Atvykimai iš Vokietijos: Paprastas ir Saugus Grįžimas Namo – Visas Vadovas

Vokietija jau daugelį dešimtmečių išlieka viena pagrindinių Lietuvos prekybos bei migracijos partnerių. Kasdien tarp šalių vyksta tūkstančiai krovinių, o tūkstančiai lietuvių grįžta iš Vokietijos ne tik aplankyti, bet ir gyventi arba atgabenti daiktus. Dirbant tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt met�, esu matęs viską – nuo triukšmingų šeimų, grįžtančių su visa turtu vagonuose, iki prabangių automobilių, kurie turi būti pristatyti į Vilnių ne taip, o kitaip. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir padėsiu suprasti, kaip organizuojamas krovinių bei daiktų atvežimas iš Vokietijos, kad jums būtų kuo paprasčiau, saugiau ir, svarbiausia, be nereikalingų nerimų.

Grįžimas namo iš užsienio šalies visada yra emocingas ir svarbus įvykis. Nesvarbu, ar tai perkeltas verslas, grįžtantys emigrantai arba tiesiog nupirktas automobilis – pagrindinis tikslas yra vienas: krovinys turi pasiekti paskirties vietą tokiu pat būklės, kokia jis buvo išsiųstas, ir laiku. Tačiau logistika – tai ne tik vairuotojo darbas. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis tikslumo, žinių apie teisinius reikalavimus bei gebėjimo numatyti potencialias problemas. Šiandien mes išnagrinėsime visus grįžimo iš Vokietijos niuansus, kad jausdaviesi tikrai saugiai.

Dažniausiai Užduodami Klausimai (DUK)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man dažniausiai užduoda klientai. Atsakymai į juus padės jums susiformuoti aiškų vaizdą apie tai, kaip veikia ši rinka ir ką turėtumėte žinoti prieš pradedant bendradarbiauti su vežėjais.

1. Kiek laiko užtrunka krovinio pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, tačiau atsakymas nėra vienareikšmis. Viskas priklauso nuo to, kokį pervežimo tipą pasirinksite. Jei kalbame apie ekspressinį pervežimą, kai kroviniui skiriamas visas sunkvežimis arba automobilis su vairuotoju, kelionė iš Berlyno ar Miuncheno į Vilnių trunka apie 18–24 valandas (atsižvelgiant į poilsio laikas, kurį privaloma laikytis pagal „tachografą“).

Tačiau dažniausiai klientai renkasi ekonomiškesnį variantą – dalinius krovinius (arba vadinamuosius „suskaldytus“ krovinius). Tokiu atveju vairuotojas surenka krovinius iš skirtingų siuntėjų Vokietijoje. Tada terminas gali trukti nuo 3 iki 7 darbo dienų. Tai priklauso nuo maršruto sudėtingumo – kiek kitų klientų reikia aplankyti, ar reikia užsipildyti sandėlį. Mano patirtis rodo, kad nereikėtų skubėti ir rinktis brangiausią variantą, jei jūsų krovinys nėra skubus. Planuoti reikėtų bent savaitę iš anksto, taip sutaupysite nemažai lėšų.

2. Kaip susiformuoja pervežimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kainodara logistikoje yra lanksti ir priklauso nuo kelių pagrindinių faktorių. Pirmasis ir svarbiausias – kiekis ir tūris. Ar tai bus viena sofa, ar pilnas konteineris baldų? Antrasis – atstumas. Krovinys atvežtas iš Hamburgo brangiau nei iš netoli Lietuvos esančios Bavarijos.

Taip pat įtakos turi kuro kainos rinkoje, kurios svyruoja, bei sezoniškumas. Pavyzdžiui, prieš Naujuosius metus ar vasaros atostogas kainos gali šokti dėl didelio vairuotojų paklausos. Taip pat svarbu, ar reikalingos papildomos paslaugos: įkrovimas aukštais kranais, neįprastos prekės (pvz., pianinas), arba reikalingas „paskutinio kilometro“ iškrovimas į trečiąjį aukštą be lifto. Visada geriau pateikti tikslius krovinio matmenis ir svorį, gauti precizišką pasiūlymą ir išvengti neplanuotų priemokų vėliau.

3. Kokius dokumentus reikia turėti sėkmingam atvykimui ir muitinės formalumams?

Dokumentų tvarka yra pusė sėkmės. Jei pervežate asmeninius daiktus (grįžtate gyventi iš Vokietijos), būtina turėti galiojantį asmens dokumentą (pasą arba asmens kodą liudijantį dokumentą). Taip pat reikalingas daiktų sąrašas – tai gali būti laisvos formos deklaracija, kurioje išvardinami brangiausi daiktai (pvz., elektronika, baldai, dviraciai). Jei daiktų nupirkta prieš ilgesnį laiką (pvz., prieš 6 mėnesius ar daugiau), jie gali būti atvežami be muito (kaip jūsų nuosavybė), tačiau reikia įrodymų (pirkinių čekiai, seni sąskaitos faktūros), kai tik to reikalauja muitininkas.

Jei kalbame apie prekinį siuntą (pirkėjas Lietuvoje, pardavėjas Vokietijoje), būtina sąskaita-faktūra (Invoice). Be jos krovinys negali būti praleistas muitinės. Taip pat būtina CMR kelionių lapo kopija, kurią vairuotojas pateikia įmonės pavedimui.

4. Ar reikia mokėti PVM ir muitą atvežant prekes iš Vokietijos?

Vokietija ir Lietuva yra ES viduje, todėl techniniu požiūriu tai nėra importas iš trečiosios šalies, tačiau mokesčių klausimai visada išlieka aktūs. Jei esate PVM mokėtojas (turite įmonę), prekių įsigijimas iš kitos ES šalies laikomas įsigijimu ES viduje (angl. Intra-Community Supply), ir Jums reikia apskaičiuoti bei sumokėti PVM Lietuvoje (pagal savo apmokestinimo tarifą), tačiau Vokietijoje PVM nesumokate (jei pateikiate savo PVM mokėtojo kodą).

Asmenims, perkantiems prekes iš Vokietijos, taikoma speciali „mažų siuntų“ taisyklė. Jei siuntos vertė nepviršija 150 eurų (be pristatymo išlaidų), PVM mokamas tik tiesioginiam prekės pirkėjui (Lietuvoje) ir dažniausiai jį pasiima pašto ar kurjerių tarnybos bei perveda valstybei. Jei vertė didesnė – importuotojas turi pats deklaruoti prekes Muitinės sistemoje (pvz., „EMCS“ arba „Muitinės self-service“) ir sumokėti PVM bei galbūt muitą (priklausomai nuo prekės kilmės).

5. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas kelyje?

Saugumas yra mano aukščiausias prioritetas, ir taip turėtų būti kiekvienam profesionali vežėjui. Pradedame nuo pakavimo. Krovinys turi būti tvirtai užfiksuotas korpuse arba priekaboje. Naudojame specialias fiksavimo juostas („girios“), oro pagalves, kurios laiko krovinius atskirtus vieną nuo kito, ir užtvarus, kad krovinys nešoktų važiuojant.

Be to, kiekviena siunta yra draudžiama. Standartinis draudimas (CMR draudimas) apima 8,33 SDR (specialiųjų traukimo teisių) vienam kilogramui. Tačiau man rekomenduojant, klientai visada pasirinko papildomą „Visą vertę draudimą“ (All Risk insurance). Jis apima ir vairuotojo kaltę, ir avarijų, ir nuslydimo atvejus. Mano patirtis rodo, kad gerai užsegta ir uždėta plėvelė (streč) nuo drėgmės gali išgelbėti brangų baldą nuo sugadinimo per lietų Vokietijos autostradą.

6. Ar galima pervežti automobilį, kuris nėra ant eismo?

Žinoma, tai viena populiariausių paslaugų. Daugelis lietuvių Vokietijoje perka automobilius, kurie gali būti nedėvėti, be techninės apžiūros (TÜV) arba net su defektais. Tokiu atveju automobilis negali važiuoti savo eiga ir turi būti pervežtas autovežiu arba užkeltą ant platformos su vilkiku.

Yra du pagrindiniai būdai: autovežis (specialus sunkvežimis su 2 aukštų platforma, skirta 8-9 automobiliams) – tai pigiausias variantas, jei neskubate. Krovinys surenkamas iš visos Vokietijos ir atvežamas į Vilnių ar Klaipėdą. Antrasis būdas – vilkikas su platforma (trailer). Tinkamas brangiems, vintage arba pažeistiems automobiliams, kuriems reikalingas ypatingas dėmesys. Šiuo atveju automobilis užkeliamas ant aukštųjų platformų, todėl nėra rizikos jį įbrėžti įkrovimo metu.

7. Kas nutinka, jei vairuotojas vėluoja arba atsiranda nesklandumų?

Profesionalioje logistikoje komunikacija yra raktas. Jei vairuotojas užstringa eismo spūstyje ties Vroclavu arba patiria techninę gedimą, jis nedelsdamas praneša dispacheriui, o šis – klientui. Mes stengiamės pateikti realią informaciją, o ne „pasakojimus“. Jei vėlavimas yra mūsų kaltė (pvz., neteisingai suplanuotas maršrutas), atsiskaitymome su klientu už delspėdį (jei tai numatyta sutartyje).

Tačiau dažnai vėlavimai priklauso nuo jėgų, nepriklausančių nuo mūsų: muitinės patikros, blogi oro sąlygos ar policijos reidai. Tokiu atveju mes darome viską, kas įmanoma, kad krovinys pasiektų kuo greičiau. Svarbiausia klientui – neitišioti, o sužinoti, kas vyksta. Esu įsitikinęs, kad ramus ir aiškus pranešimas apie vėlavimą sukelia mažiau streso nei tylėjimas.

8. Kaip vyksta krovinio įkrovimas ir iškrovimas? Ar reikia kliento dalyvavimo?

Viskas priklauso nuo susitarimo. Jei tai yra pristatymas „nuo durų iki durų“, vairuotojas atvyksta tiesiai į nurodytą adresą. Jei klientas negali būti vietoje (pvz., darbo metu), vairuotojas gali palikti krovinį saugioje vietoje (pvz., sandėlyje, prie namų) arba perduoti atsakingam asmeniui (gynėjui, kaimynui) surašant perdavimo aktą.

Jeigu krovinys reikalauja specialaus įkrovimo (pvz., sunkių statybinių medžiagų arba įrenginių), mes organizuojame kranines paslaugas abiejuose galuose. Kliento dalyvavimas nėra būtinas, jei tiksliai nurodytas adresas ir kontaktinis telefonas. Tačiau rekomenduoju būti ryšiuose telefonu, jei vairuotojas negali rasti adreso Vokietijos mieste arba Lietuvos kaime, kur gatvės gali neturėti pavadinimų.

9. Ar galima sekti savo krovinio judėjimą realiu laiku?

Šiandien tai yra standartas, kurio negalima apeiti. Visi mūsų sunkvežimiai ir autovežiai yra aprūpinti GPS stebėjimo sistemomis. Klientas gauna nuorodą arba prisijungimo duomenis, kur gali matyti, kur jo krovinis yra šiuo momentu. Tai suteikia didžiulį psichologinį ramumą, ypač kai pervežate brangius daiktus ar automobilį.

Be to, dažnai naudojame SMS pranešimus. Kai vairuotojas pakelią į Vokietiją surenka krovinį, kai jis kerta Lenkijos-Lietuvos sieną ir kai artėja prie iškrovimo vietos, klientas gauna automatinį pranešimą. Tai leidžia jums planuoti savo laiką ir būti pasiruošus priimti siuntą.

10. Ką daryti, jei atvykus krovinys pažeistas?

Nors stengiamės, kad to nebūtų, retkarčiais incidentai įvyksta. Svarbiausia taisyklė – niekada nepasirašyti CMR dokumento arba pristatymo aktų be pastabų, jei pastebėjote pažeidimus. Vairuotojas ir klientas kartu turi apžiūrėti krovinį. Jei dėžės suplėšytos arba baldai įbrėžti, turi būti užrašyta „Su pastabomis“ (Remarks).

Toliau procesas yra toks: vairuotojas praneša dispacheriui, parengiamas pranešimas draudimo kompanijai. Jei turite „Visos vertės draudimą“, draudikas kompensuoją nuostolius arba atlieka remontą (jei tai įmanoma). Mano patirtis rodo, kad dauguma problemų sprendžiamos taikiai ir greitai, jei viskas tinkamai užfiksuota iš karto. Nereikia bijoti konfliktuoti – jūsų teisės gauti nepažeistą krovinį yra apsaugotos įstatymais.

Išvada

Grįžimas iš Vokietijos gali būti tikrai paprastas ir saugus, jei pasitiki šį procesą profesionalams. Per dvidešimt metų šioje srityje išmokau vieno: svarbiausia yra ne tik nuvažiuoti iš taško A į tašką B, o pasiekti, kad klientas jaustumės raminamas ir apsaugotas. Logistika – tai pasitikėjimo verslas.

Nesvarbu, ar pervežate vieną dėžę su asmeniniais daiktais, arba didelį partiją komercinių prekių, principai lieka tie patys: tikslumas, komunikacija ir atsakomybė. Nenaudokite klausimų ir pasiklauskite profesionalų patarimų prieš renkantis vežėją. Uždarbis, kurį sutaupysite renkant patikimą partnerį, padengs bet kokias galimas rizikas. Tegul jūsų grįžimas namo būna šiltas ir be rūpesčių, o mes pasirūpinsime, kad jūsų turtas atkeliautų saugiai.