Ar žinote, kaip užsisakyti pervežimą į Vokietiją pigiau?

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Nesvarbu, ar esate didelė gamybinė įmonė, siunčianti brangias technologines linijas, ar mažas verslininkas, norintis pristatyti savo gaminamus baldus į Miuncheno parodą – klausimas apie pervežimo kainą visada išlieka aktualus. Per daugelį metų dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, esu girdėjęs vieną tą patį susirūpinimą: „Kaip tai padaryti pigiau, neprarandant kokybės?“.

Dažnai vartotojai klaidingai manyti, kad „pigiai“ reiškia „blogai“ arba „nelegaliai“. Tačiau profesionalioje logistikoje pigumas dažniausiai reiškia efektyvumą. Tai yra optimalių sprendimų, maršrutų planavimo, išteklių derinimo ir tikslaus dokumentacijos pildymo menas. Vokietija yra arti, tačiau šios šalies logistikos rinka yra viena iš brangiausių ir reikalaujančių didžiausio tikslumo pasaulyje. Čia neįmanoma tiesiog „užsukti“ su krovininiu be išankstinio planavimo, nes vokiškas disciplinos lygis nenumato improvizacijų.

Šiame straipsnyje mes ne tik išnagrinėsime pagrindinius veiksnius, lemiančius pervežimo kainą, bet ir suteiksime praktinius patarimus, kurie leis jums sutaupyti biudžete. Išsamesnės informacijos ieškotojai rasi detalių atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus (DUK), kurie padės suprasti, kaip veikia kainų formavimas ir ką galite padaryti jūs, kaip užsakovo, kad kaina būtų kuo palankesnė.

Svarbu prisiminti vieną aukso taisyklę: pigiausias pervežimas ne tas, kurio kaina mažiausia, o tas, kuris atliekamas be jokio papildomo streso, vėlinimųsių ir netikėtų išlaidų. Pasinaudoję žemiau pateikiama informacija, galėsite drąsiai derybauti su logistikos kompanijomis ir pasirinkti sprendimą, kuris geriausiai atitinka jūsų poreikius.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kas pagrindiniai veiksniai lemia krovinių pervežimo į Vokietiją kainą?

Kainos formavimas logistikoje yra kompleksinis procesas, panašus į mozaiką. Pirmasis ir akivaizdziausias veiksnys yra atstumas, tačiau jis nėra vienintelis. Vokietijoje labai didelę įtaką turi kuras, kurio kainos šioje šalyje vienos aukščiausių Europoje, bei „Maut“ – kelių mokesčiai už sunkiasiasias transporto priemones. Šie mokesčiai priklauso nuo važiavimo zonos (pvz., aplink Berlyną ar Miuncheną jie gali būti skirtingi) ir transporto priemonės ekologinės klasės (Euro 6 standartai).

Antrasis, ne mažiau svarbus veiksnys yra krovinio charakteristika. Čia kalbame ne tik apie svorį, bet ir apie tūrį (kubinius metrus) bei „kraunamumą“. Profesionalai vartoja terminą „LDM“ (Loading Meter) – užimtos grindų ilgis krovežyje. Jei jūsų krovinys yra lengvas, bet daugiau vietos (pvz., putŗ plastiko, sausainiai), jums teks mokėti už vietą, ne už svorį. Taip pat svarbu ir krovinio tipas: standartinis paletas, pavojingi krovniai (ADR), šaldytuvas arba jautrios prekės – kiekvienas iš jų reikalauja specifinės technikos ir dokumentacijos, kas pakelia kainą.

Galiausiai, sezoniškumas ir pasiūlos/paklausos balansas. Jei planuojate vežti prieš šventes (Velykas, Kalėdas) arba metų pabaigoje, kai visi stengiasi pabaigti metines kvotas, kainos šuoliuoja aukštyn. Taigi, kaina priklauso nuo fizinių dydžių, vietinių mokesčių, krovinio specifikos ir laiko pasirinkimo.

2. Kas yra „groupage“ arba dalinių krovinių pervežimas ir kodėl jis pigesnis?

Dalinis krovinys (angliškai Less than Truckload – LTL, arba groupage) tai metodas, kai viena transporto priemonė gabenama keletas smulkesnių krovinių, priklausančių skirtingiems siuntėjams ir skirtingiems gavėjams. Tai vienas efektyviausių būdų sutaupyti, jei jūsų krovinis neužpildo pilno sunkiojo automobilio (pvz., turite tik 2–4 europalletes).

Mums, logistikos ekspertams, tai leidžia optimizuoti maršrutus. Vietu važiuoti tuščiu automobiliu iš Vokietijos atgal į Lietuvą, mes surandame kelis klientus, kurie dalinasi vieno sunkvežimio talpa. Kaina kiekvienam klientui apskaičiuojama proporcingai užimtai vietai. Pavyzdžiui, jei pilnas automobilis kainuoja 1000 eurų, o jūs užimate dešimtadalį jo vietos, jums mokėti reikėtų apie 100 eurų (plius logistikos kompanijos marža už surišimą).

Trūkumas gali būti tas, kad dalinis krovinys dažnai trunka ilgiau, nes vairuotojas turi sustoti ir iškrauti/pakrauti kitus krovinius tarpiniuose punktuose (sandėliuose). Tačiau jei jums nėra būtina, kad prekės atvyktų „rytoj“, tai yra geriausias pasirinkimas biudžetui išsaugoti. Be to, tai yra ir draugiška aplinkai, nes mažiau tuščiai važiuojančių automobilių reiškia mažesnės anglies dioksido išmetamas.

3. Kaip krovinių įpakavimas įtakoja galutinę pervežimo kainą?

Dažnai pamirštame, kad kaina prasideda ne nuo to, kai automobilis atvažiuoja pas jūsų sandėlį, o dar anksčiau – pakavimo etape. Netinkamas įpakavimas gali paversti pigų pervežimą brangiu košmaru. Pirmiausia kalbant apie paletus. Standartinė EUR paleta (1200x800 mm) yra optimalus dydis. Jei jūsų krovinys stovi ant nestandartinės, per didelės arba sugadintos paletos, sandėlininkai gali atmesti ją kaip „nekraunamą“ arba uždėti papildomą mokestį už dėžių perpakinimą.

Kita svarbi detalė – aukštis. Jei ant vienos paletos užpyldote prekes aukščiau nei 1,80 metro (standartinis sunkvežimio aukštis), gali tekti naudoti specifinę techniką (pvz., „Mega“ trailerius su aukštesniu stogu), kas brangiau. Taip pat labai svarbu užtikrinti krovinio fiksaciją. Jei prekės suslydo arba sužaloja kitą kliento krovinį tame pačiame automobilyje, atsakomybė ir žala kris ant jūsų pečių.

Taigi, gerai įpakavotas krovinys tai: standartinės paletės, tvirtai prifixuota prekė (naudojant juostas, plastikinius apvadus, putŗ blokus) ir aiškiai pažymėtos etiketės. Tai leidžia vairuotojui greitai pakrauti ir iškrauti, o vadybininkams – išvengti nesusipratimų. Laikas – pinigai, ir kuo greičiau pakraunama, tuo pigiau paslauga.

4. Ar laikas turi įtakos kainai: kada geriausia užsakyti pervežimą?

Absoliučiai taip. Logistika – tai gyvas organizmas, reagavimas į rinkos pokyčius. Optimalus laikas užsisakyti pervežimą yra 3–5 darbo dienos prieš planuojamą išvežimą. Tokiu atveju ekspeditoriai turi laiko surasti geriausius pasiūlymus, suderinti maršrutus ir palyginti kainas.

Jei užsakote pervežimą „paskutinę minutę“ (pvz., vakare rytoj reikia važiuoti), jūs tiesiog priverčiate logistikos paslaugų teikėją skubėti. Skubos mokestis (urgency fee) gali padidinti kainą nuo 20 iki 50 proc. Vairuotojams reikia mokėti papildomai už nenumatytus darbo valandas poilsio laiku, o ekspeditoriams teks ieškoti laisvų automobilių rinkoje, kur jų gali būti mažai.

Taip pat svarbu savaitės diena. Didžiausia paklausa yra pirmadieniais (visi nori išvežti savaitės krovinius) ir penktadieniais (norima suspėti prieš savaitgalį). Užsakydami pervežimą antradienį, trečiadienį ar ketvirtadienį, dažnai galite gauti lengvesnę kainą, nes rinka mažiau perkrauta. Be to, jei galite lanksčiai žiūrėti į pristatymo datą Vokietijoje (pvz., leisti pristatyti antradienį vietoj pirmadienio), taip pat galite išsiderėti nuolaidą.

5. Kokius dokumentus būtina paruošti, kad išvengtumėte papildomų mokesčių vokiškuose muitinės punktuose?

Nors Lietuva ir Vokietija yra ES erdvėje ir muitinės kontrolės dažniausiai nėra, dokumentacija vis tiek turi būti tvarkinga. Pagrindinis dokumentas yra prekių siuntos vairuotojo (CMR) sąskaita faktūra. Be šių dokumentų vairuotojas negali pradėti važiuoti. Bet čia prasideda dažniausia klaida – komercinės (proformos) sąskaitos turinys.

Vokietijos institucijos yra labai griežtos dėl prekių kilmės ir apmokestinimo. Jei sąskaitoje nėra aiškiai nurodyta HS (Harmonized System) kodas – prekės identifikavimo kodas, arba aprašymas pernelyg abstraktus (pvz., „Detalės“ vietoj „Plastikinės dangtelio detalės, skirtos indaplovėms“), vokiški pareigūnai gali sustabdyti krovininį patikrai. Kiekviena valanda stovėjimo pasienio zonoje arba sandėlyje kainuoja pinigus – tiek vairuotojui (stovėjimo mokestis), tiek jums (vėlavimas).

Taip pat labai svarbu nurodyti teisingą gavėjo VAT (PVM) kodą. Jei jis nurodytas neteisingai arba jo nėra, vokiškas sandėlis gali atsisakyti priimti krovinį, kol bus gautas patikslinimas. Tai sukelia grėsmę, kad krovinys bus grąžintas atgal į Lietuvą (kas yra itin brangu), arba saugomas sandėlyje už didelį mokestį. Gerai paruošti dokumentai – tai jūsų draudimas nuo „nepageidaujamų staigmenų“.

6. Kuo skiriasi tiesioginis pervežimas nuo pervežimo su persiuntimu (perkrovimu)?

Tiesioginis pervežimas (Full Truckload – FTL) yra tada, kai jūsų krovinys užima visą automobilį ir jis važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio į gavėjo sandėlį Vokietijoje be sustojimų. Tai yra greičiausias ir saugiausias būdas, tačiau brangesnis, jei neturite pakankamai krovinių pilnam automobiliui užpildyti.

Pervežimas su persiuntimu (arba per terminalą) dažnai naudojamas dalinių krovinių (groupage) atveju. Automobilis surenka krovinius iš Lietuvos, važiuoja į didelį logistikos centrą (pvz., Frankfurte arba Hamburge), ten krovinys iškraunamas, surūšiuojamas ir vėl pakraunamas į kitą, jums artimesnį maršrutą vėžiantį automobilį. Kodėl tai pigiau? Nes didelės kompanijos turi didžiulius srautus, todėl gali optimizuoti kainas.

Tačiau čia yra ir rizika. Kiekvienas perkrovimas (iš vieno automobilio į kitą) padidina sugadinimo arba praradimo riziką. Nors terminalai yra modernūs ir dirba pagal ISO standartus, mechaninės žalos galimybė visada egzistuoja. Jei vežate labai jautrią techniką arba brangų interjerą, verta pagalvoti apie tiesioginį pervežimą, net jei jis kiek brangesnis. Tačiau jei tai standartinės prekės (padangos, maisto produktai, statybinės medžiagos), persiuntimas yra ekonomiškai pagrįstas.

7. Ar verta taupyti krovinių draudimu?

Kaip ilgametis šios srities profesionalas, galiu pasakyti vienareikšmiškai: ne. Draudimas yra tas elementas, kurį dažniausiai bando „suvalgyti“ klientai, norėdami sumažinti bendrą sąskaitą. Tačiau tai yra klaida. Pagal tarptautines konvencijas (CMR), vežėjo atsakomybė yra ribota. Jei įvyksta avarija, gaisras arba vagystė, vežėjas atsiskaitys tik pagal ribotą sumą (pvz., 8,33 SDR už kilogramą – tai maždaug 9–10 eurų). Jei vežate 1000 kg vertės prekių, gausite tik apie 10 000 eurų atlyginimo, o jei prekės buvo vertos 50 000 eurų – likčiate nuostolingi.

Visame pasaulyje, o ypač Vokietijoje, kur didelė vagysčių rizika (ypač rytinėse srityse), turtas turi būti apdraustas. Krovinių draudimo kaina paprastai svyruoja nuo 0,3 iki 1 proc. nuo krovinio vertės. Už 10 000 eurų vertės krovinią tai gali būti vos 30–50 eurų. Tai nedidelė kaina už ramybę. Užsakydami pervežimą, visuomet pasitikrinkite, ar draudimas įtrauktas į pasiūlymą, ar jis yra papildomas. Jei kompanija siūlo neapdraustą pervežimą, geriau paklauskite apie draudimo kainą atskirai.

8. Kodėl svarbu tiksliai nurodyti krovinio svorį ir matmenis?

Tai viena dažniausių priežasčių, kodėl galutinė kaina pasirodo didesnė nei preliminari. Logistikoje viskas remiasi matematika. Kai užsakinėsite pervežimą, ekspeditorius paskaičiuoja kainą pagal jūsų pateiktus duomenis (pvz., 2 paletos, svoris 500 kg, aukštis 1 m). Tačiau kai vairuotojas atvyksta į vietą, pasirodo, kad krovinys sveria 800 kg ir yra 1,4 m aukščio.

Tokiu atveju gali kilti keletas problemų. Pirmiausia, jei tai buvo dalinis krovinys, gali būti, kad jūsų krovinys „užgožė“ kitų klientų vietą arba viršijo leistiną svorį ašiai. Antra, jei užsakote keltą arba specifinį automobilį su keltuvu, kurių svorio ribos yra griežtos, neteisingai nurodytas svoris gali tiesiog neleisti užbaigti darbo – teks skubiai ieškoti kitos technikos.

Vokiški sandėliai ypač griežtai tikrina svorį. Jei CMR sąraše nurodytas svoris neatitinka realaus, gali būti taikomos baudos. Be to, neteisingai paskaičiuotas LDM (užimtas ilgis) gali reikšti, kad užsakyto mažo automobilio nebeužtenka.