Atvykimo laikai į Vokietiją iš Lietuvos: Visiškas Logistikos Vadovas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka svarbiausia Lietuvos prekybos partnerė. Beveik kiekviena lietuvių eksporto įmonė, besivystanti gamybos, maisto ar baldų sektoriuje, bent kartą susidūrė su klausimu: „Kiek laiko užtruks mano krovinys atvykti į Vokietiją?“ Esdamas šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, galiu drąsiai pasakyti, kad nėra vieno vienodo atsakymo. Logistika – tai ne tik matematika ir atstumai kilometrais, tai ir dinaminė sistema, kuriai įtakos turi oro sąlygos, kelių būklė, muitinės procedūros ir netgi vairuotojų poilsio režimas.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir aiškiai paaiškinsiu, nuo ko priklauso pristatymo terminai, ką tikėtis renkantis tam tikrą pervežimo būdą ir kaip išvengti nereikalingų nustatymų. Suprasdami procesą, galėsite geriau planuoti savo verslą ir išlaikyti klientų pasitikėjimą.

Įvadas

Atstumas tarp Vilniaus ir Berlyno maždaug siekia 900 kilometrų. Teoriškai, važiuojant automagistrale nuolatinės greičio, šį atstumą įmanoma įveikti per 8–9 valandas. Tačiau praktikoje tarptautiniai pervežimai niekada nevyksta taip paprastai. Krovininio transporto judėjimas yra griežtai reglamentuotas, o omariniai procesi reikalauja daug daugiau laiko nei paprastas kelionė automobiliu.

Kai kalbame apie atvykimo laikus į Vokietiją, svarbu iš karto skirti keletą esminių dalykų: tai krovinio tipas (pilna mašyna ar dalinis krovinys), pervežimo būdas (keliu, oro ar jūros transportu) ir galutinė paskirties vieta Vokietijoje. Krovinys, keliaujantis į Hamburgą šiaurėje, keliaus kitaip ir kitu laiku nei krovinys, nukreiptas į Miuncheną pietuose.

Be to, pastaraisiais metais logistikos srityje įvyko didelių pokyčių. Brangios kuro kainos privertė keisti planavimo strategijas, o vairuotojų trūkuma visoje Europoje daro įtaką grafikų laikymuisi. Tačiau nepaisant šių iššūkių, Lietuvos ir Vokietijos maršrutas yra vienas geriausiai išvystytų, o standartiniai pristatymo terminai yra ganėtinai stabilūs ir prognozuojami, jei žinomi pagrindiniai veiksniai.

Toliau nagrinėsime dažniausiai užduodamus klausimus, kuriuos klientai kelia man esant šioje srityje. Tai padės jums suformuoti realius lūkesčius ir suprasti, kas vyksta „ušonėje“, kol jūsų prekės keliauja iš gamyklos prie pirkėjo.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

1. Koks vidutinis atvykimo laikas į Vokietiją kelių transportu, siunčiant pilną krovininę mašyną (FTL)?

Kai siunčiate pilną krovininę mašyną (Full Truckload), tai reiškia, kad visa mašyna yra užpildyta jūsų prekėmis ir keliauja tiesiai iš jūsų sandėlio į paskirties vietą be tarpinių sustojimų kitiems klientams. Tai yra greičiausias ir efektyviausias būdas dideliems kroviniams.

Standartinis atvykimo laikas į Vokietiją (pvz., į Berlyną, Hamburgą ar Frankfurto sritį) su FTL mašyna yra nuo 24 iki 36 valandų nuo to momento, kai krovinys yra pakrautas ir dokumentai suformuoti. Tačiau čia būtina įtraukti ir pakrovimo laiką. Jei vairuotojas atvyksta į jūsų sandėlį ryte ir pakrauja mašiną per 2–3 valandas, tai jis gali būti Vokietijoje jau sekančios dienos ryte arba pietų metu.

Svarbu atsižvelgti į tai, kad vairuotojas turi laikytis poilsio režimų. Jei kelionė trunka ilgiau kaip 4,5 valandas, jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Atstumai iki Vokietijos tokie, kad dažniausiai reikalinga viena pilna naktinė pertrauka (paprastai Lenkijoje), prieš pradedant važiuoti per šalies sieną. Taigi, realiame laike skaičiuojant nuo užsakymo patvirtinimo iki galutinio pristatymo, reikėtų skirti maždaug 1–2 dienas, atsižvelgiant į pakrovimo grafiką.

2. Kiek laiko užtrunka dalinių krovinių (LTL) pristatymas į Vokietiją?

Daliniai kroviniai (Less Than Truckload) yra populiaresni mažesnėms įmonėms, kurios nenukreipia pakankamai prekių, kad užpildytų visą sunkiasvorę mašyną. Šiuo atveju jūsų krovinys yra vežamas kartu su kitų klientų siuntomis. Tai keičia laiko apskaitą.

LTL siuntoms į Vokietiją vidutinis atvykimo laikas svyruoja nuo 2 iki 4 dienų. Kodėl tiek ilgai? Pagrindinis priežastis yra konsolidacija (krovinių sujungimas). Jūsų krovinys pirmiausia turi būti atvežtas į terminalą Lietuvoje, kur jis laukia, kol bus surinkta pakankamai krovinių į tą patį maršrutą. Tada mašina važiuoja į Vokietijos terminalą (pavyzdžiui, netoli Berlyno ar Miuncheno), kur kroviniai iškraunami ir vėl paskirstomi pagal galutines paskirties vietas.

Šis procesas vadinamas „kryžminimu“ ir užtrunka papildomo laiko. Nors mašina fiziškai gali nukeliauti per dieną, administraciniai ir logistiniai procesi terminaluose prailgina terminą. Tačiau dėl to LTL kaina yra žymiai mažesnė, todėl dažnai verta laukti papildomą dieną ar dvi.

3. Ar atvykimo laikas priklauso nuo to, į kurį Vokietijos miestą keliaujame?

Absoliučiai taip. Vokietija didelė šalis, o geografinis padėtis lemia didelius skirtumus. Kaip minėjau, atstumas iki Berlyno ar Ščecino (Stettin) yra trumpiausias, todėl kroviniai gali atvykti per 1 dieną. Tačiau jei paskirties vieta yra Miunchenas (pietuose) arba Diuseldorfas (vakaruose), kelionė užtrunka ilgiau.

Maršrutai į pietinę Vokietiją (Bavarija) dažnai eina per Čekiją arba per Lenkijos ir Vokietijos vidurio dalį. Tai prideda papildomų 100–300 kilometrų, kas reiškia dar 3–4 valandas vairavimo, o kartais ir papildomą poilsio pertrauką. Vakarinė Vokietija (Šiaurės Reinas-Vestfalija) yra tankiai gyvenamas industriškas regionas, kuriame dažnai pasitaiko spūstys, ypač netgi didmiesčių aplinkkeliais, tad net ir esant trumpesniam atstumui, greitis gali būti mažesnis.

Renkantis pervežėją, visada nurodykite tikslų pašto kodą, nes tai leidžia logistikos specialistams tiksliau įvertinti laiką. „Pristatyti į Vokietiją“ – pernelyg abstraktus užsakymas, kuris gali sukelti nesusipratimų dėl terminų.

4. Kaip vairuotojų darbo ir poilsio laikas įtakoja pristatymą?

Tai vienas svarbiausių faktorių, kurį dažnai pamiršta klientai. Mes nebegyvename laiku, kai vairuotojai galėjo vairuoti 12 valandų iš eilės. Šiuo metu galioja griežti ES reglamentai: vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, o per 24 valandų laikotarpį turi turėti mažiausiai 9 valandas poilsio (iš jų 11 valandas kasdien, jei nebus taikoma išimtis).

Kai vairuotojas artinasi prie Vokietijos sienos, jo vairavimo laikas gali būti artėjantys prie ribos. Jei jis privalo sustoti pailsėti, tai nutinka ne ten, kur patogu klientui, o ten, kur yra saugi aikštelė. Tai reiškia, kad krovinys gali „stovėti“ kelias valandas ar net naktį vos už kelių kilometrų nuo paskirties vietos, nes vairuotojas neturi teisės tęsti kelionės.

Be to, Vokietijoje taikomi naktinio darbo ir poilsio laiko apribojimai (Weekend ban). Sekmadieniais ir švenčių dienomis sunkiasvorės mašinos (virš 7,5 tonos) Vokietijoje negali važiuoti. Jei jūsų krovinys atvyksta į šalį šeštadienio pavakarę, gali tekti laukti iki pirmadienio ryto, kad būtų galima jį iškrauti. Tai labai svarbu žinoti planuojant „Just-in-Time“ (tiksliai laiku) pristatymus.

5. Ar muitinės procedūros Lietuvoje ar Vokietijoje uždelia siuntą?

Kadangi Lietuva ir Vokietija yra abi Europos Sąjungos (ES) narės ir priklauso Schengeno zonai, fizinės sienos patikros ir muitinės deklaravimas (tiek prekių, tiej žmonių) paprastai nevykdomos. Mašina važiuoja per „žaliąją juostą“ be sustojimų. Tai labai pagreitina procesą ir leidžia taupyti valandas.

Tačiau yra išimčių. Jei prekės yra pavojingos (pvz., sprogmenys, chemikalės), gali būti taikomi papildomi specialiųjų pervežimų reikalavimai. Taip pat, jei krovinys keliauja ne iš ES (pvz., atvežtas iš Kinijos į Lietuvą ir persiunčiamas į Vokietiją), tai jau gali būti tranzitas arba reikalingas T1 dokumento uždarymas, kas gali reikalauti sustojimo muitinės poste.

Bet 99% atvejų, kai kalbame apie standartinę prekybą tarp Lietuvos ir Vokietijos, muitinė nebuvo laiko suvartotojas. Čia didesnį vaidmenį vaidina ne biurokratiniai, o techniniai ir fizikiniai veiksniai.

6. Kaip oro sąlygos ir metų laikai veikia pristatymo greitį?

Žiemos sezonas Lietuvoje ir Lenkijoje bei Vokietijoje visada sukuria riziką vėluoti. Sniegas, ledas, stiprus vėjas – tai ne tik pavojinga, bet ir priverčia mažinti greitį. Netgi kai keliai yra išbarstyti, sunkiasvorės mašinos negali važiuoti 90 km/h greičiu – jos juda lėčiau dėl saugumo ir stabdymo kelio ilgio.

Be to, žiemą dažniau pasitaiko avarijų, kurios sukelia didžiulių spūsčių. Vien avarija A2 autostradoje Lenkijoje gali sustabdyti eismą valandoms, kas iš karto perkelia pristatymo terminą į kitą dieną.

Vasara turi savi iššūkių – tai keliai remonto darbai. Vokietijoje, kaip ir Lietuvoje, vasarą vyksta intensyvus automagistralių remontas, kur dažnai susiaurinamos juostos. Tai sukuria „butelio kaklo“ efektą, kuriame susikaupia šimtai sunkvežimių. Planuodami siuntą vasarą, visada verta padidinti laiko rezervą bent kelias valandas.

7. Ar galima garantuoti greitesnį pristatymą už papildomą mokestį?

Taip, tai vadinamasis „ekspresinis“ arba „Sprint“ pervežimas. Šiuo atveju krovinys yra vežamas specialiai tam priskirtu vairuotoju, kuris dažnai važiuoja dviem ekipažais (du vairuotojai vienoje mašinoje). Kai vienas vairuoja, kitas ilsisi, todėl mašina gali judėti be ilgesnių sustojimų beveik parą.

Tokiu atveju atvykimo laikas į Vokietiją gali būti sutrumpintas iki 12–18 valandų (priklausomai nuo atstumo). Tačiau ši paslauga kainuoja 2–3 kartus brangiau nei standartinis pervežimas. Paprastai ją naudoja gamybiniai įmonės, kai sustojus gamybos linijai dėl trūkstamų detalių, nuostoliai būtų milžiniški.

Verta paminėti, kad net ir ekspresiniame režime mes negalime pažeisti vairuotojų poilsio taisyklių, todėl „fizikos įstatymai“ lieka tie patys – tiesiog mažiau laiko prarandama pakrovimui ir iškrovimui bei nėra tarpinių sustojimų terminaluose.

8. Kokios yra dažniausios vėlavimo priežastys, su kuriomis susiduriu praktikoje?

Per 20 metų patirties mačiau viską. Dažniausia vėlavimo priežastis nėra pačios kelionės metu, o pakrovimo/iškrovimo etape. Jei klientas nėra pasiruošęs priimti krovinį (vairuotojas negali susisiekti su atsakingu asmeniu, arba vartuotojas užrakintas), laikas bėga. Vairuotojas negali laukti nemokamai amžinai, ir jei prasideda savaitgalis ar poilsio laikas, krovinys gali likti „užrakintas“ mašinoje iki pirmadienio.

Kita dažna priežastis – neteisingi arba nepilni dokumentai. Nors ES viduje reikia mažiau dokumentų, bet vairuotojas turi turėti galiojančius CMR sąskaitas-faktūras, papildomus liudijimus (pvz., medienai, alkoholiui). Jei trūksta vieno lapo, mašina gali būti sulaikyta patikrai.

Ir žinoma, techninės gedimai. Net ir geriausiai prižiūrimi sunkvežimiai kartai sugenda. Padangos plyšimas ar sistemos gedimas gali užtrukti kelias valandas. Patikimi logistikos partneriai turi 24/7 pagalbos tarnybą, bet ir tai ne visada išgelbsti nuo valandų ar dienos vėlavimo.

9. Ar verta naudotisi jūros transportu (per Klaipėdos uostą) į Vokietiją?

Jūros transportas dažnai asocijuojasi su lėtumu, bet kai kuriais atvejais jis gali būti konkurencingas, ypač siunčiant didelius kiekius krovinių į šiaurės Vokietijos uostus (Hamburgas, Brėmenas, Kiulis).

Kelionė laivu iš Klaipėdos į Vokietiją uostą trunka apie 18–24 valandas. Prie šio laiko reikia pridėti laiką krovinio išvežimui iš jūsų sandėlio į uostą, operacijoms uoste (krovimas, dokumentų tvarkymas), o tada iš Vokietijos uosto į galutinę paskirties vietą.

Visas šis procesas gali užtrukti 3–5 dienas. Dėl to jūros transportas dažniausiai naudojamas ne tada, kai skubama, o tada, kai reikia pervežti labai didelius kiekius (tūkstančius tonų) arba nestandartinius krovinius (pvz., didžiulius transformatorius, vėjo jėgainių dalis), kuriems negalima važiuoti keliu. Įprastiems prekėms kelių transportas visada lieka greitesnis ir lankstesnis.

10. Kaip klientas gali padėti užtikrinti, kad krovinys atvyktų laiku?

Geriausias būdas užtikrinti laiku pristatymą – yra atvirumas ir tikslumas. Pirmiausia, pateikite tikslius ir pilnus duomenis apie krovinį: svorį, matmenis, vietų skaičių ir, svarbiausia, pakrovimo/iškrovimo galimybes. Ar yra keltuvas? Ar reikia rankinių įrankių?

Antra, užtikrinkite, kad kontaktiniai asmenys abiejose pusėse yra pasiekiami. Vairuotojui dažnai tenka skambinti į sandėlius prašant instrukcijų, kaip nuvažiuoti. Jei niekas neatsiliepia, prarandamas brangus laikas.

Trečia, planuokite su atsarga. Nors mes, ekspertai, stengiamės laikytis terminų, logistikoje visada egzistuoja nedidelė tikimybė nenumatytų situacijų. Jei jūsų klientas Vokietijoje yra griežtai ribojamas laiku (pvz., pristatymas tik tarp 14:00 ir 15:00), apie tai reikia pranešti iš anksto, kad maršrutas būtų suplanuotas atitinkamai, o ne tikėtis stebuklo.

Išvada

Atvykimo laikai į Vokietiją iš Lietuvos yra ganėtinai stabilūs ir prognozuojami, tačiau jie priklauso nuo daugybės kintamųjų. Standartinis kelių transportu pervežamas krovinys pasiekia šalį per 1–2 dienas, tačiau daliniai kroviniai ar specifiniai reikalavimai gali šį laiką prailginti.