Atvykimas iš Vokietijos – saugiai ir patikimai grįžkite namo

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena pagrindinių Lietuvos prekybos bei migracijos srovių krypčių. Kasdien tarp šalių vyksta tūkstančiai krovinių, o tūkstančiai lietuvių grįžta iš Vokietijos ne tik su poilsio įspūdžiais, bet ir su nupirktomis mašinomis, baldais, verslo įranga arba asmeniniais daiktais po ilgesnio gyvenimo užsienyje. Esu šioje srityje beveik dvidešimt metų ir per tą laiką matavau viską – nuo puikių, be rūpesčių susitvarkytų pervežimų iki sudėtingų situacijų, kurių būtų galima išvengti turint šiek tiek daugiau žinių.

Krovinių gabenimas iš Vokietijos atrodo paprastas: yra prekė, yra mašina, yra kelias. Tačiau praktikoje visa tai yra sudėtingas logistinis mechanizmas, kurio sėkmė priklauso nuo detalių planavimo, dokumentų tvarkos ir, svarbiausia, patikimo partnerio pasirinkimo. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi, padėsiant suprasti, kaip užtikrinti, kad Jūsų krovinys ar nupirktas automobilis pasiektų Lietuvą saugiai, laiku ir be nereikalingų rūpesčių. Nesvarbu, ar planuojate pervežti vieną paletę, ar visą butą, pagrindiniai logistikos principai išlieka tie patys.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Žemiau pateikiamas atsakymų į dažniausius klientų klausimus rinkinys. Jis suformuotas remiantis ilgamete praktika ir padės išvengti dažniausių klaidų, kurios kainuoja brangiai – tiek laiko, tiek pinigų.

1. Kokie dokumentai reikalingi krovinio pervežimui iš Vokietijos į Lietuvą?

Tai vienas pagrindinių klausimų, nuo kurio prasideda viskas. Teisingai paruošti dokumentai – tai 50 proc. sėkmės. Jeigu pervežate prekes (ne asmeninius daiktus), būtinos sąskaitos-faktūros (Rechnung). Jose turi būti nurodytas tikslus prekių pavadinimas, svoris, kiekis, prekių kodas (TN VED kodas) ir jų vertė. Be to, būtinas tarptautinis krovinių gabenimo kvitas CMR. Šis dokumentas yra pagrindinis sutartis tarp Jūsų (siuntėjo/gavėjo) ir pervežėjo. Jis patvirtina, kad krovinys buvo priimtas ir nurodytas jo buvimo būklė.

Jei kalbame apie asmeninius daiktus (pvz., grįžtant gyventi), reikės sudaryti daiktų sąrašą (pakavimo sąrašas) su nurodytu apytikriu vertės (nenaudojamų daiktų vertė nėra apmokestinama, jei tenkinamos susigrąžinimo sąlygos) ir svoriu. Taip pat būtina parodyti dokumentus, patvirtinančius gyvenamąją vietą Vokietijoje (pvz., išsiregistravimo liudijimas – Abmeldebescheinigung), kad muitinė neturėtų abejonių dėl mokesčių atleidimo. Jeigu pervežate automobilį, reikalingas Vokietijos registracijos liudijimas (Brief) ir techninis pasas (Schein), o jei mašina nevažiuoja – papildomas dronas.

2. Kaip apskaičiuojamas krovinio pervežimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Dauguma klientų mano, kad kaina priklauso tik nuo atstumo kilometrais. Tačiau tarptautinėse vežiose atstumas yra tik vienas iš komponentų. Kainą formuoja keturi pagrindiniai veiksniai: krovinio svoris arba tūris (kuras yra didžiausia išlaida), krovimo ir iškrovimo sudėtingumas (ar reikia keltuvo? ar reikia įvežti daug laiptų?), rūšis (pavojingi kroviniiai kainuoja brangiau dėl specialių reikalavimų) ir skubumas.

Taip pat didelę įtaką turi kuro kainos rinkoje ir, žinoma, vairuotojo darbo užmokestis. Vokietijoje ir Lietuvoje skirtingi minimalieji atlyginimai, todėl tarifai gali skirtis. Verta paminėti, kad jei krovinys nėra "pilotinis" (t. y. jis neužpildo visos sunkvežimio erdvės), kaina gali būti skaičiuojama pagal "užimtą vietą" metrais arba pagal svorį. Mano patarimas: jei norite sutaupyti, būkite lankstūs su pristatymo terminais – planinis pervežimas visada pigesnis už ekspresinį.

3. Kiek laiko užtrunka krovinio pristatymas iš Vokietijos į Lietuvą?

Standartinis terminas, kurį vadovaujantis galima planuoti, yra 2–4 darbo dienos nuo krovimo dienos. Tačiau labai dažnai klientai klausia: "Ar gali būti rytoj?" Atsakymas priklauso nuo to, kur Vokietijoje randamas krovinys. Jei tai Miunchenas arba Hambūras, tai gali užtrukti ilgiau nei esant kroviniai netoli Berlyno arba Lenkijos sienos.

Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad vairuotojas turi laikytis poilsio režimo (tachografo duomenys). Jis negali vairuoti 10 valandų iš eilės be pertraukos, todėl naktinis važiavimas ne visada įmanomas be sustojimų. Be to, didelę įtaką daro muitinės procedūros. Nors Lietuva ir Vokietija yra ES erdvėje, vis tiek gali būti atsitiktinių patikrų, ypač jei krovinys keliauja iš trečiosios šalies arba yra įtartinas dėl dokumentų neatitikimo. Geras planavimas – tai neskubėjimas "paskutinę minutę".

4. Ar reikia mokėti PVM ar muito, pervežant prekes iš Vokietijos?

Šis klausimas visada kelia daugiausia sumaišties. Kadangi abi šalys yra Europos Sąjungos narių, prekių judėjimas tarp jų laikomas vidiniu rinkos apyvarta. Tai reiškia, kad jeigu esate registruota PVM mokėtojo įmonė Lietuvoje ir perkančiose prekes iš Vokietijos įmonės, PVM sumokėti Lietuvos muitinėje nereikia – Jūs tiesiog apskaičiuojate ir mokate PVM Lietuvos valstybei savo deklaracijoje (vadinamasis "savarankiškas apmokestinimas").

Tačiau jeigu esate fizinis asmuo ir perkančiose prekes verslo reikmėms arba didesniais kiekiais, situacija gali keistis. Jeigu prekės atkeliauja iš šalių užsienio (ne iš ES) per Vokietiją, tai jau yra importas. Tada būtina deklaruoti prekes muitinėje ir sumokėti importo mokestį bei PVM. Asmeniniai daiktai, naudoti ilgiau kaip 6 mėnesių ir grąžinami į Lietuvą keičiant gyvenamąją vietą, nuo mokesčių atleidžiami. Svarbiausia – turėti įrodymus, kad šie daiktai jau buvo naudoti.

5. Kaip užtikrinti, kad brangūs ar trapūs daiktai nenukentės kelyje?

Dvidešimt metų darbo patirtis moko vieno: geriausia apsauga yra gerai atliktas pakavimas. Profesionalūs pervežėjai neįsivaizduoja kelio be kokybiškos pakavimo medžiagos. Stiklo, keramikos ar elektronikos gabenimas reikalauja specialių dėžių, putų, burbulų plėvelės ir, svarbiausia, tvirtinimo juostų.

Kai krovinys pakraunamas į sunkvežimį, jis turi būti užfiksuotas taip, kad nešoktų net staigiai stabdant arba įveikant posūkį. Vokietijos autostradose (Autobahn) greičiai dideli, todėl inercijos jėgos gali būti milžiniškos. Patariu klientams nedaryti kompromisų čia – jei neturite patirties pakavime, geriau pasinaudoti profesionalia pakavimo paslauga Vokietijoje prieš krovinio atsiėmimą. Taip pat verta pasidomėti draudimu – standartinis pervežėjo atsakomybės draudimas (pagal CMR konvenciją) dažnai siekia tik kelias eurus už kilogramą, kas neatspindi brangių daiktų vertės. Reikalingas papildomas krovinio draudimas ("all risk").

6. Ar galima pervežti automobilį, jei jis nevyksta savo jėgomis (sugedęs ar be techninio apžiūros)?

Žinoma, tai viena dažniausių paslaugų. Vokietijoje dažnai perkami automobiliai iš aukcionų (" salvage " mašinos) arba tiesiog senesniais metais, kuriems neapsimoka važiuoti savo jėgomis dėl techninės būklės. Tokiu atveju naudojamos specialios platformos su vilkiku (autovežis) arba įrenginamos specialios priemonės (keltuvai, tralai) automobiliui pakelti.

Čia svarbu tiksliai nurodyti automobilio būklę: ar jis važiuoja, ar sukasi ratai, ar yra padangos. Jei automobilis yra be ratų, reikalingos papildomos priemonės jo tempimui (drag chains). Taip pat būtina išvalyti automobilio vidų nuo asmeninių daiktų, nes muitinė gali tai traktuoti kaip kontrabandą arba papildomą krovinį, kuris nėra deklaruotas. Jei automobilis yra "išbrauktas" iš Vokietijos eismo, būtina užtikrinti, kad transportavimo metu jis nekelia pavojaus kitiems eismo dalyviams (pvz., nenukelia skysčių ant kelio).

7. Kas vyksta, jei krovinį sustabdo muitinė ir randa pažeidimų?

Tai blogiausias scenarijus, su kuriuo retai, bet susiduriame. Jei muitinės pareigūnai įtaria, kad deklaracija neatitinka realybės (pvz., sąskaitoje parašyta "naudoti baldai", o iš tikrųjų – visiškai nauji, su etiketėmis), gali būti pradėtas pažeidimo tyrimas.

Tokiu atveju krovinys gali būti uždarytas muitinės sandėlyje (tame pačiame punkte) iki išaiškinimo. Gali būti paskirta bauda už neteisingą deklaravimą, o gali būti reikalaujama sumokėti visus mokesčius (PVM, muito), kurie buvo vengiami. Jei pažeidimas didelis (pvz., bandymas įvežti alkoholį be akcizų), gresia ne tik bauda, bet ir krovinio konfiskavimas. Mano patirtis rodo, kad sąžiningumas ir tikslūs dokumentai visada pigiau už nereguliarumų bandymus. Jei įvyko klaida, geriau iš karto ją pripažinti ir spręsti su muitinės pareigūnais.

8. Kaip sekti krovinio judėjimą ir kada galiu tikėtis pristatymo?

Dabar, technologijų amžiuje, "juodosios dėžės" nebeegzistuoja. Profesionalios transporto kompanijos siūlo krovinio stebėjimo sistemas. Dažniausiai tai GPS sekimas, kurį galite matyti specialioje programėlėje arba svetainėje, įvedę savo užsakymo numerį.

Tačiau verta prisiminti, kad GPS rodo tik mašinos vietą, ne visada tikslų pristatymo laiką. Vairuotojas gali vairuoti dar 4 valandas, o užsakymas gali būti įvykdytas rytoj. Geriausias būdas sužinoti tikslų laiką – tiesioginis susisiekimas su vairuotoju arba logistiku prieš 1–2 valandas prieš numatomą atvykimą. Aš visada patariu klientams palikti ne tik savo telefono numerį, bet ir alternatyvų ryšio būdą, bei nurodyti gavėjo asmens, kuris bus vietoje, kontaktus. Vienas praleistas skambutis gali atidėlioti pristatymą dar para.

9. Kuo skiriasi "ekspresinis" pervežimas nuo "pilotinio" (surinkiamojo) pervežimo?

Ekspresinis pervežimas – tai kai mašina nuvažiuoja tiesiai pas Jus į Vokietiją, pakrauna Jūsų krovinį ir važiuoja tiesiai į Lietuvą. Jums nereikia laukti, kol bus surinkti kiti kroviniiai. Tai greičiausia, bet ir brangiausia paslauga, nes sumokėjate už visą sunkvežimio talpą arba nuvartą kelią.

Pilotinis (surinkiamasis) pervežimas – tai kai mūsų logistiniai vadybininkai suranda kitus siuntas tame pačiame regione (pvz., Bavarijoje), kad užpildytų sunkvežimį. Mašina apkeliauja kelias adresas, surenka krovinius ir turi važiuoja į Lietuvą. Šis variantas pigesnis, tačiau trunka ilgiau – reikia laukti, kol bus surinktas pilnas krovinys (paprastai tai trunka 1–3 dienas). Jei Jums neskuba, pasirinkite šią opciją – taip sutaupysite iki 30–40 proc. sumos.

10. Kodėl verta rinktis patikimą, nebrangiausią pervežėją?

Rinka pilna pasiūlymo, ir kainos gali skirtis dvigubai. Tačiau tarptautiniame pervežime kaip niekad tikslu pasakymas "pigiai daug kainuoja". Pasirinkę neaiškų pervežėją, kuris neturi licencijos, draudimo arba naudoja senas technines priemones, rizikuojate ne tik pavėluoti, bet ir prarasti savo turtą.

Patikimas pervežėjas visuomet turi galiojančią transporto licenciją, apdraudžia savo atsakomybę, turi sandėlius Vokietijoje krovinių laikinam sukrovimui ir, svarbiausia, tai įmonė, kuriai galite paduoti ieškinį, jei kas nors nueina negerai. Mano patirtis rodo, kad santykis kaina ir kokybė turi būti racionalus. Užtikrintas saugumas, dokumentų tvarka ir ramybė – tai ta dalis, už kurią verta mokėti. Niekas nenori gauti skambučio, kad mašina sudegė arba krovinys buvo pavogtas Lenkijos teritorijoje dėl saugumo priemonių trūkumo.

Išvada

Grįžti iš Vokietijos į Lietuvą su turtu ar prekėmis gali būti tiesus ir nerūpestingas procesas, jei jis yra pasitiki profesionalų rankose. Daugiau kaip dvidešimt metų šioje srityje mane mokė vienas pagrindinis dalykas – kliento ramybė prasideda ne tada, kai mašina atvažiuoja į kiemą, o tada, kai žinai, kad viskas tvarkoje dar prieš išvykstant.

Svarbiausia yra ne tik rasti pigiausią kainą, bet ir suprasti, kas už ją slypi. Tikslūs dokumentai, kruopštus pakavimas, profesonalus vairuotojas ir skaidri komunikacija – tai raktiniai elementai, užtikrinantys sėkmę. Nepaisant to, ar tai viena maža siunta, ar didelis kontineris su baldais, principas vienas: kokybė ir saugumas visada privalo būti pirmiau. Tikiuosi, kad šie patarimai padės Jums sėkmingai ir saugiai parvežti Jūsų turtą namo.