Atsakingas ir Kruopštus Planavimas Kelionėms į Vokietiją: Logistikos Eksperto Vadovas

Vokietija – tai ne tik viena didžiausių ir stipriausių Europos ekonomikų, bet ir mūsų šalies strateginė partnerė bei dažniausia kryptis tiek verslo, tiek privatių kelionių atvejais. Per daugiau kaip dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų srityje, aš ne kartą esu matęs, kaip smulkios detalės, kurios buvo nepaisytos planavimo etape, virsdavo didžiuliais nesklandumais kelionės metu. Vokietiškas tvarką ir disciplina nėra tušti stereotipai – tai realybija, kuriai pritaikyti reikia itin kruopštaus pasiruošimo.

Nesvarbu, ar planuojate komandiruotę verslo automobiliu, ketinate nuvykti į atostogas su šeima, ar organizuojate krovinių pervežimą – principai išlieka tie patys. Sėkminga kelionė neprasideda tada, kai užvedate variklį, o dar daug anksčiau, kai prie stalo sėdate planuoti maršruto, dokumentus ir biudžetą. Šiame straipsnyje aš pasidelsiu prie kiekvieno svarbaus aspekto, kurį, remiantis savo ilgamečia patirtimi, laikau būtinu norint užtikrinti sklandų ir saugų judėjimą po Vokietijos kelių tinklą. Mes išnagrinėsime ne tik techninius reikalavimus, bet ir subtilybes, kurios leidžia išvengti nereikalingų rūpesčių ir baudų.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje dalyje suformulavau atsakymus į dešimt dažniausiai man kylančių klausimų, susijusių su kelionių į Vokietiją planavimu. Šie klausimai-atsakymai apima viską nuo dokumentų tvarkos iki specifinių vairavimo niuansų, kuriuos turi žinoti kiekvienas atsakingas vairuotojas.

1. Kokius dokumentus būtina turėti sauje, važiuojant į Vokietiją, ir ar pakanka tik vairuotojo pažymėjimo?

Tai yra pagrindas, be kurio neverta net pradėti kelionės. Dažnai klientai mano, kad jeigu važiuojame Šengeno erdvėje, patikros tikimybė maža, tačiau Vokietijos policija yra itin disciplined ir atsakinga. Būtina turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Jeigu jis nėra lotyniškų raidžių (pavyzdžiui, Lietuvoje visi jau tokie, bet jei kilo klausimas dėl kitų šalių dokumentų), reikalingas Tarptautinis vairuotojo pažymėjimas.

Be to, būtina turėti techninį pasą (Technische Überwachung) arba jo atitikmenį – mūsų atveju tai techninės apžiūros pažymėjimas. Jeigu transporto priemonė neregistruota Lietuvoje (pavyzdžiui, nuoma Vokietijoje), reikia įstatymus nustatytų dokumentų, patvirtinančių teisę valdyti šį automobilį. Taip pat privaloma turėti transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo „Žaliąją kortelę“. Nors daugelis šiuolaikinių draudikų siūlo elektronines versijas, aš visada patariu turėti spausdintą kopiją. Techninės pagalbos polisas (pavyzdžiui, „PZU“ ar „Gjensidige“ siūlomas) nėra privalomas, bet yra labai rekomenduotinas, ypač jeigu keliaujate senesniu automobiliu.

2. Kaip Vokietijoje veikia kelių mokesčiai (Maut) ir ar juos turi mokėti lengvieji automobiliai?

Tai vienas dažniausių nesusipratimų. Vokietijoje yra griežtai atskirti sunkiųjų ir lengvųjų automobilių mokesčiai. Sunkieji krovininiai automobiliai (virš 3,5 tonų) privalo mokėti mokesčius (Maut) už važiavimą automagistralėmis (Autobahn) ir kai kuriomis kelių atkarpomis. Tam naudojami specialūs prietaisai – on-board units (OBU), arba mokama per „Toll Collect“ terminalus.

Kas liečia lengvuosius automobilius ir motociklus – Vokietijoje jie nemoka mokesčio už važiavimą automagistralėmis. Tai viena iš nedaugelio šalių Europoje, kur kelionė pagrindiniais maršrutais yra nemokama. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad kai kurie tuneliai, specialūs tiltai ar kalnų perėjos (ypač pietuose, netoli Bavarijos) gali turėti vietinius mokesčius. Taip pat, jeigu važiuosite aplinkkeliais arba miestų centrais, kur yra įvesti specialūs ribojimai, gali tekti mokėti už važiavimą tam tikrose zonose, nors tai dažniau būna susiję su aplinkosauga, o ne tiesioginiu keliu mokesčiu.

3. Kas yra „Umweltplakette“ (ekologinė ženklelis) ir kodėl jis taip svarbus miestuose?

Vokietija yra labai jautri aplinkosaugai, todėl didžiuosiuose miestuose (pvz., Berlyne, Miunchene, Hamburge, Kelne) veikia „Umweltzone“ (ekologinės zonos). Į šias zonas įvažiuoti leidžiama tik automobiliams, turintiems specialų ženklelį ant priekinio stiklo. Ženkleliai yra trijų spalvų: žalias, geltonas ir raudonas.

Dauguma šiuolaikinių, mažiau taršos sukuriančių automobilių gauna žaliąją kortelę, kuri leidžia važiuoti be apribojimų. Senesni automobiliai gali gauti geltonąją arba raudonąją, kurios dažnai reiškia, kad į centrines zonas įvažiuoti negalima, arba galima tik ribotu laiku. Ženklelį galima įsigyti internetu arba techninės apžiūros stotyse (pvz., TÜV). Jeigu neturite šio lipduko ir bandysite važiuoti į „Umweltzone“, rizikuojate gauti baudą, kuri svyruoja nuo 80 iki 100 eurų. Mano patirtis rodo, kad policija šiose zonose tikrina itin aktyviai, todėl nerekomenduoju rizikuoti.

4. Kokios yra greičio apribojimų ypatybės Vokietijos automagistralėse (Autobahn) ir ar tikrai galima važiuoti be greičio?

Legenda apie neribotą greitį Vokietijoje yra viena populiariausių, tačiau ji nėra visiškai teisinga. Taip, yra atkarpų (ypač tankiai apgyvendintose vietose, toli nuo miestų centro), kur nėra fiksuoto greičio apribojimo. Čia galioja rekomenduojamas greitis – 130 km/h (Richtgeschwindigkeit). Jeigu įvyksta avarija važiuojant greičiau, vairuotojas gali būti laikomas atsakingu, net jeigu ir neturėjo teisės viršyti greičio.

Tačiau reikia prisiminti, kad didžioji dalis automagistralių turi greičio apribojimus, dažniausiai 120 km/h arba 130 km/h. Be to, artėjant prie sankryžų, tunelių, statybų zonų arba važiuojant tankiau apgyvendintais rajonais, greitis dažnai nuleidžiamas iki 80 km/h ar net žemiau. Statybų zonose Vokietijoje taikomos ypač griežtos baudos, o greičio matavimo kameros dažnai yra maskuojamos arba montuojamos ant specialių priekabų. Todėl, net jeigu matote „gerą kelią“, visada atidžiai žiūrėkite į kelio ženklus.

5. Kaip elgtis statybų zonose (Baustelle) ir kuo jos skiriasi nuo Lietuvos?

Vokietijos kelių statybos zonos yra gausios ir ilgos, nes keliai nuolat atnaujinami. Čia taikoma griežta tvarka. Pirmiausia, jeigu matote statybų ženklą, privaloma sumažinti greitį iki nurodyto (dažniausiai 60 ar 80 km/h). Baudos už viršijimą čia yra dvigubai didesnės nei įprastuose keliuose.

Svarbiausia taisyklė – „Geisterfahrer“ (vaiduoklių vairuotojai) rizika. Dėl susiaurėjimo juostų kartais painiai atrodo, kur reikia važiuoti, todėl visada vadovaukitės rodyklėmis, o ne intuicija. Jeigu pamatote vairuotoją, važiuojantį priešinga kryptimi, nedelsdama lėtinkite ir įjunkite „avarinius žibintus“. Taip pat, statybų zonose dažnai važiuoja sunkvežimiai, kurie gali užimti dvi juostas – būkite kantrūs ir nedarykite agresyvių manevrų, nes vokiškas drausmes numato, kad juostos keitimas statybų zonoje gali būti baudžiamas, jei nėra specialių rodyklių.

6. Ką reikia žinoti apie degalų kainas ir paslaugas degalinėse?

Degalų kainos Vokietijoje paprastai aukštesnės nei Lietuvoje, tačiau jos smarkiai svyruoja priklausomai nuo regiono ir degalinės tinklo. Brangiausia degalų pirkti automagistralėse (Autobahn), ypač didžiųjų tinklų degalinėse (pvz., Shell, Aral). Norint sutaupyti, verta važiuoti nuleidžiantis į miestelius arba naudotis pigesniais tinklais (pvz., „Freie Tankstelle“, kurių gausu prie mažesnių kelių).

Dėmesį reikėtų atkreipti ir į mokėjimo būdus. Nors dauguma pripažįsta kreditines korteles, kai kurios degalinės, ypač mažesnės, gali priimti tik vietines korteles arba grynusius pinigus. Visada patariu turėti keletą eurų grynaisiais. Taip pat, daugumoje degalinių galima įsigyti maisto ir gėrimų, tačiau kainos ten taip pat „turistiniai“ aukšti. Jeigu planuojate ilgesnę kelionę, verta pasirūpinti vandens ir užkandžių iš anksto.

7. Kokios taisyklės taikomos alkoholio vartojimui prieš vairavimą?

Vokietijoje alkoholio limitas vairuotojams yra 0,5 promilės, kas yra panašu į Lietuvą. Tačiau čia yra vienas svarbus niuansas: jeigu vairuotojas yra jaunesnis nei 21 metai arba turi vairavimo stažą mažiau nei 2 metus („probation period“), draudimas yra absoliutus – 0,0 promilės.

Be to, Vokietijos policija turi teisę sustabdyti automobilį be jokios priežasties ir atlikti alkotesterio testą, jeigu yra bent menkiausiai įtarimų. Baudos viršijus 0,5 promilės yra griežtos, o viršijus 1,1 promilės – vairavimo teisė atimama iš karto, o kelionė baigiasi policijos nuovadoje. Mano patirtis sako, kad geriausia taisyklė yra „jei vairuoji – negerk“. Nėra verta rizikuoti savo ir kitų saugumu dėl alaus.

8. Kaip teisingai formuoti „Rettungsgasse“ (avarinę juostą) užstrigus eismo spūstyje?

Tai vienas svarbiausių dalykų, kurį turi žinoti kiekvienas Vokietijoje važiuojantis asmuo. Jeigu susidaro spūstis ir eismas sustoja, vairuotojai privalomi sudaryti laisvą juostą greitosios pagalbai. Kairiojoje juostoje (greitaeigiojoje) reikia važiuoti kairiausia galima riba, o visose kitose juostose – dešiniausia galima riba.

Tarp tų dviejų susiformavusių „sienų“ turi likti laisva juosta. Net jeigu matote, kad greitosios pagalbos mašinos dar neartėja, juostą susidaryti būtina iš karto. Už tai, kad neformuojate avarinės juostos, gresia didelės baudos (nuo 200 eurų) ir taškai. Policija šią taisyklę stebi net iš oro naudodama dronus. Tai yra kultūros dalis – vokiečiai tai darba automatiškai, kai tik sustoja eismas.

9. Ar reikia rūpintis specialia apranga ar įrankiais automobilyje?

Lietuvoje esame įpratę turėti šviesos atšvaitus, degtukus ir pirmosios pagalbos komplektą, tačiau Vokietijoje reikalavimai gali šiek tiek skirtis ir būti griežtesni. Privaloma turėti: 1. Pirmosios pagalbos komplektą: Jis turi būti galiojantis (patikrinkite galiojimo datą ant dėžutės). 2. Atšvaitus: Mažiausiai du, patvirtinti ECE standartu. 3. Avarinio sustojimo trikampį. 4. Šviesos liemenę: Nuo 2014 m. liepos 1 d. ji privaloma kiekviename automobilyje (ne tik tų, kurie registruoti Vokietijoje, bet ir visiems važiuojantiems).

Be to, jeigu keliaujate žiemą (nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d.), o sąlygos yra žiemiškos (sniegas, ledas), privaloma turėti žieminę padangą visose ratuose. Vasarinės padangos su sniegu grandinėmis nėra laikomos atitinkančiomis reikalavimus. Verta pasirūpinti šiuo dalyku iš anksto, nes kelionių metu padangų keitimas gali kainuoti brangiai.

10. Kaip elgtis su parkavimu miestuose ir kodėl reikalingas „Parkscheibe“?

Parkavimas Vokietijos miestuose gali būti išbandymas nervams. Miestuose dažnai taikomos mokamos zonos, pažymėtos mėlyna zona su užrašu „Mit Parkschein“ arba „Parkschein erforderlich“. Čia galima naudoti automobilių skaičiuokles, kurias galima įsigyti degalinėse, arba mobiliąsias programas („ParkNow“, „EasyPark“ ir kt.).

Tačiau dažnai pasitaiko ir nemokamų zonų su laiko apribojimu, pažymėtų ženklu su skaičiumi (pvz., „2“). Tai reiškia, kad galite statyti nemokamai tik 2 valandas. Kadangi čia nėra mokėjimo aparato, Jūs privalote naudoti „Parkscheibe“ (parkavimo diską). Tai paprastas plastikinis diskas, kuriame nustatote atvykimo laiką ir jį padedate po priekiniu stiklu, matomai iš išorės. Jeigu neturite disko ir laikas viršytas, gausite baudą. „Parkscheibe“ kainuoja vos kelis eurus ir parduodama kiekvienoje degalinėje – tai būtina kelionės inventoriaus dalis.

Išvada

Apibendrinant, atsakingas ir kruopštus planavimas kelionėms į Vokietiją nėra tik biurokratinis reikalavimas, o pagrindas, užtikrinantis Jūsų saugumą, ramybę ir piniginės išsaugojimą. Vokietija – šalis, kurioje veikia taisyklės, ir šios taisyklės neleidžia išsisukti. Nuo taisyklingai paruoštų dokumentų ir ekologinio ženklelio iki supratimo apie avarinės juostos formavimą ir žieminę padangų įstatymą – kiekvienas detalės turi savo svarbą.

Mano daugiametė patirtis sako, kad geriausia kelionė yra ta, kurios metu nėra netikėtumų, o jeigu jų pasitaiko – esate pasiruošę jiems susidurti. Neleiskite, kad trūkstamas „Parkscheibe“ arba neįsigyta „Umweltplakette“ sugadintų Jūsų įspūdžius ar verslo planus. Pasirūpinkite šiomis smulkmenomis dar prieš išvykdami, ir Vokietijos keliai Jums atvers duris į sklandų bei efektyvų judėjimą. Kelionė prasideda ne nuo raktų įsukimo, o nuo žinojimo, kas Jūsų laukia kelyje.