Atvykimo ir išvykimo laikai iš Vokietijos: Detalus vadovas planuojant tarptautinius pervežimus

Dirbant logistikos srityje daugiau nei du dešimtmečius, dažniausiai girdimas klausimas, kurį klientai užduoda beveik automatiškai, yra ne susijęs su kaina ar krovečio patikimumu, o su laiku. „Kiek laiko užtruks krovinys atvykti?“ arba „Kiek reikės laukti, kol išvyks automobilis iš Vokietijos?“. Šie klausimai atrodo paprasti, tačiau jų atsakymai slepia didžiulę logistikos mechanikos sudėtingumo dalį.

Vokietija, būdama didžiausia Europos ekonomika, yra mūsų, Lietuvos, pagrindinė prekybos partnerė. Kasdien tarp šalių važiuoja tūkstančiai sunkvežimių, gabenančių viską – nuo mažmeninės prekybos prekių iki pramoninės įrangos. Tačiau, manyčiau, kad „išsiuntčiau rytoj – pristatys poryt“ veikia kaip laikrodis, būtų didelė klaida. Logistika yra gyvas organizmas, kurį veikia tūkstančiai kintamųjų.

Šiame straipsnyje, remdamasis ilgamečiu patirties banku, aiškinau ne tik tai, kiek laiko trunka standartinis maršrutas, bet ir tai, kodėl šie laikai gali svyruoti. Suprasti procesą – tai pirmas žingsnis Link sėkmingo verslo planavimo, kadangi nenuostatų nebūtų nei tiekėjui, nei gavėjui.

Įvadas: Kodėl tikslus laikas yra „skystas“ sąvokas?

Kai kalbame apie atvykimo ir išvykimo laikus iš Vokietijos, svarbiausia suvokti, kad logistikoje nėra dviejų vienodų dienų. Nors atstumas nuo, tarkime, Berlyno iki Vilniaus yra apytiksliai žinomas, realus kelionės laikas priklauso nuo daugelio faktorių, kurie neturi nieko bendra su vairuotojo greičiu. Esu matęs, kaip idealiai suplanuota kelionė vėluoja ne dėl vairuotojo, o dėl to, kad sandėlyje Vokietijoje pasikeitė krovimo vadovo pamaina, o krovinys nebuvo paruoštas laiku.

Vokietija pasižymi itin gera kelių infrastruktūra – „autobanus“ (Autobahn) galima vadinti šios šalies venomis, tačiau būtent šie keliai dažnai tampa ir „spręgiais“. Didelės eismo koncentracijos, statybos darbai, kurie Vokietijoje vyksta be perstojo, bei griežti socialiniai reikalavimai vairuotojams visą tai įtakoją.

Be to, svarbu skirti „išvykimo laiką“ nuo to, kada sandėlyje pasirašomi dokumentai. Vairuotojas gali atvykti prie uosto ryte, tačiau jei krovinys nėra paruoštas, arba jei reikia laukti krovinimo konsolidacijos (kai viename automobilyje vežami keleto klientų siuntos), faktinis išvykimas gali užtrukti iki 12 valandų ir daugiau.

Taigi, kiek laiko užtrunka atvykti į Lietuvą? Paprastai, kalbant apie pilną krovinį (FTL), kai sunkvežimis skirtas vienam klientui, standartinis atvykimo laikas nuo krovimo momento Lietuvoje yra 24–48 valandos. Tačiau tai yra idealus scenarijus. Kalbant apie daleninius krovinius (LTL), kai siuntos keliamos į bendrą automobilį ir važiuoja per terminalus, laikas gali išsiplėsti iki 3–5 dienų, priklausomai nuo maršruto sudėtingumo.

Toliau straipsnyje rasiats išsamią informaciją apie tai, kas įtakoja šiuos laikus ir kaip tinkamai suplanuoti savo siuntą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje surinkau dešimt dažniausiai klientų užduodamų klausimų, padėsiančių išsiaiškinti logistikos subtilybes ir laiko planavimą dirbant su Vokietija.

1. Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Vokietijos į Lietuvą (ir atvirkščiai)?

Vidutinis vežimo laikas tarp Lietuvos ir Vokietijos, kai gabename pilną krovinį (FTL), svyruoja nuo 1 iki 2 dienų. Jei krovinys yra kamas iš pietų Vokietijos (pavyzdžiui, Miuncheno ar Štutgarto regiono) į šiaurės Lietuvą, tai gali užtrukti artimiau dviem dienoms. Jei maršrutas yra trumpesnis (pvz., Berlynas – Vilnius), krovinys gali atvykti per 18–24 valandas, jei nėra stabdžių. Svarbu atsižvelgti į tai, kad 24 valandos nėra darbo laikas, tai yra realus laikas, įskaitant vairuotojo poilsį ir technines pertraukas.

2. Kuo skiriasi atvykimo laikai tarp pilno (FTL) ir dalinio (LTL) krovinio?

Tai esminis dalykas, kurį dažnai supainioja klientai. Pilnas krovinys (FTL – Full Truck Load) važiuoja tiesiai iš siuntėjo prie gavėjo be sustojimų (išskyrus vairuotojo poilsį). Tai garantuoja greičiausią pristatymą. Dalinis krovinys (LTL – Less than Truck Load) yra kaip viešasis autobusas – automobilis renka įvairias siuntas iš skirtingų siuntėjų Vokietijoje, veža jas į terminąlą, ten iškrauna, rūšiuoja ir vėl pakrauna į kitą automobilį, kuris važiuoja į Lietuvą. Dėl šių papildomų operacijų (konsolidacija) LTL siuntos gali keliauti 3–5 darbo dienas, nors atstumas toks pat.

3. Ar savaitgalis įtakoja išvykimo laiką iš Vokietijos?

Taip, savaitgaliai yra kritiškas laikotarpis. Vokietijoje griežtai reguliuojami vairuotojų darbo laikai ir poilsio laikotarpiai, be to, dauguma sandėlių dirba tik pirmadienį – penktadienį (arba iki šeštadienio vidurdienio). Jei jūsų krovinys paruoštas penktadienio pavakare, didžiausia tikimybė, kad jis bus pakrautas tik sekmadienio vakarą arba pirmadienio ryte, o į Lietuvą išvyks pirmadienį. Savaitgaliais Vokietijoje taip pat galimi ribojimai sunkiasvorėms transporto priemonėms važiuoti kai kuriais keliais, todėl maršrutai gali būti keičiami.

4. Kiek trunka patys krovimo ir iškrovimo darbai?

Dauguma klientų mano, kad vairuotojas atvažiuoja, penkiomis minutėmis užkrauna ir važiuoja. Praktikoje tai retai būna taip. Standartinis krovimo laikas (palečių kėlimu su šakėmis) trunka apie 1–2 valandas, priklausomai nuo prekių kiekio. Jei prekės neįtelpa ant paletių ir jas reikia krauti rankomis (krovimo darbai), tai gali užtrukti ir 4–5 valandas. Be to, prieš pradedant krauti, vairuotojas tami užregistruoti atvykimą sandėlyje, pateikti dokumentus, o tai priklauso nuo sandėlio efektyvumo – gali tekti laukti eilėje prie vartų ir 2–3 valandas.

5. Ką reiškia „paskutinio milimetro“ pristatymas ir kaip tai veikia laiką?

Kai pasakome „paskutinis milimetras“ (arba „Last Mile“), turime omenyje pristatymą ne į terminalą Lietuvoje, o tiesiogiai į gavėjo sandėlį ar parduotuvę. Tai greičiausia ir patogiausia opcija, tačiau ji reikalauja koordinacijos. Jei gavėjo sandėlis dirba tik iki 16:00 valandos, o vairuotojas dėl eismo įvykių Lenkijoje atvyksta 16:30, jis teks laukti rytojaus, kad atidarytų vartus. Tokios vėlavimai nėra vairuotojo kaltė, todėl būtina tiksliai suderinti pristatymo langą (time window).

6. Ar vairuotojo poilsio laikas (tachografas) prailgina kelionę?

Absoliučiai taip. Tai ne tik įstatymas, bet ir saugumo klausimas. Pagal ES reglamentus, vairuotojas privalo daryti 45 minučių pertrauką po 4,5 valandos vairavimo. Po 9 valandų vairavimo jis privalo atsisakyti 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Tai reiškia, kad net jei kelionė truktų 12 valandų fiziškai, su poilsiu ji užima 24 valandas arba daugiau. Mūsų kompanijoje visada stebime, kad vairuotojai nesilaikytų „popierinių“ laikų ir tikrai ilsėtųsi, kad išvengtume eismo įvykių.

7. Kokios yra pagrindinės vėlavimo priežastys Vokietijoje?

Pagal mano patirtį, pirmoji priežastis – ne eismas, o sandėlių organizacijos trūkumai. Dažnai siuntėjas užsakoma transportą, o sandėlis nėra paruoštas palečių, prekės dar nepakavamos arba trūksta krovimo technikos. Antroji priežastis – eismo įvykiai ir statybos ant greitkelių. Vokietijoje „autobanų“ remonto darbai vyksta be perstojo, ir dažnai reikia nukrypti į apkrautus šalutinius kelius, kas prailgina kelionę kelias valandas. Trečioji priežastis – blogas oras (žiema), kai keliai pasidaro slygios, o sunkvežimiai su vėluojančiais padangomis užstringa kalvose.

8. Kaip ypatingos šventės Vokietijoje veikia pervežimus?

Vokietijoje yra nemažai regioninių švenčių (pvz., Karnavalas, Bavarijos šventės), kai sandėliai gali būti uždaryti, nors tai nėra valstybinė šventė. Taip pat reikia atsižvelgti į Velykas, Kalėdas ir Naujuosius metus. Per šiuos laikotarpius eismas yra itin intensyvus (daugiausia dėl turistų, o ne sunkvežimių), o dauguma logistikos centrų dirba pagal sutrumpintą grafiką. Planuojant siuntą prieš šventes, reikia tai daryti bent 3–4 dienas anksčiau.

9. Ar galima sekti krovinį realiu laiku ir kiek tikslūs duomenys?

Šiandien beveik visi automobiliai yra equipiruoti GPS stebėjimo sistemomis. Mūsų klientai gali matyti krovinio vietą realiu laiku. Tačiau būkite atsargūs vertodami duomenis. Sistema gali rodyti, kad automobilis „stovi“, nors jis gali būti tiesiog stovėjimo aikštelėje prie kavinės priešais sandėlį, laukdamas apriboto pristatymo laiko. GPS nerodo, kad vairuotojas jau 2 valandas laukia eilėje dokumentų patvirtinimui. Todėl visada rekomenduoju susisiekti su диспетčeriais dėl tikslesnės informacijos, jei rodomas vėlavimas.

10. Ką daryti, jei krovinys vėluoja, o man jau būtinas?

Pirmiausia – nepanikuoti ir nedaryti spaudimo vairuotojui (jis negali vairuoti greičiau nei leidžia įstatymai ir saugumas). Susisiekite su savo logistikos vadybininku. Profesionali kompanija visada turi „Plan B“. Jei situacija kritiška, kartais galima organizuoti persiuntimą (cross-docking) tarp vairuotojų tarpinio taške (pvz., Lenkijoje), kad prekės atvyktų greičiau kitu, tuščiu važiuojančiu automobiliu. Tačiau tai brangus sprendimas, todėl geriausia yra planuoti su atsarga.

Išvada

Apibendrinant, atvykimo ir išvykimo laikai iš Vokietijos nėra fiksuoti matematikos dydžiai, o dinamiškas procesas, priklausantis nuo techninių, organizacinių ir gamtinių faktorių. Nors standartinis pervežimas trunka 1–2 dienas, sėkmingas verslas reikalauja planavimo su atsarga (buffer).

Kaip ekspertas, kuris pervežė tūkstančius tonų krovinių, visada patariu savo klientams: neplanuokite pristatymo „paskutinę minutę“. Suteikite savo tiekėjui ir transporto kompanijai laisvumo veikti – leiskite dviem dienoms atsilaisvinti tarp užsakymo ir kritinio momento, kai prekės turi būti gamyboje ar parduotuvės lentynoje.

Profesionali logistika – tai ne tik greitis, bet ir prognozavimas. Žinant, kas vyksta „po gaubtu“, galite išvengti nemažai streso ir išlaikyti savo verslo procesus sklandžius. Jei abejojate dėl savo konkretaus krovinio terminų, visada geriau pasikonsultuoti iš anksto – tai padės išvengti nemalonų staigmenų.