui, buvo paskiepyti, bet imunitetas dar nebuvo susiformavęs). Tačiau ši procedūra sudėtinga, todėl asmeniškai visada patariu laukti, kol šunelis sulauks 15 savaičių ir gaus pilną vakcinaciją – taip išvengsite nereikalingo streso pasienyje.

7. Kaip geriausiai vežti augintinį: asmeniniu automobiliu, autobusu ar lėktuvu?

Pasirinkimas priklauso nuo jūsų kelionės pobūdžio, tačiau kiekvienas transporto rūšis turi savus niuansus.

• Asmeninis automobilis: Tai patogiausias ir mažiausiai stresingas būdas augintiniui. Jūs kontroliuojate temperatūrą, galite sustoti pailsėti, pašerti. Būtina, kad gyvūnas būtų užsegamas saugos diržais (specialūs diržai šunims) arba būtų transportuojamas grotelėse/neperšlampamame krepšyje, kad netrukdytų vairuotojui ir nekenktų sau avarijos atveju.
• Autobusai: Ne visi autobusų vežėjai (pvz., Lux Express, Ecolines) leidžia vežti gyvūnus. Jei leidžia, tai dažniausiai tik maži gyvūnai (svoris iki 5–8 kg), turi būti specialiuose krepšeliuose, talpinamu po sėdynėmis, ir už papildomą mokestį. Dideli šunys į autobusus dažnai nepriimami.
• Lėktuvai: Skrendant į Vokietiją, taisyklės priklauso nuo oro linijų. Maži gyvūnai (iki 8 kg su krepšeliu) gali skraidti salone po sėdynės. Dideli šunys skrenda kroveinio skyriaus (bagaže). Čia būtina griežtai laikytis IATA taisyklių dėl gėriklės (kraitelės) dydžio ir ventiliacijos.

8. Ar galima vežti daugiau nei vieną augintinį? Kiek leidžiama?

Taip, galima vežti daugiau nei vieną augintinį, tačiau čia taip pat galioja ribojimai, siekiant išvengti nelegalios prekybos gyvūnais. Oficialiai, keliaujant asmeniškai (nekomerciniais tikslais), galima vežti ne daugiau kaip penkis augintinius.

Jeigu keliaujate su 6 ar daugiau augintiniais, pasienio tarnybos gali turėti įtarimų, kad tai yra komercinė veikla (pavyzdžiui, veislynas ar perpardavinėjimas), ir gali reikalauti papildomų dokumentų, kurie išduodami tik prekybinėms įmonėms. Jei keliaujate šeima ir kiekvienas narys turi po augintinį, geriau išduoti kiekvienam gyvūnui atskirą pasą arba juos užregistruoti skirtingų šeimos narių vardu, kad išvengtumėte nesusipratimų, jei gyvūnų yra daug.

9. Ar reikia atlikti papildomus gydymus prieš kelionę (prieš kirmėles, erkutes)?

Nors Vokietija nereikalauja privalomo gydymo nuo echinokokozės (pavyzdžiui, kaip tai būtina keliaujant į Airiją, Maltą ar Suomiją), kaip ekspertas aš visada rekomenduoju atlikti šią procedūrą. Vokietijoje yra daug parkų, miškų ir žaliuosiuose zonuose erkių, kurios gali perduoti pavojingas ligas (Lyme ligą, babesiozę).

Prieš išvykstant, maždaug 24–48 valandas iki kelionės, verta apdoroti augintinį priešparazitiniais vaistais (lašai ant sprando arba tablečių forma). Tai ne tik apsaugos jūsų gyvūną sveikatai Vokietijoje, bet ir rodo pasienio veterinarui (jei jis paklaus), kad esate atsakingas savininkas. Be to, jei planuojate keliauti toliau į Šiaurės šalis ar grįžti pro jas, be šio gydymo (ne anksčiau kaip 120 ir ne vėliau kaip 24 valandos prieš įvažiavimą) nebus įleistas. Geriau pasirūpinti iš anksto.

10. Kiek kainuoja augintinio paruošimas kelionei į Vokietiją?

Išlaidos nėra tokios didelės, ypač lyginant su bilieto kaina, tačiau jas reikia įtraukti į biudžetą. Pagrindinės išlaidos yra šios: 1. Mikroschema: kainuoja nuo 30 iki 50 eurų (priklausomai nuo veterinarinės klinikoje). 2. Gyvūno pasas: išdavimo mokestis paprastai svyruoja nuo 20 iki 40 eurų. 3. Antirabičinė vakcina: kaina priklauso nuo gyvūno svorio, bet vidutiniškai tai 20–50 eurų. 4. Priešparazitiniai vaistai: 10–30 eurų.

Taigi, visų pirminių procedūrų kaina svyruoja apie 100–150 eurų. Jei keliaujate lėktuvu, reikia įsigyti specialią gėryklę (kraitelę), kuri kainuoja nuo 50 iki 300 eurų, priklausomai nuo dydžio ir kokybės. Taip pat atsiminkite apie bilieto kainą augintiniui (autobusuose ar lėktuvuose), kuri paprastai sudaro 50 % bilieto kainos arba fiksuotą mokestį (pvz., 50–100 eurų lėktuvu).

Išvada

Apibendrinant, galima pasakyti vienu sakiniu: vežtis augintinį į Vokietiją ne tik įmanoma, bet ir visiškai saugu, jei esate pasiruošę.

Per savo dvidešimt metų patirtį šioje srityje mačiau daugybę sėkmingų kelionių su šunimis ir katėmis. Pagrindinė klaida, kurią daro dalis keliautojų, yra viską palikti paskutinę akimirką. Veterinarinio paso įsigijimas ar vakcinacijos atnaujinimas nėra procesai, kuriuos galima atlikti vakare prieš išvykimą rytui.

Vokietija yra šalis, kurioje labai mylimi gyvūnai, todėl infrastruktūra jiems (viešbučiai, parkai, veterinarijos klinikos) yra puikiai išvystyta. Jūsų augintinis tikrai jaustis ten kaip namuose. Tiesiog atidžiai patikrinkite paso galiojimą, įsitikinkite, kad mikroschema skaitoma, o jei keliaujate su „kovine“ veisle – pasidomėkite konkrečios žemės taisyklėmis.

Kelionė su augintiniu visada yra didelis nuotykis.