Atvykimo laikai iš Vokietijos į Lietuvą: Detali informacija ir Eksperto Nuomonė

Įvadas

Vokietija yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, o logistiniais ryšiais šios šalys susietos itin glaudžiai. Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų srityje, daugybę kartų teko girdėti vieną tą patį klausimą, kurį užduoda tiek didieji importuotojai, tiek maži privačiai asmenys: „Kada krovinys atvyks?“. Atrodo, kad atsakymas turėtų būti paprastas – pakanka žinoti atstumą ir greitį. Tačiau praktikoje realybė yra daug sudėtingesnė. Atvykimo laikai iš Vokietijos į Lietuvą priklauso ne tik nuo to, kaip greitai vairuotojas spaudia dujų pedalą. Tai yra sudėtingas mozaikos dalis, į kurią įeina krovinio tipas, pakavimo kokybė, vietovės Vokietijoje specifika, orų sąlygos, netgi savaitės diena.

Šiame straipsnyje nepasakysime paprastų „vikipedinių“ faktų. Siekiame suteikti gilią, praktinę žinią, paremtą ilgamečiu patyrimu, kad galėtumėte realiai įsivaizduoti, ką reiškia „standartinis“ arba „skubus“ pristatymas. Suprasdami procesus, kurie vyksta už vairuotojo kabinos ir siuntintojo sandėlio durų, galėsite geriau planuoti savo verslą ar asmeninius reikalus bei išvengti nereikalingo streso.

Svarbu suprasti, kad Vokietija – didelė šalis. Krovinys, išsiųstas iš Miuncheno (pietuose), keliauja visai kitu maršrutu ir užtrunka ilgiau nei siunta iš Berlyno ar Hamburgo (šiaurėje). Be to, labai didelę įtaką turi tai, ar tai yra pilna mašina (FTL – Full Truck Load), ar dalinis krovinys (LTL – Less than Truck Load), kuris turi būti sukomplektuotas tarpinėse bazėse. Mes išnagrinėsime visus šiuos niuansus, kad jūsų lūkesčiai atitiktų logistinę realybę.

Taip pat neignoruosime ir techninių bei teisinių aspektų, tokių kaip vairuotojo darbo ir poilsio režimas, kuris yra griežtai reglamentuotas Europos Sąjungos įstatymais. Tai dažnai būna pagrindinė priežastis, dėl kurios krovinys stovi kelias valandas, nors fiziškai atstumas jau būtų įveiktas. Šiame straipsnyje rasite išsamų atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus, padėsiančių susidaryti pilną vaizdą apie kelią iš Vokietijos į Lietuvą.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

1. Koks vidutinis krovinio atvykimo laikas iš Vokietijos į Lietuvą?

Vidutinis atvykimo laikas yra sąvoka, kurią dažnai suprantama pernelyg paprastai. Kalbant apie standartinius krovinius, kai yra renkama pilna mašina (FTL) arba siunčiamas dalinis krovinys be ypatingų komplektavimo procedūrų, terminas svyruoja nuo 24 iki 48 valandų. Tačiau tai yra grybas kelio laikas, t. y. tarpas, kai vairuotojas išvažiuoja iš pakrovimo vietos ir pasiekia iškrovimo punktą Lietuvoje.

Praktikoje „viso proceso trukmė“, kurią dažniausiai turi omenyje klientai, yra ilgesnė. Jei užsakymas pateikiamas ryte, vairuotojas gali atvykti į sandėlį tą pačią dieną arba kitą dieną. Pakrovimas gali trukti nuo 1 iki 4 valandų, priklausomai nuo krovinio tipo. Tada prasideda kelionė. Taigi, realiame laike, skaičiuojant nuo užsakymo patvirtinimo iki prekių gavimo Jūsų sandėlyje, reikėtų numatyti 2–3 dienas. Esant ypatingoms aplinkybėms (pavyzdžiui, krovinys turi būti paimtas iš tolimų Vokietijos regionų, kaip Bavarija ar Baden-Viurtembergas), terminas gali pasidėti iki 4 dienų.

2. Kiek laiko užtrunka dalinių krovinių (groupage) pervežimas ir kodėl jie lėtesni?

Daliniai kroviniai, arba grupiniai pervežimai, yra dažniausias pasirinkimas smulkesniems siuntimams, kai nėra pakankamai prekių pilnai sunkvežimiui. Čia atvykimo laikas skiriasi drastiškai nuo pilnos mašinos terminų. Kodėl? Todėl, kad prieš išvykstant į Lietuvą, krovinys turi susirasti „draugus“ – kitas siuntas, kurios eina tuo pačiu kryptimi.

Procesas paprastai atrodo taip: vairuotojas arba ekspeditorius surenka krovinius iš įvairių siuntėjų Vokietijoje, veža juos į konsolidacijos sandėlį (paprastai šalia Lenkijos arba Vokietijos-Lenkijos pasienio). Ten kroviniai iškraunami, persortuojami ir pakraunami į kitą, „linijinę“ mašiną, kuri važiuoja į Lietuvą. Šis procesas užtrunka papildomą laiką – paprastai 1 ar 2 dienas.

Todėl, jei siunčiate dalinį krovinią, įprastas terminas yra nuo 3 iki 5 darbo dienų. Skubus pervežimas (express) šiuo atveju įmanomas, tačiau jis kainuoja gerokai brangiau, nes reikia išvengti konsolidacijos sandėlių ir skirti atskirą transportą. Ilgamečio patirties galiu pasakyti, kad dalinių krovinių atveju verta būti kantriems, nes logistinių mazgų sinchronizacija – tai sudėtingas orkestras, kur viena vėluojanti siunta gali pastumti visą grafiką.

3. Ar atstumas tarp Vokietijos miestų ir Lietuvos tikrai įtakoja laiką?

Absoliučiai taip. Vokietija yra didelė šalis, ir geografinė padėtis lemia didžiulius skirtumus. Pavyzdžiui, atstumas nuo Berlyno iki Vilniaus yra apie 800 km, o atstumas nuo Miuncheno iki Vilniaus – virš 1400 km. Tai beveik dvigubai daugiau.

Jeigu krovinys paimamas iš Šiaurės Vokietijos (Hamburgas, Bremenas, Berlynas), jis gali pasiekti Lietuvą per 1 dieną (naktį). Tuo tarpu kroviniai, išsiųsti iš Pietų (Miunchenas, Štutgartas, Niurnbergas) arba Vakarų Vokietijos (Kelnas, Diuseldorfas, Frankfurtas), reikalauja ilgesnės kelionės. Čia neįmanoma įveikti kelio viena nakčiai neįžeidžiant vairuotojo darbo ir poilsio režimo. Tokiems atvejams standartinis terminas yra 2–3 dienos nuo pakrovimo momento.

Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad Vokietijoje yra daug pramonės zonų, kurios gali būti sunkiai pasiekiamos arba užstatytos miestuose (pavyzdžiui, „Ruhr“ sritis). Vairuotojui gali prireikti papildomo laiko, kad prasuktų pro miesto spūstis ir pasiektų sandėlį, kas taip pat prailgina bendrą atvykimo laiką.

4. Kokios yra pagrindinės delsimo priežastys šiame maršrute?

Per 20 metų praktikoje mačiau viską: nuo techninių gedimų iki neprognozuojamų gamtos stichijų. Tačiau dažniausios delsimo priežastys yra labai prozaiškos. Pirmoji – tai vėlavimas pakrovimo vietoje. Vokietijos sandėliuose griežtai laikomasi grafikų. Jei vairuotojas atvyksta 15 minučių pavėluotas dėl eismo įgulos, jis gali būti nukeltas į eilės galą, kas praleidžia visą dieną. Toks vėlavimas automatiškai nulemia 1 dienos delsimą Lietuvoje.

Antroji priežastis – eismas ir kelio darbai. Maršrutas per Lenkiją (A2 autostrada) yra pagrindinė aorta, tačiau ten dažnai vyksta remonto darbai arba įvyksta avarijos, sukuriančios kilometrinius spūstius. Vakarų Lenkijoje eismas ypač intensyvus.

Trečioji priežastis – techniniai gedimai. Nors sunkvežimiai prižiūrimi reguliariai, padangų plyšimas arba elektronikos nustūmimas gali nutikti bet kur. Tokiu atveju reikia laukti techninės pagalbos, kas užtrunka nuo 2 iki 6 valandų. Ir galiausiai, orai: žiemos metu, ypač lapkričio–kovo mėnesiais, slidžių kelių Lenkijoje arba Lietuvoje sąlygos gali prailginti kelionę kelias valandas arba net priversti sustoti.

5. Kaip vairuotojo darbo ir poilsio režimas (tachografas) veikia pristatymą?

Tai vienas svarbiausių, tačiau klientams dažniausiai nematomų veiksnių. Europos Sąjungoje galioja griežti tachografo reikalavimai: vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką (arba suskaldyti į 15 ir 30 minučių). Per parą vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (išskirtiniais atvejais 10 valandas), o po 4,5 valandų vairavimo turi būti 45 min. pertrauka.

Be to, kiekvieną 24 valandų periodą vairuotojas privalo turėti bent 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Tai reiškia, kad net jei atstumas nuo pakrovimo vietos iki Jūsų sandėlio yra 800 km ir teoriškai galėtų būti įveiktas per 8–9 valandas, vairuotojas gali būti priverstas sustoti, nes jo 9 valandų vairavimo limitas pasibaigė. Jis negali tęsti kelionės, nepaisant to, kad yra vos 50 km atstumu nuo tikslo. Jis privalo užmigti mašinoje 11 valandų, o ryte tik tada važiuoti atgal. Todėl „rytinis atvykimas“ dažnai virsta „popietiniu“ dėl šių saugumo reikalavimų.

6. Ar reikalingi muitinės ar kitokie dokumentai, kurie gali prailginti laiką?

Kadangi ir Vokietija, ir Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) narės, tarp šalių nėra muitinių patikros, jei prekės yra ES kilmės. Tai leidžia greitai kirsti sienas ir taupo daug laiko. Tačiau čia yra vienas svarbus niuansas. Jeigu prekės atvyksta į Vokietiją iš trečiosios šalies (pvz., iš Kinijos, JAV ar Jungtinės Karalystės) ir yra siunčiamos į Lietuvą, procesas gali užtrukti.

Tokiu atveju Vokietijoje gali būti atliekama muitinės išankstinis apdorojimas, arba krovinys turi būti pristatytas į Lietuvos muitinę su atitinkamais dokumentais. Jei dokumentai (pvz., EX1 deklaracija, pristatymo kvitas CMR) yra neteisingai užpildyti arba trūksta priedų, krovinys gali būti sulaikytas. Be to, jei prekės yra pavojingos (ADR), reikalingi specialūs leidimai ir papildomi dokumentai, kurių patikra taip pat gali užtrukti kelias valandas pasienio punktuose arba kontrolėse.

7. Kaip sezoniniai faktoriai (pvz., žiema ar šventės) veikia pristatymo terminus?

Logistika – tai gyvas organizmas, kuris jaučia metų laikus. Žiemą, ypač gruodžio–sausio mėnesiais, dienos trumpėja, o oras blogėja. Vokietijoje ir Lenkijoje dažnai pasitaiko sniego audros arba ledas. Nors sunkvežimiai yra paruošti žiemai (padangos su spyruoklėmis), greitis mažėja, o važiavimo laikas didėja. Be to, vairuotojai turi praleisti daugiau laiko pasiruošiant mašinai kelionei (šildymas, valymas).

Labai svarbus sezonas yra Kalėdos ir Naujieji Metai. Prieš šventes Vokietijoje vyksta masinis prekių siuntimas („Black Friday“ ir Kalėdinės prekės), dėl ko sandėliai yra perkrauti, o vairuotojų trūksta. Eilės prie pakrovimo vietų gali siekti kelias dienas. Taip pat reikia prisiminti Vokietijos šventes (pvz., Velykas, Pfingsten), kai sandėliai uždaromi, ir vairuotojai negali pakrauti krovinių 1–2 dienas. Planuodami siuntą, visada patikrinkite Vokietijos ir Lenkijos šventinių dienų kalendorių.

8. Ką klientas gali daryti, kad krovinys atvyktų kuo greičiau?

Aktyvi kliento pozicija gali sumažinti delsimo riziką. Pirmiausia, užtikrinkite, kad krovinys būtų paruoštas laiku. Jei vairuotojas atvyksta, o prekės dar nėra supakuotos arba paletės nesuderinamos su europalette standartu (120x80 cm), prarandamas vertingas laikas.

Antra, tiksliai užpildykite prekių klijentų etiketes (barkodus) ir pateikite teisingus komercinius dokumentus (pVM sąskaitas-faktūras, pakavimo sąrašus). Jei vairuotojas turi laukti, kol Jūs išsiųsite dokumentus el. paštu, tai gali užtrukti valandą.

Trečia, nurodykite tikslų ir lengvai pasiekiamą adresą. Sunkvežimiai yra dideli, ir jei Jūsų sandėlis yra senamiestyje, kur siauros gatvės, reikės iš anksto susitarti dėl iškrovimo vietos (pvz., artimiausioje aikštelėje). Greitas ir aiškus komunikavimas su vairuotoju (arba ekspeditoriumi) leidžia išvengti nesusipratimų, kai vairuotojas negali rasti įvažiavimo.

9. Kaip vyksta krovinio stebėjimas ir kada būtina tiksliai nurodyti adreso duomenis?

Šiuolaikinėje logistikoje krovinio stebėjimas (tracking) yra standartas. Dauguma ekspeditorių siūlo galimybę stebėti mašinos padėtį realiu laiku per GPS sistemas. Tačiau reikia suprasti, kad GPS rodo mašinos vietą, bet ne visada tikslų atvykimo laiką, nes neįvertinami eismo ir pakrovimo/iškrovimo grafikai.

Adreso duomenys turi būti nurodyti kuo tiksliau jau užsakymo etape. Vokietijos adresai sudėtingi: viename gatvės numeryje gali būti keli pastatai arba sandėlių kompleksai (pvz., „Gewerbegebiet 15, Halle 3“). Jei nurodysite tik gatvę be pastato numerio arba halės numerio, vairuotojas gali praleisti valandą važiuodamas po didelį pramoninį kvartalą, ieškodamas Jūsų. Lietuvoje situacija panaši – ypač naujuose pramonės rajonuose, kur navigacijos sistemos dar gali būti nepatikimos. Tikslus adresas – tai 50 % sėkmės laiku pristatyti.

10. Kas vyksta, jei krovinys vėluoja, ir kaip apie tai sužinoti?

Jeigu krovinys vėluoja, pirmiausia nereikia panikuoti. Delsimai iki 24 valandų tarptautiniuose pervežimuose laikomi normaliu reiškiniu, dėl aukščiau minėtų priežasčių (eismas, poilsis). Jei vėlavimas viršija šį laiką, ekspeditorius arba transporto kompanija privalo informuoti klientą.

Patirtis rodo, kad geriausias būdas sužinoti būklę yra tiesioginis ryšys su atsakinguoju dispečeriu arba vairuotoju. Dažnai klientų portaluose rodomi duomenys gali atsilikti nuo realios situacijos. Jei krovinys vėluoja, paprastai kompanija jau žino priežastį (pvz., techninis gedimas, avarija) ir gali pateikti naują, realų atvykimo laiko numatymą (ETA).